Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, trečiajam asmeniui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys R. N., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-04-15 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti, kad mirusiam K. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: 0,5501 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2,1797 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0,6038 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0,3276 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp K. V. (pareiškėjos tėvo) ir J. V.. Apie 1960 metus K. V. su J. V. pradėjo gyventi atskirai, nebevedė bendro ūkio, nors oficialiai santuokos nenutraukė. Apie 1963 metus K. V. pradėjo gyventi su V. M. (pareiškėjos mama). (duomenys neskelbtini) gimė ieškovė. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas K. V.. Gimus ieškovei, gimimo liudijime nebuvo įrašytas tėvas, todėl norėdama kreiptis dėl palikimo priėmimo į teismą dėl tėvystės nustatymo, kurį teismas 2008-08-07 patenkino. Šioje byloje buvo apklausta dar gyva J. V., kuri nurodė, kad K. V. „buvo jos sutuoktinis, tačiau susirado kitą moterį ir išėjo gyventi pas ją, su kuria išgyveno iki pat mirties. Jie buvo pasistatę namą, sugyvenę dukrą, t. y. ieškovę. Liudytoja su K. V. nebuvo išsituokę, tačiau į jo turtą nepretenduoja“. Taip pat buvo apklausta ir V. M.. Santuoka su J. V. niekada nebuvo nutraukta, tačiau tarp jų jokių santykių nebuvo nuo 1960 metų. Prie ieškinio pridedamas aktas be datos, rašytas ranka, kuriuo K. V. ir J. V. susitarė dėl turto padalijimo. 1963-10-30 J. V. parašė pareiškimą dėl alimentų, kuriame nurodė, jog nebegyvena su sutuoktiniu K. V. nuo 1963-10-26. Tos pačios aplinkybės paminėtos ir ieškininiame pareiškime. Po K. V. mirties jo vaikai, t. y. suinteresuoti asmenys V. V. ir R. N., bei buvusi sutuoktinė J. V. Joniškio rajono notarų biure parašė atsisakymus nuo jiems priklausančio pagal įstatymą palikimo dalies. Ieškovės mama V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovės tėvas K. V., gyvendamas atskirai su J. V., asmeninėn nuosavybėn įgijo turtą: gyvenamąjį namą su žemės sklypu, tris žemės sklypus ir banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė palaikė ieškovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-08-07 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1251-61/2008)I pripažinta, kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. M. (ieškovė) yra K. V. dukra. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuoka tarp K. V. ir J. V. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, tretieji asmenys – R. N. ir V. V. yra K. V. vaikai. Pateikti dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas) patvirtina, kad ieškovė R. M. yra K. V. ir V. M. dukra. Mirties liudijimas patvirtina, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2021-01-28 liudijimas patvirtina, kad po V. M. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo notaro biure niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Notarės Stasės Martinaitienės 2009-01-15 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jo dukra R. M. (paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro ½ dalis visų piniginių lėšų, esančių Hansabankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš notarės patvirtintų 2007-09-26 rašytinių atsisakymų matyti, kad J. V., V. V., R. N. atsisakė nuo jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies (duomenys neskelbtini)mirus K. V..

Iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės R. M. paaiškinimų matyti, kad jos tėvas K. V. (duomenys neskelbtini) metais buvo sudaręs santuoką su J. V., tačiau jiems nenutraukus santuokas tėvas K. V. 1963 ar 1964 metais pradėjo gyventi su kita moterimi, t. y. ieškovės mama V. M., jiems (duomenys neskelbtini) metais gimė dukra (ieškovė). Aplinkybę, kad jo tėvas K. V. nuo 1962 ar 1963 metų gyveno ne su jo mama J. V., o kita moterimi, teismo posėdžio metu patvirtino ir K. V. sūnus V. V. (trečiasis asmuo). Be to, aplinkybę, kad K. V. nuo 1963-10-26 kartu nebegyveno su savo sutuoktine J. V., patvirtina J. V. 1963-10-30 surašytas pareiškimas teismui, kuriuo J. V. prašo priteisti iš vyro K. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams (alimentus), pareiškime nurodydama, jog ji su savo vyru nebegyvena nuo 1963-10-16. Iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-08-07 sprendimo dėl tėvystės nustatymo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu J. V. buvo apklausta kaip liudytoja, kuri patvirtino, jog jos sutuoktinis K. V. susirado kitą moterį ir išėjo gyventi pas ją, su kuria išgyveno iki pat mirties, jie buvo pasistatę namą, sugyvenę dukrą (R. M.); ji su K. V. nebuvo išsituokę, tačiau į jo turtą nepretenduoja.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, K. V. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 0,5501 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2000-02-24 Apskrities viršininko sprendimą; 2,1797 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2000-02-24 Apskrities viršininko sprendimą; 0,6038 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2000-02-24 Apskrities viršininko sprendimą; 0,3276 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2000-10-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti pagal 2019-09-12 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą ir 2019-10-01 Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 1983-08-12 šios sutarties pagrindu K. V. gyvenamąjį namą su priklausiniais nupirko iš pardavėjos B. B..

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Civilinio kodekso (CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami 2000 m. CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Iki CK galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors nebuvo nutraukta santuoka tarp K. V. ir J. V., tačiau jie atskirai pradėjo gyventi nuo 1963 metų, K. V. pradėjo gyventi su kita moterimi – V. M.. Gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio su sutuoktine, K. V. įgijo tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pateikta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais K. V. įgijo dar 1983 metais, statiniai įgyti K. V. asmeninėmis lėšomis (statiniai įregistruoti K. V. vardu pagal 2019-09-12 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą ir 2019-10-01 Deklaraciją apie statybos užbaigimą). Trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti K. V. vardu pagal 2000-02-24 Apskrities viršininko sprendimą, t. y. K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dar vienas žemės sklypas (prie gyvenamojo namo), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2000-10-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, visas nekilnojamas turtas K. V. vardu buvo įgytas nuo 1983 metų iki 2000 metų, t. y. K. V. atskirai gyvenant ir nebevedant bendro ūkio su savo sutuoktine J. V.. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, K. V. sutuoktinė J. V. nei santuokos metu, nei po sutuoktinio mirties į santuokos metu įgytą ir sutuoktinio vardu įregistruotą turtą pretenzijų nereiškė, po sutuoktinio mirties raštišku atsisakymu atsisakė jai tenkančios sutuoktinio K. V. turto dalies. Taip pat K. V. vaikai V. V. ir R. N. (tretieji asmenys) po tėvo mirties pretenzijų į tėvui priklausantį turtą nepareiškė, raštiškais atsisakymais atsisakė jiems tenkančios tėvo turto dalies.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad, nors K. V. nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu, tačiau sutuoktiniai nuo 1963 metų nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio, nekilnojamas turtas K. V. įgytas laikotarpiu nuo 1983 metų iki 2000 metų, dalis nekilnojamojo turto įgyta už asmenines K. V. pinigines lėšas, dalis nekilnojamojo turto K. V. buvo grąžintas atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad K. V. sutuoktinė J. V. nei santuokos metu, nei mirus sutuoktiniui, į sutuoktinio K. V. įgytą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nepareiškė, teismui yra pagrindas pripažinti, jog K. V. buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine K. V. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad K. V. su sutuoktine J. V. gyveno atskirai ir nebevedė bendro ūkio nuo 1936 metų, o K. V. mirė (duomenys neskelbtini) metais, yra pagrindas pripažinti, jog likusios piniginės lėšos, esančios K. V. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank AB), K. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas:

0,5501 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2,1797 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

0,6038 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

0,3276 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

piniginės lėšos, esančios K. V. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank AB).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.