Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. U. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui T. U., dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, tretysis asmuo I. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų r. apylinkės teismas 2009-06-12 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš T. U. UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 2560 Lt žalos atlyginimo, įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 560 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-02-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 584,40 Lt teismo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2004-10-17 Vilniuje įvyko avarija, kurios metu susidūrė automobiliai VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autoįvykio kaltininku pripažintas automobilį VW GOLF vairavęs asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovas, nustatęs autoįvykio metu padarytą nuostolių dydį, sumokėjo nukentėjusiajam 2560 Lt draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininko automobilio valdytoją ar savininką. Kadangi asmuo, padaręs autoįvykį, nėra nustatytas, todėl už jo veiksmus turi atsakyti teisėtas automobilio valdytojas. Teismas konstatavo, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. asmens, valdančio šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, kaltė preziumuojama. Teismas nustatė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad teisėtas transporto priemonės VW GOLF savininkas – atsakovas T. U., buvo praradęs galimybę ją valdyti dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl atsakomybė tenka būtent jam. Atsakovas pateikė automobilio išregistravimą patvirtinančius įrodymus, tačiau neįrodė automobilio pardavimo. Teismas pažymėjo, jog vien tik automobilio išregistravimas iš VĮ Regitra negali būti pakankamu pagrindu nuosavybės teisei pasikeisti ar pasibaigti, kadangi nuosavybės teisė atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia kitais pagrindais. Remdamasis CK, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286, teismas konstatavo, jog kelių transporto priemonių valdytojai, tai kelių transporto priemones nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantys, naudojantys ir disponuojantys jomis fiziniai, juridiniai asmenys ir atstovybės. Kelių transporto priemonę vairuojantis fizinis asmuo nelaikomas valdytoju. Teismas konstatavo, jog patirtos žalos dydis nustatytas ir šalių neginčijamas, ieškovas nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo žalos atlyginimą, todėl automobilio savininkas ar teisėtas valdytojas turi regreso tvarka sumokėti ieškovui draudimo išmokos dydžiui lygią sumą. Teismas konstatavo, jog draudimo liudijime Serija LT/AYA Nr. 1455220 automobilio savininku taip pat nurodytas atsakovas T. U..

Nustatytu terminu atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apelianto pagrindinis skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino svarbų įrodymą byloje – pažymą apie transporto priemonių registraciją, patvirtinančią, kad 2004-10-17 eismo įvykio metu automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas, t. y. atsakovas nebuvo automobilio savininku (b.l. 85, 86). Toks apelianto įsitikinimas pagrįstas netinkamu teisės normų aiškinimu. Apeliantas pasirėmė Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr. 260 „Dėl Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklių) 43.1 p punktu, kuris nustato, jog transporto priemonė turi būti išregistruojama, jeigu transporto priemonė parduodama. Tačiau iš tikrųjų transporto priemonės išregistravimas tik sudaro prielaidą jos pardavimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien tik automobilio išregistravimas iš VĮ „Regitra“ negali būti pakankamu pagrindu nuosavybės teisei pasikeisti ar pasibaigti, kadangi nuosavybės teisė atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia CK 4.47 str. numatytais pagrindais (pagal sandorius, paveldėjimu ir pan.). Paminėtų Taisyklių 23 punktas numato, kad įregistruojant fizinių asmenų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas transporto priemones, tarp kitų reikalingų registracijai dokumentų pateikiami dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės įsigijimą arba naujus jos registravimo duomenis (Taisyklių 23.5. punktas).

Nagrinėjamoje byloje įrodymų apie automobilio pardavimą nėra – atsakovas teigia, kad pirkėjų pavardžių jis neprisimena, o automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neišliko. Pažymėtina, kad nuo 2004-07-05 iki 2004-08-04 I. O. buvo apdraudusi automobilį; draudimo polise buvo nurodytas automobilio savininkas – atsakovas T. U., kas netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas T. U. ir po automobilio išregistravimo pardavimui liko jo savininku.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad žala buvo padaryta nedraustu automobiliu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas, transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.).

Pagal bylos medžiagą atsakovas – transporto priemonės savininkas perdavė nenustatytam asmeniui valdyti jam nuosavybės teise priklausantį išregistruotą neapdraustą automobilį; pagal Įstatymo nuostatas, tokios transporto priemonės savininkas negalėjo naudoti pats ir negalėjo leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir atsakovo – transporto priemonės savininko, ir nenustatyto asmens, vairavusio automobilį autoįvykio metu veiksmai buvo neteisėti ir už autoįvykio pasekmes automobilio savininkas ir valdytojas atsako solidariai. Automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, taigi ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo automobilio savininkui – atsakovui T. U.. Nustačius vairuotoją, atsakovas turi teisę pareikšti jam reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kaip savo bendraskoliui (CK 6.280 str.).

Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286 dėl kelių transporto priemonių registro nuostatų patvirtinimo, nes autoįvykio metu jos negaliojo; tačiau šis apelianto argumentas nepaneigia teismo sprendimo išvadų pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta ir pagal autoįvykio metu galiojusių Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių bei CK 4.47 str. nuostatas transporto priemonės išregistravimas negalėjo būti laikomas pagrindu nuosavybei pasibaigti. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija atmeta apelianto samprotavimus apie tai, kad asmuo, teisėtai gavęs faktiškai naudoti automobilį, laikytinas automobilio valdytoju CK 4.49 str. prasme; nagrinėjamu atveju, kai žala padaryta nedraustu automobiliu, automobilio savininkas, pažeidęs pareigą apdrausti jam priklausantį automobilį, už pasekmės atsako solidariai su automobilio valdytoju.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Ieškovas patyrė 968 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, nepatenkinusi apeliacinio skundo, priteisia ieškovo naudai iš atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo T. U. 968 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo T. U. 9,75 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.