Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Sonatai Dumbliauskienei, pareiškėjui R. D., suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, suinteresuotam asmeniui G. Š., jo bei VšĮ „Gintkosta“ senelių globos namų „Smiltelės namai“ atstovei advokato padėjėjai G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pripažintam neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse V. M., pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, pareiškėjas R. D., suinteresuoti asmenys byloje V. M., G. Š., V. Š., R. D., VšĮ „Ginkosta“ senelių globos namai „Smiltelės namai“, institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme pradėta byla dėl globos pripažintam neveiksniu V. M. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, suinteresuoti asmenys byloje V. M., G. Š., V. Š., R. D., VšĮ „Ginkosta“ senelių globos namai „Smiltelės namai“ (t. 1 b. l. 1-2).

Pareiškėjas R. D. pateikė teismui pareiškimą dėl globos pripažintam neveiksniu V. M. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys byloje V. M., G. Š., VšĮ „Ginkosta“ senelių globos namai „Smiltelės namai“, institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (t. 2 b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėjo R. D. pareiškimas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu V. M. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (t. 1 b. l. 3–5). G. Š. yra V. M. anūkas (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 15–18) ir sutinka būti paskirtas V. M. globėju (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 21). G. Š. yra sveikas, neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1 b. l. 12, 18, civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 20). R. D. tvirtina esantis V. M. pusbrolis (t. 2 b. l. 36-41, 45-46) ir sutinka būti paskirtas V. M. globėju (t. 2 b. l. 3). R. D. yra sveikas, neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2 b. l. 4, 51, 57-59). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. diagnozuotas psichikos sutrikimas. Iš teismo psichiatrijos 2016 m. gruodžio 14 d. ekspertizės akto Nr. 84TPK-189/2016 išvados matyti, jog V. M. diagnozuota įgyta silpnaprotystė, kita kraujagyslinė demencija (F 01.8, civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 80–82). Nustatyta, kad V. M. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, šioje srityje yra nustatoma globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 str. 1 d.). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.).

Šiuo konkrečiu atveju du asmenys – anūkas G. Š. ir pusbrolis R. D. pretenduoja tapti globėjais. Civilinė byla dėl globos skyrimo nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimą priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus (CPK 177 str., 491 str. 2 d.). Globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju, todėl būtina tirti kitas svarstomo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, vertinti kandidatų į globėjus tinkamumą būti globėjais, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytus globėjui keliamus reikalavimus ir yra skirtinas V. M. globėju bei turto administratoriumi (CPK 185 str., 506 str. 2 d.).

Iš įrodymų pateiktų į bylą neginčytinai nustatyta, kad G. Š. yra V. M. anūkas (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 15–18). Tuo tarpu iš R. D. pateiktų dokumentų (t. 2 b. l. 37-38, 41, 46), nėra galimybės nustatyti tikslaus jo ir V. M. giminystės ryšio. R. D. tvirtina esantis V. M. pusbrolis, G. Š. patvirtino esant R. D. ir V. M. giminystės ryšiui.

Byloje nustatyta, kad tiek G. Š., tiek R. D. yra veiksnūs fiziniai asmenys, kurie pateikę rašytinius sutikimus būti globėjais. Abu nėra padarę nusikalstamų veikų, G. Š. nebaustas administracine tvarka, tuo tarpu R. D. per 2013-2017 metus administracine tvarka baustas keturis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo vertinimu, abiejų sveikatos būklė leidžia būti globėjais. Pareiškėjas R. D. nurodė teismui, kad G. Š. negali būti globėju dėl savo sveikatos būklės, kad jis turi psichikos sveikatos problemų, gydymas tęsiamas, todėl visiškai neaišku, koks būtų G. Š. elgesys kritinėje situacijoje. Teismui į bylą pateiktos medicinos centro „Neuromeda“ PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių matyti, kad G. Š. buvo teikiamos gydytojo psichiatro konsultacijos (t. 1 b. l. 49-51). G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. D. pradėjus teikti ieškinius ir pareiškimus Prienų bei Alytaus teismams, jam atsirado nemiga, susierzinimas, todėl jis kreipėsi į gydytojus pagalbos. Šiuo metu jo savijauta gera, gydymas netęsiamas. Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina tos pačios gydymo įstaigos - medicinos centro „Neuromeda“ išrašas (t. 1 b. l. 125). Teismo vertinimu, G. Š. apsilankymai pas gydytoją psichiatrą, nepaneigia jo tinkamumo būti globėju. Natūralu, kad vykimas į teismus, aiškinimasis vienų ar kitų aplinkybių žmonėms sukelia nemalonias emocijas, nervingumą, tačiau G. Š. nėra diagnozuota liga. Suinteresuotas asmuo papildomai pateikė teismui Kauno psichiatrijos klinikos bei Kauno apskrities priklausomybės ligų kabineto išrašus, iš kurių matyti, jog duomenų apie G. Š. gydymą nėra (t. 1 b. l. 124). Tačiau, teismo nuomone, pagrindinis dokumentas patvirtinantis G. Š. tinkamumą būti globėju yra gydytojų konsultacinės komisijos išduotas medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046/a, b. l. 36), kuriame nurodyta, jog jis sveikas, gali globoti kitą asmenį (t. 2 b. l. 85). Pastarasis medicininis pažymėjimas turi didesnę įrodomąją reikšmę ir kurio duomenys nėra paneigti kitais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo R. D. parodymai jų taip pat nepaneigia (CPK 199 str. 2 d.). Pažyma yra išduota gydytojų komisijos, ji atitinka CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl abejoti ją išdavusių asmenų kompetencija ir jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Todėl teismas konstatuoja, kad dėl sveikatos būklės G. Š. gali būti globėju.

Be pirmiau nurodytos priežasties dėl sveikatos būklės, R. D. taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad G. Š. negali būti globėju, nes jo netinkamos moralinės savybės, žadėjo išlaikyti senelį, bet išviliojęs turtą jo neišlaikė, neskiria dėmesio senelio sveikatai bei priežiūrai, senelio pensiją naudoja savo poreikiams.

Byloje nustatyta, kad G. Š. nuo vaikystės bendravo su seneliu V. M., ryšys buvo palaikomas nuolatos, ką patvirtina pateiktos į bylą fotonuotraukos (t. 2 b. l. 86-92). Susirgusį V. M. į ligoninę paguldė ir iš jos pasiėmė pas save į namus G. Š., šių aplinkybių šalys neginčija. V. M. pas anūką gyveno septynis mėnesius ir tik suinteresuotam asmeniui suvokus, kad seneliui reikalinga nuolatinė kvalifikuota gydytojų priežiūra, buvo nuspręsta V. M. apgyvendinti privačiuose senelių namuose. R. D. paaiškinimai, kad G. Š. žadėjo išlaikyti senelį, bet išviliojęs turtą jo neišlaikė, neskiria dėmesio senelio sveikatai bei priežiūrai, nepagrįsti jokiais nenuginčijamais įrodymais ir vertinami kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. V. M. turto dovanojimo anūkui G. Š. faktas nenuginčytas, suinteresuotas asmuo senelį lanko, už V. M. gyvenimą senelių namuose sumoka iš senelio pensijos bei prideda savo lėšų virš šimto eurų, nes pensijos neužtenka. Šiuos faktus patvirtino ir pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu. Be to, G. Š. nuperka viską ko trūksta bei ką liepia nupirkti gydytojai. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą faktą, dėl netinkamo V. M. lėšų panaudojimo. Faktas, jog G. Š. neturėdamas medicininio išsilavinimo ir analogiškos patirties, nerizikavo senelio sveikata, o suvokęs medicininių žinių stoką, pasirūpino nuolatine medicinine senelio priežiūra, kaip tik patvirtina, kad G. Š. itin atsakingai rūpinasi V. M. sveikata, kas nesudaro pagrindo abejoti jo, kaip globėjo, tinkamumu. Todėl, teismo nuomone, visos pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia R. D. motyvus dėl G. Š. negalėjimo būti globėju. Priešingai vertintinas pareiškėjo R. D. elgesys, teismui kyla abejonių, ar pareiškėjas apskritai suvokia V. M. sveikatos būklės sudėtingumą. Pareiškėjas teigia, kad jeigu jis taptų globėju, V. M. pasiimtų iš globos namų pas save į namus ir globotų kaip globoja savo neįgalią, sergančią motiną. Pats R. D. dirba, todėl savo motinos ir pusbrolio priežiūrą patikėtų kaimynei, kurios išsilavinimo nežino. Pareiškėjas ne vieną kartą prašė byloje pripažinti V. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kad jis pats išreikštų savo nuomonę dėl globėjo paskyrimo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. buvo susipažinęs su byloje esančiu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 103, 116), kuriame vienareikšmiškai nurodyta, jog V. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teismo nurodytose srityse bei dėl sveikatos būklės V. M. kviesti į teismo posėdį nerekomenduoja (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 80-82). Todėl šis faktas taip pat kelia teismui abejonių dėl R. D. tinkamo, norimo globoti asmens, sveikatos būklės suvokimo. R. D. neturi medicininio išsilavinimo, tačiau jis nesutinka su medikų išvadomis dėl G. Š. sveikatos būklės – vertina jį kaip turintį rimtų sveikatos problemų bei nesutinka su medikų išvadomis dėl V. M. sveikatos būklės, kuris pripažintas neveiksniu – mano, kad jam turi būti sutvarkyti protezai, išoperuotos akys, kad jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, reikšti savo nuomonę ir pageidauti globėjo. Nors kaip paaiškino G. Š. tiek stomatologas, tiek okulistas nurodė, kad dėl V. M. amžiaus ir sveikatos būklės akių bei dantų problemų išspręsti, taip kaip norėtųsi, galimybės nėra. R. D. taip pat kritikuoja, kaip visiškai netinkamą, senelių namų „Smiltelė“ darbuotojų (gydytojų ir kito personalo) darbą, kad jie neteikia paslaugų, kurias žada savo reklamoje, kad netinkamai pildo dokumentus. Tačiau visoms nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų. Iš R. D. paaiškinimo teismo posėdžio metu akivaizdu, kad jis V. M. nesąmoningai išreikštus norus dėl maisto (barankų, coca-colos) vertina kaip svarbesnius negu nuolatinė kvalifikuotų medikų sveikatos priežiūra. Teismo nuomone R. D. nepagrįstai pervertina savo medicinines žinias bei netinkamai suvokia prioritetinius sergančio, neveiksnaus žmogaus poreikius.

R. D., siekdamas įrodyti savo rūpinimąsi V. M. bei pastarojo norą, kad jį globotų pareiškėjas, pateikė teismui 2016-02-16 savo su V. M. fotonuotrauką, neva V. M. 2016-12-19 rašytą raštelį, kuriame reiškiamas noras, kad R. D. lankytų V. M. bei 2017-02-16 darytą vaizdo ir garso įrašą (t. 2 b. l. 42, 43, 44). Pastebėtina, jog aplinkybė, kad R. D. lankė V. M. senelių namuose byloje nėra ginčijama. Teismas negali nustatyti, kas surašė raštelio tekstą ir kas jį pasirašė, tačiau akivaizdu, kad tai darė skirtingi asmenys. Bei šis veiksmas atliktas po to, kai teismo ekspertas nustatė, kad V. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertas akte yra nurodęs, jog V. M. vykdo elementarius paliepimus, dėmesio nekoncentruoja, neišlaiko, neturi jokių išlikusių interesų (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 81 (antra pusė)). Todėl teismas itin neigiamai vertina R. D. elgesį – parašyto teksto davimą pasirašyti V. M., kas kelia pagrįstus įtarimus jog V. M. dėl jo sveikatos būklės gali būti pasinaudota savanaudiškais tikslais.

VšĮ „Ginkosta“ administracija, nustačiusi, kad R. D. apsilankymas pas V. M. daro neigiamą įtaką bei žalą V. M. sveikatai ir jo psichinei būklei, nuo 2016-05-05 uždraudė R. D. lankytis pas V. M.. Todėl, kaip teismo posėdžio metu patvirtino R. D., į senelių namus vyko V. M. visiškai svetimas žmogus – R. D. sugyventinė, kuri V. M. filmavo. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra galimybės nustatyti tikrojo filmavimo laiko, tačiau jeigu buvo filmuota, kaip nurodyta, 2017-02-16, tai šis veiksmas taip pat atliktas po teismo psichiatrijos ekspertizės išvados. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad V. M. užduodami menami, R. D. rūpimi klausimai. Pareiškėjas siekė parodyti V. M. kaip sveiką, mąstantį, gebantį išreikšti nuomonę žmogų. Tačiau ekspertas akte yra nurodęs, jog tiriamasis neatpažįsta atėjusių aplankyti artimųjų, neturi jokių išlikusių interesų, nereiškia jokių pageidavimų, prasmingas verbalinis ir neverbalinis kontaktai apsunkinti, emocijos bukos, mąstymas sulėtėjusio tempo, neproduktyvus (civ. byla Nr. 2YT-103-887/2017 b. l. 81 (antra pusė)). Todėl teismas V. M. filmavimą senelių namuose vertina kaip nepriimtiną, neetišką ir pažeidžiantį neveiksnaus asmens teises. Teismas priimdamas sprendimą dėl V. M. pripažinimo neveiksniu (sprendimas įsiteisėjęs) vadovavosi objektyviausiu įrodymu byloje – teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, abejoti jį išdavusio eksperto kompetencija, ar akto pagrįstumu nėra pagrindo. Tiek teismo psichiatrijos 2016 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 84TPK-189/2016, tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo R. D. teikiamų įrodymų teisingumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-22-1023/2017, pradėtoje pagal R. D. ieškinį dėl bendravimo su V. M., priimtame sprendime konstatavo, kad R. D. apsilankymas pas V. M. daro neigiamą įtaką bei žalą V. M. sveikatai ir jo psichinei būklei (sprendimas neįsiteisėjęs) (t. 1 b. l. 71-89, 107-108).

Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti V. M. globą visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globėju paskirti anūką G. Š., kuris atitinka visus globėjui keliamus reikalavimus (CK 3.238 straipsnis, 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis). G. Š. skiriamas V. M. turto administratoriumi (CK 3.279 straipsnis, 3.245 straipsnis).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintina jo teisinė globėjo padėtis, globėjo bei turto administratoriaus teisės ir pareigos, kurios numatytos CK 3.238, 3.243, 3.245, 4.236-4.252 straipsniuose, kad globa ir turto administravimas yra nustatomi siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir teisėtus interesus (CK 3.238 str.). Jis yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas ir turto administratorius turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 str.). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ir turto administratorius turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų sudaryti, reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ir turto administratorius nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinės nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas ir turto administratorius bei jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 str.).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti globėjo funkcijų atlikimą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių jis negali toliau būti globėju – kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo. Teismas taip pat pažymi, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tokio asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo (CK 3.243 straipsnio 6 dalis).

Nutartis vykdytina skubiai (CPK 496 str.1 d.).

Pareiškėjui R. D. pateikus priešpriešinį pareiškimą byloje bei prasidėjus ginčui, šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Ginkosta“ senelių globos namai „Smiltelės namai“ patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, suinteresuotas asmuo G. Š. patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (t. 1 b. l. 119-121). Taip pat G. Š. patyrė kelionės išlaidų dėl vykimo į Alytaus rajono apylinkės teismą (t. 1 b. l. 122-123, t. 2 b. l. 84, 105). G. Š. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio variklio galią vienai kelionei sunaudojama 18 litrų kuro, todėl vienos kelionės (pirmyn ir atgal) kaina yra 39,60 Eur. Po R. D. įstojimo į bylą įvyko trys teismo posėdžiai, todėl viso G. Š. patyrė 118,80 Eur kelionės išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau - Tarnyba) 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-1164-5228 suteikė V. M. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Jonas Zenevičius. Valstybės patirtos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) 24.3.6.1., 24.3.6.2, 11 punktais, sudaro 197,79 Eur (t. 2 b. l. 103). Byloje pareiškėjo R. D. ir pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus bei suinteresuotų asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, interesai priešingi, todėl paskyrus globėju suinteresuotą asmenį G. Š., o pareiškėjo R. D. pareiškimą atmetus, iš jo priteisiamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Taip pat iš pareiškėjo R. D. priteistinos 23,78 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (susidariusios pateikus R. D. pareiškimą) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo R. D. pareiškimą atmesti.

Nustatyti pripažintam neveiksniu V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti V. M. globėju ir turto administratoriumi turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 618,80 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui VšĮ „Ginkosta“ senelių globos namai „Smiltelės namai“, į. k. 302575725, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų).

Priteisti iš pareiškėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 197,79 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 79 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,78 Eur (dvidešimt tris eurus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.