Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novyj opyt “ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. ATK2-179/18 (toliau – ir Nutarimas).

8Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam paskirta bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą nustačius, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje sekmadienį nuo 15.00 val. buvo prekiaujama nepilstomais alkoholiniais gėrimais neužtikrinant, kad jie būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje. Departamento atstovai, atlikę neplaninį patikrinimą, užfiksavo, jog 2018 m. balandžio 29 d. (sekmadienį) apie 19.50 val. iš minėtos kavinės išėjo asmuo, pas kurį buvo rastos dvi gamykliniu būdu uždarytos skardinės alaus.

10Pareiškėjas teigė, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurių pakaktų pažeidimo faktui konstatuoti. Patikrinimo metu darytame vaizdo įraše matyti, kaip į kavinės patalpas ateina vyras, vėliau jis išeina, tačiau ką konkrečiai jis išsineša po sportiniu megztiniu, nesimato. Vyrui įsėdus į automobilį, atidarytos priekinės keleivio pusės durelės ir automobilio salone rastos dvi gamykliniu būdu uždarytos skardinės alaus. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad asmuo kategoriškai neigia pirkęs rastas alaus skardines pareiškėjui priklausančioje kavinėje. Tik vėliau, verčiamas Departamento atstovų ir policijos pareigūnų, minėtas asmuo prisipažino pirkęs alų kavinėje. Faktų fiksavimo protokole nurodyta, jog asmuo, pirkęs alų, yra akivaizdžiai neblaivus. Jam buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas. Pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės vairuotojas paaiškinime nenurodė kavinės pavadinimo, taip pat neužsiminė, jog keleivis būtų išėjęs iš kavinės su alaus skardinėmis ar kitokiomis alkoholinių gėrimų talpomis. Vaizdo įrašo ar nuotraukų, kur būtų užfiksuotas alaus skardinių pardavimo faktas, byloje nėra. Departamentas nesiėmė priemonių nešališkiems įvykio liudytojams nustatyti. Byloje pateiktas kasos juostos fragmentas patvirtina, kad apie 19.50 val. jokių kasos operacijų kavinėje atlikta nebuvo, išskyrus 1,10 Eur vertės (19.52 val.), kuomet nenustatytam asmeniui buvo parduotas puodelis kavos. Faktų fiksavimo protokole pažymėta, jog kasoje grynųjų pinigų pertekliaus nerasta. Kavinėje dirbusi Bendrovės direktorė kategoriškai neigė pardavusi alaus skardines kokiam nors asmeniui. Nutarimas iš esmės grindžiamas neblaivaus asmens paaiškinimais ir vaizdo medžiaga, kurioje tiesiogiai pažeidimo faktas neužfiksuotas.

12Pareiškėjas teigė, kad pavedimas tikrinti ir faktų fiksavimo protokolas Bendrovės direktorei, kuri nemoka lietuvių kalbos, buvo pateikti susipažinti lietuvių kalba. Bendraudami su Bendrovės direktore, Departamento pareigūnai pateiktų dokumentų turinį atpasakojo buitine rusų kalba ir tai nėra laikytina profesionaliu vertimu. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

14Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsakovas paaiškino, kad atlikus neplaninį patikrinimą bei papildomus tyrimo veiksmus nustatyta, jog 2018 m. balandžio 29 d. (sekmadienį) apie 19.50 val. pareiškėjui priklausančiame bare Bendrovės direktorė, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus, kurias pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Departamento nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtį. 2018 m. balandžio 29 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-115 ir vaizdo įrašuose užfiksuotos patikrinimo aplinkybės. Pirkėjas 2018 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. taksi automobiliu atvyko į pareiškėjo viešojo maitinimo vietą ir joje įsigijo dvi skardines alaus ir su alkoholiniais gėrimais, užkištais už striukės, išėjo iš viešojo maitinimo vietos. Remiantis Departamento duomenimis, už alkoholinių gėrimų išsinešimą draudžiamu laiku iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos pirkėjui buvo surašytas protokolas su nurodymu sumokėti paskirtą baudą, kurią pirkėjas sumokėjo. Taigi, pirkėjo nuoseklūs veiksmai patvirtina, kad jis pažeidimą pripažino. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pirkėjas iš automobilio išlipo su savimi nieko neturėdamas ir nieko neslėpdamas. Departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad policijos pareigūnai darė spaudimą pirkėjui pakeisti parodymus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina ir aplinkybės, kad pas pirkėją rasto alaus pavadinimas, išpilstymas, alkoholio koncentracija, tinkamumo vartoti terminas sutampa su tuo, kuris buvo rastas viešojo maitinimo vietoje.

18Atsakovas teigė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog Bendrovės vadovei suprantama kalba buvo paaiškinta padaryto pažeidimo esmė, ji buvo supažindinta su pavedimu atlikti patikrinimą, buvo užduodami klausimai. Ji neprieštaravo vertimui, kurį atliko pareigūnai. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės konkrečiai nebuvo išverstos ar išverstos netinkamai. Priešingai, Bendrovės vadovė kaltinimo esmę suprato ir su juo nesutiko, todėl 2018 m. balandžio 29 d. faktų fiksavimo protokole nurodė nesutikimo priežastis. Be to, pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pareiškėjo vadovei kaltinimo esmė yra aiški ir suprantama. Departamento nuomone, tai, kad kasos juostoje nėra užfiksuotas alkoholinių gėrimų pardavimas, nepaneigia fakto, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus, kadangi tai patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23Teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio 29 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-115 bei neplaninio patikrinimo vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, pirkėjo paaiškinimus, ne tik užfiksuotus vaizdo įraše, bet ir jo pateiktus raštu 2018 m. balandžio 29 d., bei kitus byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pažeidimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo alkoholinio gėrimo įsigijimas neatsispindėjo pareiškėjo pateiktame kasos aparato juostos fragmente, nepaneigia ginčijamo Nutarimo išvadų dėl konstatuoto pažeidimo, nes alus draudžiamu laiku pirkėjui galėjo būti parduotas neišdavus kasos kvito, taip slepiant pažeidimą. Teismas sprendė, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo pažeidimą, o paskirta poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

25Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, kad pirkėjas patikrinimo metu buvo neblaivus, pagrindo abejoti pirkėjo parodymais nėra. Pirkėjo paaiškinimai, užfiksuoti tiek vaizdinėje medžiagoje, tiek vėliau raštu, yra nuoseklūs. Be to, pirkėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pavežėjimo paslaugas pirkėjui teikusio vairuotojo paaiškinimas. Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirkėjas buvo verčiamas duoti Departamento pareigūnams tikrovės neatitinkančius parodymus. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pirkėjui už tai, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val. bare, priklausančiame Bendrovei, pažeisdamas AKĮ įsigijo ir išsinešė iš baro gamykliniu būdu uždarytas alaus skardines, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 18083101248) (I t., b. l. 92–94), jam paskirta piniginė bauda, kurią jis sumokėjo. Be to, Bendrovės direktorei už tai, kad ji 2018 m. balandžio 29 d. apie 19 val. 50 min. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje pardavė dvi gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus bei neužtikrino jo vartojimo vietoje, paskirta 25 eurų bauda (I t., b. l. 89). Šio nutarimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-398-990/2018.

27Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, Departamento pareigūnai Bendrovės direktorei pareiškus, kad ji blogai kalba lietuviškai, ėmė bendrauti rusų kalba, paaiškindami jai padaryto pažeidimo esmę. Tai, kad Bendrovės direktorė suprato pažeidimo esmę, patvirtina tai, kad ji raštu pateikė paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių. Be to, byloje surinkti įrodymai rodo, kad pareiškėją, kaip juridinį asmenį, pažeidimo nagrinėjimo Departamente metu atstovavo ir profesionalus teisininkas. Bendrovės direktorė teikė paaiškinimus Departamentui, papildomus įrodymus. Taigi, pareiškėjo, kaip juridinio asmens, teisės į teisminę gynybą nebuvo ribojamos.

30Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti administracinę bylą. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32Teismas nepilnai įsigilino į bylos medžiagą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismas netinkamai vertino faktą, jog vykdant pažeidimo nustatymo procedūrą buvo padarytas grubus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas – pažeista Bendrovės direktorės teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią ji moka, bei naudotis vertėjo paslaugomis. Aplinkybė, jog tolesnio pažeidimo nagrinėjimo metu pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, neatleidžia Departamento nuo pareigos tinkamai užtikrinti Bendrovės direktorės teisę kalbėti gimtąja kalba bei naudotis vertėjo paslaugomis.

34Teismas neatsižvelgė į tai, jog vaizdo įraše nematyti, ką konkrečiai po drabužiais iš baro išsinešė pirkėjas. Byloje visiškai nepaneigta tikimybė, jog alkoholiniai gėrimai automobilyje galėjo atsirasti anksčiau nei pareiškėjas atvyko į pareiškėjo kavinę (vaizdo įrašas pradėtas daryti tik automobiliui privažiavus prie kavinės durų; automobilio vairuotojas apie alaus skardinių atsiradimą automobilyje neapklaustas). Teismas, užuot atsižvelgęs į aplinkybę apie pirkėjo neblaivumą ir kritiškai vertinęs jo parodymus, įvertino juos kaip nuoseklius ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą.

36Prielaidą, kad alus draudžiamu laiku pirkėjui galėjo būti parduotas neišdavus kasos kvito, taip slepiant pažeidimą ir vengiant atsakomybės už jį, teismas padarė neturėdamas jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

38Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas jo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

44Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

46Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nustatyto pažeidimo, be to, buvo pažeista Bendrovės direktorės teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią ji moka, bei naudotis vertėjo paslaugomis.

48Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

50Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

52Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

54Pareiškėjui ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta nustačius, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje draudžiamu metu (2018 m. balandžio 29 d. (sekmadienį) apie 19.50 val.) prekiauta alkoholiniais gėrimais neužtikrinant, kad jie būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje.

56Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

58Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti buvo parduodami pareiškėjo kavinėje draudžiamu laiku. Tai patvirtina 2018 m. balandžio 29 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-115 bei neplaninio patikrinimo vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, pirkėjo paaiškinimai bei kiti byloje pateikti įrodymai. Faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-115 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d. apie 20.00 val. prie pareiškėjui priklausančios kavinės atvyko pavėžėjimo paslaugas teikiantis automobilis, iš kurio priekinės keleivio sėdynės išlipo vyras, kuris nieko neturėdamas rankose įėjo į pareiškėjo viešojo maitinimo vietą. Po kelių minučių minėtas asmuo išėjo iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos akivaizdžiai kažką užsikišęs už sportinio kostiumo ir įlipo į tą patį pavėžėjimo paslaugas teikiantį automobilį. Patikrinus minėtą vyriškį, pas jį rastos dvi gamykliniu būdu uždarytos skardinės alaus. Pirkėjas žodžiu nurodė, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje įsigijo alaus. Minėtos aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše, kuriame, be kita ko, matyti, kaip vyras išlipo iš automobilio, rankose su savimi nieko neturėdamas, ir nuėjo į pareiškėjo viešojo maitinimo vietą, o iš jos išėjo ranka prilaikydamas savo sportinį švarką, kuris buvo užsegtas, akivaizdžiai slėpdamas kažką po juo. Netrukus automobilį, į kurį įlipo minėtas asmuo, sustabdė policijos ir Departamento pareigūnai. Vaizdo įraše matyti, kad pirkėjo sportinis švarkas, kuris prieš tai buvo užsegtas, plačiai atsegtas, prie pirkėjo kojų gulėjo dvi gamykliniu būdu uždarytos skardinės alaus. Iš pradžių pirkėjas tvirtino, kad į viešojo maitinimo vietą užėjo su savo alkoholiu, tačiau vėliau pareigūnams nurodė, kad alkoholį ką tik įsigijo pareiškėjo bare. Pirkėjas A. B. taip pat 2018 m. balandžio 29 d. raštu teiktame paaiškinime nurodė, kad jis sekmadienį vakare taksi automobiliu nuvyko į barą, kur nusipirko dvi skardines alaus ir jas išsinešė, paslėpęs po drabužiais. Bare rasto ir pas pirkėją rasto alaus tinkamumo vartoti terminas sutampa. Aplinkybę, kad alkoholiniai gėrimai buvo pirkti būtent pareiškėjo kavinėje, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-398-990/2018 bei tai, kad pirkėjui A. B. už tai, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val. Vilniuje, ( - ), Bendrovei priklausiančioje kavinėje įsigijo ir išsinešė iš baro gamykliniu būdu uždarytas alaus skardines, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 18083101248). A. B. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta piniginė bauda, kurią jis sumokėjo.

60Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirkėjo parodymai vertintini kritiškai, nes jis patikrinimo metu buvo neblaivus, byloje pateiktas kasos juostos fragmentas patvirtina, kad apie 19.50 val. jokių kasos operacijų kavinėje atlikta nebuvo, kad byloje nėra vaizdo įrašo ar nuotraukų, kur būtų užfiksuotas alaus skardinių pardavimo faktas, pažymėtina, jog tai, kad tokių įrodymų nesurinkta, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, nes padarytas pažeidimas yra įrodytas kitais tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir vertinant jų visumą patikimais pripažįstamais įrodymais (žr. šios Nutarties 22 p.). Byloje nenustatyta, kad įrodymai – pirkėjo paaiškinimai, vaizdo įrašas bei faktų fiksavimo protokolas, neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais ar būtų kitų procesinio pobūdžio pažeidimų juos renkant.

62Todėl teisėjų kolegija, taikydama šios Nutarties 21 punkte nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

64Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai ir, kaip teigia pareiškėjas, nepaisyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, o taip pat, kad vykdant pažeidimo nustatymo procedūrą buvo padarytas grubus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas – pažeista Bendrovės direktorės teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią ji moka, bei naudotis vertėjo paslaugomis.

66Šių pareiškėjo argumentų kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Bendrovės direktorės patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas remtis nėra teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju Nutarimas priimtas dėl Bendrovės, t. y. juridinio asmens atsakomybės už AKĮ nuostatų nesilaikymą. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės, t. y. Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens, teisė teikti paaiškinimus, teisė į gynybą buvo ribojama. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, Departamento pareigūnai, Bendrovės direktorei pareiškus, kad ji blogai kalba lietuviškai, su ja ėmė bendrauti rusų kalba, paaiškindami jai padaryto pažeidimo esmę. Tai, kad Bendrovės direktorė suprato pažeidimo esmę, patvirtina tai, kad ji raštu pateikė paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių. Bendrovės direktorė teikė paaiškinimus Departamentui, papildomus įrodymus. Be to, byloje surinkti įrodymai rodo, kad pareiškėją, kaip juridinį asmenį, pažeidimo nagrinėjimo Departamente metu atstovavo ir profesionalus teisininkas. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Bendrovės galimybės teikti paaiškinimus ar kitaip realizuoti jos teisę į gynybą, buvo nepagrįstai apribotos. Pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio.

68Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

70Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ apeliacinį skundą atmesti.

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

72Nutartis neskundžiama.