- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eN2-3183-1205/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N.
- Kategorijos
- 2.3.6Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui L. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir VTAS), prašydamas patvirtinti jo sutikimą įvaikinti dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad kartu su suinteresuotu asmeniu L. N. turi dukterį L. S.. Šalių šeiminiai santykiai nesusiklostė, pareiškėjas vaiko auginti nenorėjo, su dukra ryšio nepalaiko, nebendrauja, vienas kito nepažįsta, nėra jos auginęs ar leidęs su dukra laiką. Vaiko biologiniai tėvai santuoką yra nutraukę, ryšių nepalaiko, vaiko mama yra sukūrusi naują šeimą. L. S. auga šeimoje su mama L. N. ir patėviu L. N.. Pareiškėjui žinoma, kad L. N. nori jo dukrą įsivaikinti. Pareiškėjas yra tik L. S. biologinis tėvas ir tarpusavio socialinių ryšių su dukra nepalaiko, mano, kad tikslinga, jog jo dukra pilnavertį tėvo ir dukters ryšį palaikytų su L. N..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. N. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu. Nurodė, kad nori, jog jos dukra augtų stabilioje, saugioje ir pilnoje meilės aplinkoje. Jos sutuoktinis L. N. ir ji yra pasirengę suteikti dukrai visą reikiamą emocinę, fizinę ir materialinę paramą. Mano, kad jos dukters įvaikinimas yra geriausias būdas užtikrinti jos teises ir gerovę.
4. VTAS į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi L. N. namuose ir bendravo su L. S.. Mergaitė nurodė, kad gyvena kartu su mama L. ir tėčiu L., su jais gerai sutaria, apie jokį kitą tėvą mergaitė neužsiminė. Skyrius sutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl prašymo dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. S. atstovas Virginijus Savickas parodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, jį palaiko visiškai. Nurodė, kad jo atstovaujamasis pateikė prašymą dėl sutikimo įvaikinti. Jo atstovaujamasis su suinteresuotu asmeniu L. N. susilaukė dukters (duomenys neskelbtini), tačiau santuoka iširo. Jo atstovaujamasis išvyko į užsienį ir nebendrauja nei su suinteresuotu asmeniu, nei su savo dukra. Per tą laikotarpį, kol jis buvo užsienyje, jo gyvenimas nesusiklostė, jis grįžo į Lietuvą, tačiau jo dukra jo kaip tėvo neatpažįsta, jų santykiai nesusiklostė, jis pats jokios iniciatyvos nerodė, vaikui išlaikymo neteikė. Turėjo pokalbį su suinteresuotu asmeniu L. N., kad ji sudarė santuoką, jos sutuoktinis palaiko gerus santykius su jo dukra, jis nori įsivaikinti vaiką. Pareiškėjo nuomone tokia situacija geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes tarp dukros ir jo nesusiklostė socialinė tėvystė, ji jo neatpažįsta kaip tėvo. Pareiškėjas yra tvirtai apsisprendęs sutikti įvaikinti jo vaiką, jam yra žinomos įvaikinimo pasekmės. Neturi informacijos, ar pareiškėjo tėvai palaiko ryšį su jo dukra.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. N. su pateiktu prašymu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tai bus tinkamiausias situacijos išsprendimas vaiko ateičiai, nes pareiškėjas su vaiku nebendrauja nuo pat skyrybų. Buvo sudaryta lankymo tvarka, noro bendrauti su mergaite neparodė. Iš pradžių močiutė norėjo bendrauti, vieną kartą buvo susisiekusi, bet viskas tuo ir pasibaigė. Jos dukra nežino, kas yra J. S.. Kai gimė dukra ji su pareiškėju nebegyveno, jis buvo užsienyje. Ji yra sudariusi santuoką, jos sutuoktinis sutinka tapti jos dukters tėvu. Mergaitė jos sutuoktinį pripažįsta tėčiu. Jie yra aptarę, kas būtų skyrybų atveju, viską sutarė draugiškai, jos sutuoktinis ir dabar neša atsakomybę už mergaitę, ja rūpinasi. Mergaitė nesureikšmina to, kad jos pavardė skiriasi, nes ji pati ilgą laiką buvo S.. Kalbėjo su mergaite dėl pavardės ir ji sutinka turėti tokią pačią pavardę kaip ir mama.
7. VTAS atstovas V. M. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad yra gautas rašytinis pareiškėjo prašymas dėl įvaikinimo, buvo išklausyta vaiko nuomonė, vaikas biologinio tėvo nepažįsta, L. N. vadina savo tėvu, todėl prašo prašymą tenkinti.
8. Pareiškėjui J. S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į bylos nagrinėjimą pareiškėjas neatvyko. Kadangi pareiškėjas buvo atstovaujamas įgalioto atstovo, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įvaikinimui yra būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Patvirtinęs tėvų rašytinį sutikimą, teismas nutartimi tėvams išaiškina CK 3.227 straipsnyje nustatytas įvaikinimo pasekmes ir tėvų teisę atšaukti savo duotą sutikimą.
10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. S. ir L. N. (buvusi S.) yra L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiškėjas J. S. ir suinteresuotas asmuo L. N. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo L. N. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su L. N.. Suinteresuoto asmens L. N. šeimą sudaro jos dukra L. S. ir vyras L. N.. Pareiškėjų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. S. išvyko iš Lietuvos, su savo buvusia sutuoktine L. N. negyveno dar iki dukters gimimo. Gimus dukrai L. S. ja nesirūpino, neteikė išlaikymo, nebendravo su dukra, grįžęs į Lietuvą nebandė atkurti tėvo ir dukters socialinio ryšio. L. S. savo tėvu laiko savo mamos L. N. sutuoktinį L. N., J. S. nepažįsta. VTAS teismui pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad lankėsi L. N. šeimoje, bendravo su L. S., nurodė, kad mergaitė pažįsta tik vieną tėtį, t. y. L. N..
11. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad sutikimą įvaikinti pareiškėjas duoda laisva valia, sąmoningai, neįtakotas kitų asmenų, sutikimas nėra išgautas prievartos būdu ar finansinės naudos. Pareiškėjo apsisprendimą neauginti dukros bei sutikimą leisti įvaikinti lėmė visiškas tėvo ir dukters ryšio neturėjimas, pareiškėjo nenoras atkurti ryšį su dukra. Iš teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nuo dukters gimimo ja nesirūpina, nesidomi, išlaikymo dukrai neteikė, pareiškėjo giminaičiai taip pat nepalaiko jokio ryšio su jo dukra. Pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos įvaikinimo teisinės pasekmės. Pareiškėjas yra parašęs sutikimą dėl jo dukters įvaikinimo, nurodė, kad jam yra suprantamos visos su įvaikinimu susijusios pasekmės, nurodė kad jo apsisprendimas neauginti savo dukros bei sutikimas ją įvaikinti yra gerai apgalvotas ir galutinis sprendimas, kurio jis nepakeis. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir patvirtinti pareiškėjo J. S. sutikimą įvaikinti jo dukrą L. S. (CK 3.212 straipsnio 1 dalis).
12. Pareiškėjui išaiškintina, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis). Taip pat išaiškintina, kad tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo turi būti įteikiamas valstybinei įvaikinimo institucijai (CK 3.213 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 488 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Patvirtinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimą įvaikinti jo dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjui išaiškinti, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo turi būti įteikiamas valstybinei įvaikinimo institucijai.
Nutarties nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjusios nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.