Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

supaprastinta rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), teista:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmę atlikusi, 2020 m. sausio 7 d. išregistruota iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. pavogė svetimą turtą, o būtent 2022 m. gegužės 7 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai niekas nematė, iš kambaryje esančios sekcijos viršutinio stalčiaus paėmė grynuosius pinigus – 300 eurų, priklausančius V. I. ir juos pagrobė.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gegužės 7 d. šventė (duomenys neskelbtini), kuriame buvo šešiese. Švenčiant (duomenys neskelbtini), V. I. pradėjo skaudėti dantį, todėl ji išsikvietė taksi, kad nuvyktų į Žalgirio polikliniką ir paprašė vykti kartu. Grįžus namo bute vis dar buvo visi asmenys, tačiau neužilgo išvažiavo. Joms likus bute dviese ir pavartojus alkoholio, jos susipyko, tačiau neatsimena dėl ko. Po to, kai susipyko, V. I. išėjo į kiemą ir paliko ją bute vieną. Likusi bute viena nusprendė paimti pinigus, kurie gulėjo sekcijoje ir kuriuos ji pastebėjo, kai ėmė stiklines padengiant stalą. Kaltinamoji parodė, kad 300 eurų iš sekcijos paėmė iš keršto, kadangi susipyko. Pinigus įsidėjo į palto kišenę ir liko nakvoti pas V. I.. Grįžus V. I., jos išgėrė alkoholio ir po to nuėjo miegoti. 2022 m. gegužės 8 d., tikslaus laiko neprisimena, susiruošė ir su pinigais palto kišenėje išvažiavo namo. Po pietų paskambino V. I. ir paklausė ar ji nepaėmė pinigų, atsakė, kad neėmė. Tuomet jos susitiko ir kartu nuvažiavo pas K. U., kurios paklausė ar ši paėmė pinigus. K. U. atsakė, kad neėmė. Po susitikimo kartu nuvyko papietauti į kavinę, už maistą sumokėjo ji (kaltinamoji) savo asmeniniais pinigais. Pinigai, kuriuos pavogė, buvo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vakare vėl paskambino V. I. ir pasakė, kad dėl dingusių pinigų kvies policijos pareigūnus, bei paprašė atvykti pas ją. Taksi nuvyko pas V. I., kur jos truputį išgėrė alkoholio, o kiek vėliau atvyko policija. Atvykusių policijos pareigūnų prašymu išėjo iš buto, į kurį sugrįžo pareigūnams išvykus, ir kur vėl liko nakvoti. Pinigus pavogė supykusi ant V. I., tačiau gailisi. Pavogtą pinigų sumą V. I. atidavė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. J. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: V. I. protokolu-pareiškimu (e. b. l. 5–13), garso įrašo apžiūros protokolu (e. b. l. 45–47), liudytojos V. I. apklausos protokolu (e. b. l. 61–64), liudytojos V. I. papildomu apklausos protokolu (e. b. l. 74–77), liudytojos K. U. apklausos protokolu (e. b. l. 89–92), susitarimu dėl pinigų grąžinimo (e. b. l. 113) ir kita rašytine bylos medžiaga.

2022 m. gegužės 27 d. nukentėjusiajai V. I. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šis sprendimas neapskųstas (e. b. l. 160).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad E. J. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtinta ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. J., 2022 m. gegužės 7 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pavogė V. I. priklausančius 300 eurų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. J. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Kaltinamosios E. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamosios teistumai yra nurodyti prokurorės pareiškime, taigi jai žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Todėl laikytina, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į E. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, padaryta turtinė žala atlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. J. – jauno ir darbingo amžiaus, netekėjusi, dirbanti, daug kartų bausta administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie E. J. gydymąsi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai E. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamoji prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (du) mėnesius registruotis Užimtumo tarnyboje; per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (du) mėnesius registruotis Užimtumo tarnyboje; per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalį ji privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.