- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-595-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
- Kategorijos
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Baudžiamoji byla Nr. 1S-595-719/2015
2015 m. lapkričio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas nutraukė privataus kaltinimo procesą: pagal A. G. skundą, kuriuo ji kaltina Ž. K., V. B. ir D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį; pagal Ž. K., V. B. ir D. B. skundus, kuriais jie kaltina A. G. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnį, ir šią bylą perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Šalies argumentai
Skundu prokuratūra prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą žemesniajam teismui toliau nagrinėti. Cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 191–194, 196, 197 straipsnius, 287 straipsnį, 409 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad BPK numato galimybę privataus kaltinimo byloje teismui pačiam atlikti arba pavesti atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui tam tikrus procesinius veiksmus, todėl žemesnysis teismas nepagrįstai privataus kaltinimo procesą nutraukė dėl negalimumo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Be to, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui teisme paaiškėjus, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas. Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, iš kurių būtų matyti paaiškėję tokių veikų požymiai. Skundžiamoje nutartyje tik nurodyta, kad proceso dalyviai kaltina vienas kitą dėl tokių veikų. Taip pat skunde nurodyta, kad dėl veikų, dėl kurių turėtų būti palaikomas valstybinis kaltinimas, t. y. dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 2014 m. sausio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojant, jog galimai yra BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Taip pat pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą būtų galima pradėti tik išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą ir nustačius, kad A. G. pareiškime nurodytos aplinkybės yra žinomai melagingos. Apibendrinusi tai prokuratūra mano, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą nebuvo gauta duomenų apie kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, kuriose turėtų būti palaikomas valstybinis kaltinimas, todėl ši byla nepagrįstai buvo nutraukta ir perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą kaltintojų-kaltinamųjų gynėjas advokatas Kęstutis Betingis prašo skundą palikti nenagrinėtu, o nutarus nagrinėti – jį atmesti. Jis cituoja kaltinimus, prokuroro skundą, skundžiamą nutartį ir teigia, kad apylinkės teismas turėjo įgaliojimus nuspręsti ir pagrįstai nusprendė, kad šioje bylos medžiagoje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas bei kiti procesiniai veiksmai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė svarbias aplinkybes ir pateikė pagrįstus argumentus, kodėl mano, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo bei tam tikrų proceso veiksmų jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo, nes A. G. pateikta ir teismo turima informacija yra nepakankama ir prieštaringa. Taip pat gynėjas mano, kad privataus kaltinimo byloje įrodymų rinkimas ar papildomas jų pateikimas negali būti perkeliamas tokią bylą nagrinėjančiam teismui, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad iš privataus kaltinimo teisme nebuvo galima pereiti į valstybinį kaltinimą. Be to, V. B. jau anksčiau siekė, kad būtų ištirtos mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo aplinkybės, tačiau prokurorė nepagrįstai, formaliai ir neįsigilinusi į esminės įvykio aplinkybes šį tyrimą nutraukė. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad privataus kaltinimo pradžioje privati kaltintoja A. G. atsisakė kaltinimų V. B., Ž. K. ir D. B. pagal BK 148, 155 ir 284 straipsnius. Akcentuoja, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato prokuroro dalyvavimo privataus kaltinimo bylų procese, todėl skundas, kaip pateiktas įstatymo neįgalioto asmens, yra neteisėtas ir nenagrinėtinas. Apibendrindamas šias aplinkybes gynėjas mano, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BPK 407 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.
BPK 409 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.
BPK 440 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai; skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems taikytos BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo prokuroro nelaikyti proceso dalyviu, kadangi bylos medžiagos duomenimis dėl dalies nagrinėjamų faktų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl dalies šių faktų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutarė bylos medžiagą perduoti būtent prokurorui. Todėl aukštesnysis teismas, priešingai, nei mano gynėjas, daro išvadą, jog prokuroras šioje privataus kaltinimo byloje turi procesinę teisę paduoti skundą dėl skundžiamos nutarties.
Susipažinus su skundžiama nutartimi matyti, jog žemesnysis teismas privataus kaltinimo procesą nutraukė ir bylos medžiagą perdavė prokurorui iš esmės manydamas, kad: dėl dalies kaltinimuose nurodytų veikų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka negalima ir dėl jų turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas; teisiamajame posėdyje, neatlikus ikiteisminio tyrimo, nėra galimybės pašalinti prieštaravimus tarp kaltintojų-kaltinamųjų, liudytojų parodymų ir taip nustatyti objektyvią tiesą.
Iš byloje esančio A. G. privataus kaltinimo pareiškimo matyti, kad ji kaltina Ž. K., V. B. ir D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (1 t., 1–5 b. l.).
Priešpriešiniais kaltinimais D. B., Ž. K. ir V. B. kaltina A. G. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį (1 t., 57–68 b. l.).
Taip pat priešpriešiniu kaltinimu V. B. kaltina A. G. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 148 straipsnio 1 dalį (1 t., 69–72 b. l.).
Iš skundžiamoje byloje esančių duomenų matyti, kad žemesniajame teisme visi paminėti proceso dalyviai savo kaltinimus palaikė, nuo jų neatsisakė.
Bylos dėl A. G. privataus kaltinimo pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. A. G. privataus kaltinimo pareiškime nurodyta veika – įžeidimas – buvo dekriminalizuota nuo 2015 m. liepos 10 d. BK 155 straipsniui netekus galios, o dėl jos privataus kaltinimo pareiškime nurodytos kitos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 7–9 b. l.).
Bylos dėl priešpriešiniuose D. B., Ž. K. ir V. B. kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir priešpriešiniame V. B. kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, taip pat priskirtinos privataus kaltinimo byloms.
Dėl priešpriešiniame V. B. kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje jau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 58-1-00249-13, kuris Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2014 m. sausio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad minėtame procesiniame sprendime, priešingai, nei savo atsiliepime teigia gynėjas, prokurorė įvertino tiek V. B., tiek A. G. veiksmus šioje privataus kaltinimo byloje nagrinėjamo įvykio metu. Šis procesinis sprendimas nebuvo pakeistas ir įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d. (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kartu aukštesnysis teismas sutinka su prokuratūros nuomone, jog spręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl priešpriešiniuose D. B., Ž. K. ir V. B. kaltinimuose nurodytos dar vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, galima būtų tik išsamiai išnagrinėjus visuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir nustačius, jog A. G. pareiškime nurodytos aplinkybės yra žinomai melagingos. Neišnagrinėjus šios privataus kaltinimo bylos to padaryti nėra galimybės.
Atsižvelgęs į tai aukštesnysis teismas mano, kad dėl pirmiau paminėtų veikų žemesniajam teismui nebuvo pagrindo nutraukti privataus kaltinimo procesą ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.
Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog BPK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles. BPK V dalis, o tiksliau 287 straipsnis suteikia teisę teismui bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Akivaizdu, kad žemesniajam teismui taip pat nebuvo pagrindo nutraukti privataus kaltinimo procesą dėl negalimumo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus – negalėdamas atlikti kokių nors procesinių veiksmų žemesnysis teismas galėjo pavesti atlikti juos ikiteisminio tyrimo teisėjui arba prokurorui.
Įvertinęs visus duomenis ir surinktą medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.