- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-134-954/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17423-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. RV-22-xx7 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. M. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 7 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 17 dienų.
2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. RV-22-xx7 netaikytas nuteistajam M. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų, todėl jo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos užtikrintai spręsti, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. M. skundas dėl Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimo, konstatavus, kad nors nuteistojo M. M. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dabartinėje pataisos stadijoje dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti 2024 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimą, panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą RV-22-xx7, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, lygtinai paleisti M. M. iš kalėjimo taikant intensyvią priežiūrą.
4.1. Skunde nurodo, kad nutartis yra formali, šabloniška, paremta ne konkrečiais faktais, bet deklaratyviais argumentais, kurie visiškai neatspindi nuteistojo elgesio pasikeitimo dinamikos bausmės atlikimo kalėjime metu nuo sulaikymo 2019 metais. Teismas vertino tik Socialinio tyrimo išvadą, kurioje surašyti tik buvę nuteistojo padaryti nusikaltimai, nevertinant pokyčių nuo 2019 metų.
4.2. Nuteistojo teigimu, nepaaiškinti faktai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos OASys vertinimas buvo atliktas keturis kartus ir su visom programom, tačiau elgesio korekcija nepakito, tai reiškia, kad nustatytos programos neveiksmingos. Nuteistasis pažymi, kad nei Komisija, nei teismas nevertino fakto, kad jis kiekvieną dieną vyksta iš Pravieniškių į Vilnių dirbti ir tai didelis finansinis sunkumas. Per visą laisvės atėmimo laikotarpį nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatintas du kartus.
4.3. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje tvirtinama, jog vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, tačiau iš nutarties ir kitų joje nurodytų dokumentų negalima suprasti, kas yra turima omenyje teigiant, pavyzdžiui, kad nuteistasis dažnai užsiima veikla, kuri skatina nusikalstamumą. Nėra duomenų kokia tai veikla, kada nuteistasis ja užsiimdavo, kaip ji skatina nusikalstamumą. Priešingai, atlikdamas bausmę nepadarė jokių teisės pažeidimų, nebuvo baustas drausmine tvarka, alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nevartoja.
4.4. Skundo autoriaus nurodo, kad nėra siūlomos programos nustatytiems kriminogeniniams veiksniams koreguoti. Maža to, nepaisant konstatuotų tariamų elgesio problemų, kurie kliudo nuteistajam būti lygtinai paleistam, teismas nesvarsto, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. atlieka jam skirtą bausmę atviro tipo kalėjime, nuo 2019 m. dirba, savaitgaliais paleidžiamas namo, t. y. teismas nesvarsto, kad jo elgesys pasikeitė nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Nurodo, kad šiuo metu atviro tipo kalėjime nėra jokių resocializacijos programų, o paleistas lygtinai turėtų galimybę vykdyti įvairias resocializacijos programas Vilniaus miesto probacijos tarnyboje, kurioje siūloma įvairiausios programos. Visa tai leidžia abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir sudaro sąlygas spęsti dėl nuteistajam paskirtos bausmės tolesnio atlikimo lygtinio paleidimo sąlygomis, taikant intensyvią priežiūrą pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, juolab, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius savo pažymoje patvirtina tokią galimybę.
4.5. Nuteistojo vertinimu, yra kelios sprendžiamam klausimui labai reikšmingos aplinkybės, kurios liko neįvertintos. Tai Socialinio tyrimo išvadoje įvardinti apsauginiai veiksniai, galintys efektyviai mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką ir padėti greičiau integruotis visuomenėje. Taip pat atlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis - daugiau nei 1/3. Nurodo, kad laikas, praleistas izoliacijoje nuo visuomenės, be šeimos ir artimųjų, paskatino apgalvoti ne tik savo nusikalstamos bei pavojingos praeities esmę, bet ir įvertinti ją kaip klaidingą, niekur nevedančią gyvenimo dalį, kartu nusprendžiant keistis gerąja linkme, gyventi dorai ir sąžiningai, ką ir vykdo nuo 2019 metų. Paleistas iš sulaikymo iki šios dienos nepadarė nei vieno nusikaltimo ir apskritai jokio teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
7. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis).
8. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 4 dalis). Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2023 m. gruodžio 20 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-1xxx9 matyti, kad M. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas du kartus, dirbo ir šiuo metu tęsia darbinius santykius su ankstesne darboviete, neturi neįvykdytų finansinių įsiskolinimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą atveju turėtų gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
10. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuo 2022 m. gruodžio mėn. vertinta M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol iš esmės nepakito - išliko vidutinė. Vertinimo metu nefiksuota ir rizikos pokyčio su mažėjimo dinamika. Kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju itin aktualu tai, kad nuteistajam atlikus trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, išlieka visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių – dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, kaip pavyzdžiui polinkis pasiduoti kitų įtakai, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi, o juos, norėdamas būti lygtinai paleistas, nuteistasis gali ir turi įtakoti. Šie veiksniai, priešingai nei teigia nuteistasis, yra nustatyti pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamos veikos padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus bei jų pokytį, todėl abejoti tam tikrų kriminogeninių veiksnių buvimu ir jų reikšme nuteistojo siektinai mąstymo ir elgesio korekcijai pagrindo nėra.
11. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Todėl įvertinus tai, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, akivaizdu, kad jis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, probleminių sričių identifikavimas, siekimas tikslų, pasekmių suvokimas, sugebėjimas atpažinti problemas; nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų; nuteistojo negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Resocializacijos skyriaus specialistės pažymėta, kad pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti nuteistojo esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, siektina skatinti nuteistąjį gilinti savianalizės įgūdžius. Nuteistasis skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu, ar dar net iki bausmės paskyrimo, savo mąstymą reikšmingai pakeitė ir išimtinai teigiama linkme, vis tik nurodo ir tai, kad jo lankytos intervencinės programos jam nėra veiksmingos. Šiuo aspektu nuteistajam pažymėtina, kad mąstymo ir elgesio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl trumpalaikis psichologų konsultacijų ir motyvacinių programų lankymas, negali būti vertinamas kaip pakankama nuteistojo pastanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis.
12. Reikia pažymėti ir tai, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. gebės atsilaikyti kitų įtakai ir nepakliūti į nusikalstamas situacijas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad šis teistumas M. M. nėra pirmasis, jis šiuo metu trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam būdingas smurtinis elgesys. Nusikalstamas veikas M. M. vykdė ir ankstesnės bausmės atlikimo metu bei lygtinio paleidimo metu. Šios aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė, kas lemia jo asmenybę vertinti itin atidžiai. Nors ankstesni teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Skunde nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu nėra padaręs pažeidimų, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. M. M. padarė administracinį nusižengimą, tokiu būdu nevykdė vienos iš Komisijos paskirtos rekomendacijos - nedaryti teisės aktų pažeidimų. Nors paskirta nuobauda yra sumokėta, o nuteistasis po to - 2023 m. gruodžio 19 d. bei 2024 m. vasario 7 d. - buvo paskatintas, šiuo atveju konstatuotina, kad tęsdamas resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis turėtų užtikrinti pozityvių pokyčių stabilumą, įtvirtindamas išimtinai teigiamą elgesio modelį, kas neabejotinai patvirtintų realiai pozityvia linkme keičiamą mąstymą ir sudarytų prielaidas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu aptarti duomenys nesudaro pagrindo teismui konstatuoti nuteistojo padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus išlikusius M. M. nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, abejotina, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai juos valdyti bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. M. M. pataisos ir resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą, gebėjimo atpažinti problemas, pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi patvirtintą darbo vietą, neturi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Tikėtina, kad artimi ryšiai su artimaisiais ir darbinės veiklos turėjimas, taigi ir stabilių pajamų gavimas, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie ryšiai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, nustatyti apsauginiai veiksniai nesudaro neabejotino pagrindo manyti, jog šiuo atveju jie gali motyvuoti nuteistąjį gyventi nenusikalstant. Teismo vertinimu, pakartotinis nusikalstamumas nepaisant gresiančios bausmės rodo atsainų nuteistojo požiūrį į įstatymų laikymąsi, dėl kurio kilusias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats nuteistasis.
14. Teismo įsitikinimo nekeičia ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktoji dalis, kadangi likusi neatliktos bausmės dalis savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistojo pataisos procesas yra baigtas. Kaip jau minėta, tokio pobūdžio bylose yra sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Nagrinėjamu atveju akivaizdžios elgesio korekcijos pažangos nenustatyta.
15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.