- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- 1-761-1218/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25355-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 5 kartus, paskutinį kartą:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam laisvės atėmimo 1 metams bausme; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 8 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, 2025 m. liepos 18 d. apie 12.10 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu su nukentėjusiąja R. K., vieną kartą sudavė pastarajai kumščiu į veido sritį, dėl ko pastaroji kaire blauzda atsitrenkė į suoliuko briauną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. K. padarė apatinės lūpos žaizdą, 41 danties I laipsnio paslankumą, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. parodė, kad pripažįsta kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Patvirtina, kad buvo konfliktas. Tikriausiai nueidamas ir sudavė, šias aplinkybes iš karto pasakė. Konfliktas įvyko dėl to, kad stovėjo ir valgė sumuštinį, laukė žmogaus, gal nukrito popieriukas ir nepastebėjo. Dėl to ir įvyko konfliktas, o konflikto metu nuketėjusiąją nustūmė nuo savęs. Jis nežino į kokią kūno vietą nueidamas pastūmė nukentėjusiąją. Galėjo pataikyti į veidą. Nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į suoliuką, nes ten šalia stovėjo suoliukas. Jis laukė draugo, atėjo į šią vietą išgėręs ir valgė sumuštinį, tačiau toje vietoje jis negėrė. Buvo apsvaigęs. Negali pasakyti ar lengvai, ar sunkiai buvo apsvaigęs. Nedažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Iki konflikto buvo išgėręs, bet nedaug. Po įvykusio konflikto jis nuėjo į namo pusę, kur pagavo policija, dar su draugu išgėrė tris stikliukus po 50 gramų. Neneigia apsvaigimo poveikio, nes buvo išgėręs, bet jautėsi normaliai.
Pažymi, kad negali tiksliai atsakyti į kurią kūno vietą nukentėjusiąją nustūmė, tačiau su ranka nustūminėjo, kad nerėktų. Atstūmė nuo savęs maždaug rankos lygyje, o kur pataikė, nežino. Nustūmęs, apsisuko ir nuėjo. Paskui vaikinuką atėjo nukentėjusioji. Nukentėjusioji stovėjo už kažkokios moteriškės. Jis nematė ant nukentėjusiosios veido paraudimo ar kraujo. Nuo nukentėjusiosios jis stovėjo maždaug apie 7-8 metrai atstumu. Prie suoliuko jis buvo vienas, laukė draugo. Pro šalį praeidinėjo pažįstamas, paprašė parūkyti. Draugas matė konfliktą su nukentėjusiąją, nes pastaroji pradėjo rėkti. Šalia nukentėjusiosios nieko daugiau nepastebėjo. Nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į suoliuką. Nukentėjusioji garsiai kalbėjo ir jis paprasčiausiai nustūmė nuo savęs ir nuėjo į kitą pusę. Tos aplinkybės, kad smaugė – nepripažįsta. Patvirtina, kad konflikto metu su nukentėjusiąją buvo šiek tiek apsvaigęs ir dar vartojo alkoholinius gėrimus po konflikto, kai sutiko pažįstamą kaimyną. Jo stūmimas gal ir galėjo sukelti tokius padarinius, kaip lūpos prakirtimą ir danties klibimą, gal stipriau nuo savęs nustūmė. Abejoja, kad savo stūmimu galėjo kliudyto nukentėjusiosios kaklą, bet veidą – galėjo. Jis net neįsivaizduoja per kurią vietą jis ją nustūmė. Stūmė šonu, kai stovėjo, jau nueidamas ją atstūmė nuo savęs. Atstumti nuo savęs žmogų reikia jėgos. Atsiprašė nukentėjusiosios R. K., pripažįsta savo kaltę pilnai (2 t., b. l. 4-5).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad konfliktas kilo, nes pastoviai geria jų kieme. Yra du suoliukai, pas ją buvo šuo, kol ji neišsikraustė, ji juos iš matymo mačiusi ne vieną kartą, gerai su jų kaimynu iš 4 ar 5 aukšto. Ji normaliai pasakė, kad susirinktų šiukšles, nes sėdėjo ir gėrė degtinę su liudytoju, kurį matė išeinant iš salės, buvo kartu. Tas liudytojas viską matė. Dėjo jai, kada ji sėdėjo nugara, tiesiai į veidą iš pat pradžių. Konfliktas baigėsi, kaltinamasis matė, jog ji buvo visa kraujuota, nes pas ją visur buvo kraujas, buvo daug kaimynų. Tiesiog trenkė į veidą ir yra užfiksuotas įvykis. Vėliau nuvežė į ligoninę.
Konfliktas kilo nuo to, kad ji paprašė susirinkti šiukšles. Šis vyras pasakė „tau reikia – tu kviesk policiją“, ji atsakė „jeigu tau reikia – tu pats kviesk policiją“ ir dėl to, kad ji taip atsakė, atsisukęs dėjo į veidą. Tikrai nesitikėjo, kad suaugęs vyras tėkš į veidą už žodžius, kuriuos pats pasakė, nes niekas nebūtų kvietęs policijos, galėjo tiesiog susirinkti savo mėsas ir išeiti. Po įvykio ji negalėjo mėnesį laiko dirbti, nes ji dirba su renginiais, tai tiesiog vienintelis minusas, dėl ko ji buvo labai pikta, kad negalėjo eiti dirbti. Šiam asmeniui pretenzijų neturi. Po suduoto smūgio ji sėdėjo ant suoliuko, rūkė cigaretę. Dėl mėlynės ant kojos, negali paaiškinti kokiu momentu, pajuto smūgį į veidą. Atsimena, kad koją susimušė į suoliuką. Smaugimas taip pat buvo, viskas kaip nurodyta taip ir buvo, kai buvo duoti parodymai tą pačią dieną ligoninėje. Jai trenkė kumščiu į veidą, tačiau jos dantys ką tik buvo įstatyti ir kaip aiškino daktaras, kuris siuvo, tai sakė, kad nuo smūgio į jos dantis lūpos audinys prasiskėlė, nes atsitrenkė į jos pačios dantis. Įvykio metu ji buvo viena išėjusi parūkyti. Po viso įvykio buvo labai daug kaimynų, ją visi pažįsta, kadangi ji gyveno virš 9 metų. Kas toliau vyko ji nelabai žino, nes atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu šalia jos buvo kaltinamasis ir šio draugas. Kai trenkė, kaltinamojo draugas tikrai matė, kad ji visa kraujuota ir toliau šnekėjo nesąmones. Asmenys pasišalino, ji tikrai nebūtų sulaikiusi dviejų vyrų. Tie asmenys pasišalino kartu vienu metu. Ji negali pasakyti kas skambino ir kas kvietė policiją. Ji nežinojo to asmens vardo ir pavardės, turėjo tik nuotrauką, kurią parodė policijos pareigūnams.
Po smūgio susižalojo koją, nes ten yra metaliniai rėmai ant ko stovi suoliukas, kadangi ji sėdėjo iš krašto tai nuo smūgio sulingavo. Iki įvykio ant kojų nebuvo mėlynių. Kitų trauminių poveikių po įvykio neturėjo. Kai kaltinamasis trenkė į veidą, pradėjo kalbėti, kad yra „blatnas čiuvas, kuris atsidėjęs, turi autoritetus“. Buvo sugriebęs už kaklo. Po smūgio į veidą, ji nežino ar jautė skausmą, tik jautė kaip tinsta lūpa ir pergyveno kaip atrodys. Kai suėmė už kaklo, jautė fizinį skausmą. Kiek truko suėmimas už kaklo ar spaudimas, ji negali pasakyti (2 t.. b. l. 6-7).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (esančius 1 t., b. l. 57) patvirtina šiuos parodymus. Daugiau detalių neprisimena (2 t., b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad su kaltinamuoju gyvena viename rajone. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (esančius 1 t., b. l. 52) patvirtina, kad tai jo parodymai. Jie stovėjo abu, kai prasidėjo konfliktas, mergina (nukentėjusioji) atėjo ir sako, kad negalima šiukšlinti. Jis pasakė, kad eina, jam nieko čia nereikia klausyti ir išėjo. Jis gal toje vietoje buvo 3 minutes. Toje vietoje nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Konflikto pabaigos jis nematė. Taip pat nematė sužalotos merginos. Matė tik, kai vaikinukas vijosi su pagaliu. Nukentėjusiosios nematė, tuo metu pastaroji stovėjo su kažkokia moterimi už 10-15 metrų. Tas vaikinas su pagaliu bėgo pas juos, pribėgo prie jo, o tada prie R. P. ir mušė, o jis tuo metu stovėjo. Jis nematė sužalojimų, tik matė, kad stovėjo su kažkokia moterimi. Jis pirmas pasišalino iš įvykio (2 t., b. l. 8).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. paaiškino, kad apatinėje lūpoje padaryta žaizda galėjo būti padaryta smūgiu į apatinės lūpos sritį kažkokiu buku objektu. Jeigu labai stipriai į burną pastūmė, tai vis tiek turėjo būti smūgis delnu ar kumščiu, nes jei švelniai pastūmė, tai gal ir nebus žaizdos. Galėjo būti padarytas toks sužalojimas ir stumiant. Žaizda yra toje pačioje vietoje kaip ir dantis, todėl galėjo abu šie sužalojimai atsirasti vienu metu, vienu trauminiu poveikiu, nes žaizda yra danties srityje, tai spaudžiant lūpos audinius į dantį, kažkokiu objektu, susiformavo žaizda. Galėjo toks sužalojimas atsirasti nukentėjusiajai griūvant ar atsitrenkiant į kitą objektą. Atliekant apžiūrą, nukentėjusioji sakė, kad prie jos sėdinčios ant suoliuko, priėjo vienas iš vyrų ir trenkė vieną kartą į burnos sritį, o po to paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Nukentėjusioji sakė, kad įvykio metu nugriuvusi nebuvo, sąmonės nebuvo praradusi. Teigė, kad grumtynių metu susižalojo kairiąją blauzdą, nes atsirado kraujosruva. Kakle nebuvo sužalojimų, bet nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio buvo matyti kakle pirštų žymės, bet greitai išnyko. Apžiūros metu jokių išorinių sužalojimų kakle nebuvo matyti. Nukentėjusioji buvo nurodžiusi šias aplinkybes apie smaugimą. Sužalojimuose nėra specialių požymių, todėl negali patikslinti, kokiais dar daiktais, objektais galėjo būti padarytas sužalojimas veide, apatinėje lūpoje. Toks sužalojimų pobūdis, galėjo būti padarytas rankos kumščiu. Sprendžiant iš pailgos formos tas objektas, kuris kontaktavo su blauzda, tai galėjo būti briauna, lazda, pagalys – bet koks pailgos formos daiktas.
Galėjo būti, kad atvykus dviem dienoms po įvykio, buvusios žymės smaugimo vietoje išnyko, jeigu ten buvo paraudimas, tai paraudimas paprastai ir išnyksta per kelias valandas, per parą. Tai, kad neliko mėlynių, nubrozdinimo, tai gali reikšti smaugimo jėgą, nes kuo didesnė jėga, tuo sunkesni sužalojimai. Pažymi, kad jeigu būtų stiprus spaudimas – tai tikriausiai būtų ir kraujosruvų atsiradę, galėjo ir lūžti gerklų kremzlės, poliežuviniai kaulai, jeigu yra tik paraudimas – tai aišku, kad bus nežymi arba nelabai stipri. Dėl kraujosruvos atsiradimo, tai gali priklausyti ir nuo žmogaus odos elastingumo, ir nuo amžiaus, sergamų ligų ir nuo pačio spaudimo stiprumo. Jeigu stipriau paspaudus vieniems žmonėms gali ir nelikti kraujosruvos, o kitam ir silpniau paspaudus – gali išlikti paraudimas. Iš kraujosruvos ant kojos negali pasakyti, ar buvo stipriai atsitrenkta ar nukentėjusioji, jos oda, organizmas yra linkęs turėti mėlynes (2 t., b. l. 9-10).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B. paaiškino, kad yra pateikusi savo parodymus Vilniaus policijos komisariate. Ką matė, ką užfiksavo ir ką prisimena iš to įvykio. Prisimena, kad jai parodė šį pažeidėją, bet ar šis asmuo sudavė tuos smūgius ar kažkas kitas, ji negali pasakyti. Niekas negali pasakyti, kadangi konkrečiai niekas nematė smūgio sudavimo. Ji matė įvykių kulminaciją, muštynių, kai jau kaltinamasis bėgo iš įvykio vietos su kitu asmeniu. R. K. atėjo į kiemą, kur gyveno, pradėjo tiems asmenims pasakoti, kad išeitų, nešūkautų ir prasidėjo konfliktas. Kas kam smogė negali patvirtinti, nes tai įvyko ganėtinai toliau nuo jų, tik vėliau jau po įvykių matė, kad R. K. buvo su sumušta lūpa, bėgo kraujas.
Teismui pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir nieko pakeisti nenori. Kai policija parodė asmenį, atpažino, bet ar šis konkrečiai asmuo, negali pasakyti. Nukentėjusiąją matė po įvykio, nes ji ėjo pro juos, dar tą pačią dieną bendravo, kai nukentėjusioji grįžo iš ligoninės. Matėsi, kad yra praskelta lūpa, kuri buvo susiūta, o dantys, kaip suprato nebuvo išmušti, bet nebuvo padaryta didesnės žalos. Su pačia nukentėjusiąja nebendravo, matė tik pro langą (2 t., b. l. 17-18).
Kiti byloje surinkti duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 22 d. įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. jis su draugu V., pavardės nežino, jis gyvena name (duomenys neskelbtini), atėjo prie jo namo. Prie namo yra padaryti keli suoliukai. Draugas nuėjo namo, o jis liko jo laukti lauke, prie vieno iš suoliukų. Buvo vienas, kol laukė draugo, valgė sumuštinį. Iš kur atsirado negali pasakyti, tačiau prie kito suoliuko atėjo mergina, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Su ja buvo du vyrai, tačiau jie buvo kiek atokiau nuo jos. Pas jį ant žemės nukrito popieriukas, dėl ko ta mergina pradėjo šūkauti, jo atžvilgiu kėlė balsą, ką tiksliai sakė tikrai neatsimena. Jis jai irgi atsakė, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis priėjo prie jos, ji stovėjo prie kito suoliuko, priėjęs viena ranka, berods dešine, rankos mostu ją atstūmė nuo savęs, tačiau jai nesmūgiavo ir juo labiau nesmaugė. Ją atstūmė ranka jos maždaug pečių aukštyje, maždaug tokiu aukščiu jo ranka ir kontaktavo su ja, tačiau tai nebuvo smūgis, tiesiog žodinio konflikto metu ją nuo savęs nustūmė. Ji nenugriuvo, tiesiog atsitraukė. Daugiau jai nieko nedarė, jos nesmaugė, kaip nurodyta įtarime. Nustūmęs ją nuo savęs jis nuėjo link Birželio 23-osios g. pusės, einant pamatė, nuėjus gal 50 metrų, kaip paskui jį atbėga du su mergina buvę vyrai, kurie iki tol konflikte nedalyvavo. Jie jį prisivijo, dar bėgant link jo vienas iš vyrų turėjo galimai žvejybinį dėklą, iš jo jie išsitraukė kažkokius pagalius, abu buvo su pagaliais, kai prisivijo jį. Prisivijus vienas užsimojo pagaliu link jo, kai užsimojo, ar prisiartino prie jo, norėjo atimti iš jo tą pagalį, bet iš rankų pavyko ištraukti tik tą žvejybinį dėklą. Jie abu jį pradėjo daužyti pagaliais, o jis gynėsi atimtu dėklu. Asmenys nė karto jam nepataikė. Nors suduoti bandė ne vieną kartą, jam pavyko apsiginti, galiausiai jie atsitraukė ir jis nuėjo. Su juo liko ir iš asmens atimtas dėklas. Dėklas yra pas jį iki šiol, jį pateiks artimiausiu metu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis nuėjo prie savo namų, buvo prie namų, skvere, pareigūnų nematė, tik pajautė, kaip iš galo gavo smūgį iš kojos per nugarą ir jis griuvo ant plytelių priekine kūno dalimi. Jam uždėjo antrankius, buvo sulaikytas. Asmenys, kurie jį puolė, jo nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė, jie jam nepataikė. Moterį konflikto metu jis pastūmė, tačiau jos nesužalojo, jo manymu ir fizinio skausmo jai nesukėlė. Dėl pareigūnų veiksmų jį sulaikant buvo sužalotas, dėl pareigūnų veiksmų apskundimo apsispręs vėliau. Draugas V. iš namų išėjęs nebuvo, jis įvykio nematė, jo nesulaukė. Konfliktas įvyko ties Krizių centru, galimai kažkas įvykį matė iš ten, tačiau jis įvykio liudytojų įvardinti negali (1 t., b. l. 119-122).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 24 d. įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad parodymus apie įvykio aplinkybes davė apklaustas anksčiau, pasilieka prie savo parodymų ir nieko keisti neketina. Įvykio metu jis jos nesmaugė, vienintelis veiksmas, kurį atliko nukentėjusiosios atžvilgiu yra tas, kad ją atstūmė nuo savęs. Kaip atstūmė nurodė ankstesnėje apklausoje. Kai ją nustūmė, ar ji atsitrenkė į suoliuką, jis nematė, kadangi nustūmęs iškart nusisuko ir nuėjo nuo jos. Jis jai į veidą nesmūgiavo, atstumdamas galėjo pataikyti į veidą, tačiau tiksliai negali pasakyti. Savo veiksmu, t. y. tuo, kad atstūmė ranka, galėjo užkliudyti jos veidą, galimai galėjo padaryti lūpos žaizdą, ar galėjo padaryti danties paslankumą nežino. Dėl kraujosruvos blauzdoje pasakyti nieko negali, ar galėjo nukentėjusioji atsitrenkti į suoliuką, jis nežino, to nematė, todėl apie poodinę kraujosruvą nieko pasakyti negali. Prašo vadovautis ir jo anksčiau duotais parodymais. Papildomai apie įvykį nieko pasakyti negali. Patikslina, kad po įvykio sužalojimų nematė (1 t., b. l. 140-143).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 6 d. papildomai įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad davęs išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes anksčiau, nieko naujo pasakyti neturi, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais (1 t., b. l. 146-148).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 18 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. apie 12.10 val., išėjo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini). Kieme, ant suoliuko, sėdėjo du vyrai: vyras Nr. 1 aukšto ūgio, apie 190 cm, liesas, trumpų šviesių plaukų, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras Nr. 2 buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs odine striuke, aptemptais džinsais, odiniais batais ir užsidėjęs nuo saulės akinius ant kaktos. Minėti vyrai vartojo alkoholį, šalia jų stovėjo butelis degtinės ,,Finlandia“, ir valgė mėsą bei šiukšles mėtė tiesiog ant žemės. Ji atsisėdo ant šalia esančio suoliuko ir pasakė ,,vyrai, gal galit susirinkti savo šiukšles, nes pas mane šuo prancūzų buldogas ir kai jį išveda, valgo paliktas šiukšles ir varnos jas ištampo po visą kiemą“. Vyras Nr. 1 jai atsakė rusų kalba „kviesk musarus jei tau reikia ir rašyk ant manęs pareiškimą“. Ji jam atsakė “jeigu tau reikia, tu ir kviesk“. Jis jai atsakė „ar žinai kas aš esu? Aš autoritetas“. Jai sėdint ant suoliuko, vyras Nr. 1 staigiai atsistojo ir su ranka, galimai iš kumščio, smarkiai jai trenkė į burnos sritį, ko pasekoje prakirto jai lupą ir jai pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Pajuto smarkų fizinį skausmą. Iškart po smūgio vyras pradėjo ją rankomis paėmęs už kaklo smarkiai smaugti. Dėl to juto smarkų fizinį skausmą. Ji buvo šoko būsenoje ir jam pasakė “žmogau, pasitrauk nuo manęs, tu ka, nesveikas, atsitrauk nuo manęs“. Kadangi vyras buvo labai didelis ir stiprus, neturėjo galimybės jam pasipriešinti. Jis ją paleido ir atsisėdo ant suoliuko, kur sėdėjo prieš tai. Sėdėdamas ant suoliuko dagėrė savo degtinę, staigiai susirinko savo daiktus ir pasišalino link šalia esančio krizių centro. Šalia buvęs vyras, įvardintas Nr. 2, nieko nedarė ir nieko nesakė, jis tiesiog buvo šalia. Vyrui Nr. 1 pradėjus eiti, vyras Nr. 2 nuėjo jam iš paskos. Ji iš karto apie įvykį pranešė BPC 112 ir liko vietoje laukti policijos. Vėliau išėjo garbingo amžiaus kaimynė į kiemą, kadangi pamatė ją kraujuojančią, ir davė jai šaldytą braškę pridėti prie tinstančios lūpos. Atėjusi kaimynė iš ketvirto aukšto pasakė jai, kad visą įvykį matė per balkoną ir rėkė ant vyro iš savo balkono. Kaimynės vardo pavardės nežino, buto numerio nežino, jį gyvena 4-ame aukšte. Vėliau atvažiavusi į vietą greitoji medicinos pagalba išvežė ją į Žalgirio ligoninę. Ligoninėje jai susiuvo lūpos vidinę dalį, uždėjo penkias siūles. Jai dabar po gauto smūgio kliba priekinis dantis. Nurodytus asmenis atpažintų, turi juos nusifotografavusi, kai jie šalinosi po jos užpuolimo, nuotraukas pridės prie apklausos. Prie apklausos prideda dvi nuotraukas (1 t., b. l. 27-32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 29 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad yra davusi parodymus apie įvykio aplinkybes, kai buvo sumušta, tik šiuo metu nori patikslinti parodymus. Kiek jai žinoma, patį smūgį, kai jai buvo suduota, matė jos kaimynė iš 4 aukšto, kuri gyvena kitoje laiptinėje negu ji. Jos jokių duomenų nežino, jos langai išeina iš kiemo pusės, dešinėje. Taip pat smūgį matė iš Krizių centro moteris, kuri ten gyvena. Jos duomenų taip pat nežino. Ar dar kažkas matė nežino. Kaip minėjo, dėl smūgio kraujavo lūpa, buvo prakirsta lūpa. Ją tokią pamatė iš matymo žinomas vyras, kuris gyvena viename iš gretimų namų, tačiau namą nurodyti tiksliai negali. Jis buvo su dvejomis iš matymo žinomomis moterimis, kurios gyvena taip pat aplinkiniuose namuose. Jų duomenų taip pat nežino. Tuo metu ji filmavo nueinantį jai sudavusį vyrą ir su juo buvusį vyrą. Jie priėjo prie jos, paklausė, kas jai nutiko, ji atsakė, kad ją užpuolė. Jis pats suprato, kad ją užpuolė tie du nueinantys vyrai ir jis nuskubėjo jiems iš paskos. Prisivijęs jos užpuoliką vyras jo paklausė, kodėl sudavė, užpuolikas iškart puolė vyrą ir jie susigrūmė. Ji buvo netoliese, tačiau prie jų jau nėjo, tiesiog žodžiais rėkė bandydama juos apraminti. Ar jie turėjo pagalius grumtynių metu neatsimena, tačiau vėliau pamatė medžiaginį juodą dėklą, kurį prieš tai turėjo abu ant suoliuko sėdėję asmenys. Ar jis buvo tuščias pasakyti negali. Vykstant jų grumtinėms ji pakėlė kažkokią lazdą, kad asmenys grumtynių metu jų nepanaudotų, vėliau tą lazdą numetė. Grumtinių metu nukentėjo ją gynęs kaimynas, kuriam buvo apibrozdintas dešinės pusės veidas, dešinė alkūnė, dešinė koja. Sužalojimai galimai atsirado po to, kai grumtynių metu ją gynęs vyras buvo griuvęs. Nori paaiškinti, kad ji dėl įvykio buvo sužalota, taip pat patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio ji šiuo metu nereikš. Supranta, kad turi tokią teisę. Jei ateity nuspręs, kreipsis civilinio proceso tvarka. Po įvykio ji kreipėsi į VTMT pagal jai įteiktą užduotį. Įvykio dieną Buvo nuvežta į Žalgirio kliniką, kur jai susiuvo lūpą. Taip pat buvo mėlynė ant kojos, kurią nustatė VTMT specialistai. Ji atsirado tuo metu, kai jai vyras sudavė, jai koja atsitrenkus į suoliuką. Taip pat buvo pirštų žymės ant kaklo, jos liko po to, kai vyras griebęs ją už kaklo smaugė. Daugiau sužalojimų nustatyta nebuvo. Daugiau į medikus ji nesikreipė. Nori paaiškinti, kad ji šiuo metu kraustosi gyventi į kitą miestą ir nenori, kad tęstųsi ikiteisminis tyrimas, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Norėtų atsiimti pareiškimą, asmeniui pretenzijų neturi. Todėl prašytų prokuroro leisti atsiimti pareiškimą ir ikiteisminį tyrimą nutraukti, tiesiog nori pamiršti šį įvykį. Apklausos metu minėtų liudytojų duomenų nežino, pateikti negali (1 t., b. l. 38-41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 19 d. liudytoja apklausta V. B. parodė, kad laikinai gyvena Vilniaus miesto krizių centre (duomenys neskelbtini). Ten gyveno ir įvykio dieną, t. y. 2025 m. liepos 18 d. Įvykio dieną ji pro langą matė prie gretimo namo, skvere, ant suoliuko sėdinčius du vyrus, iš kurių vienas aukštas, kitas kiek žemesnis. Abu asmenys kalbėjo rusiškai, bendravo pakeltu tonu, gana garsiai, galimai vartojo alkoholį, tačiau tiksliai to negali pasakyti, tik matė, kad kažkokius butelius turėjo. Jie ten buvo dviese kiek matė, buvo gan ilgą laiką. Tiesiog pro krizių centro langą juos matė, tačiau jų visą laiką nestebėjo. Galiausiai ji išgirdo kažkokį triukšmą ir pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip du anksčiau minėti asmenys šalinasi palei krizių centro tvorą link toliau esančio darželio. Paskui juos pamatė atbėgantį jai nepažįstamą vaikiną ir merginą, kurią pažįsta iš matymo, nes ji gyvena tame gretimame name. Žino, kad jos vardas R. K., bent jau taip jai ji buvo prisistačiusi. Kiek matė, vaikinas turėjo kažkokią lazdą, tačiau kas tai buvo per lazda ji pasakyti negali. Vaikinas prisivijo vyrus prie darželio, o mergina liko stovėti arčiau jų krizių centro tvoros. Tarp vyrų įvyko muštynės. Kiek atsimena, vienas, kuris mažesnis, pabėgo, o muštynės įvyko jau tarp pasivijusio vaikino ir aukšto vyro. Jie abu dalyvavo aktyviai muštynėse, jie susigrūmė, tiek vienas, tiek kitas buvo griuvę ant žemės. Prie tvoros buvusi R. K. parodė veidą, matė, kad jos lūpa buvo sužalota, lūpos apačia buvo praskelta, taip pat R. K. sakė, kad vieną dantį ar tai išmušė, ar tai jis pradėjo klibėti. Vyrai po grumtynių išsiskirstė, matė, kad pas besivijusį vaikiną buvo sužalota koja, matė, kad ties keliu buvo kraujo, tačiau ar jis susižalojo griuvęs, ar dėl smūgio nepasakys, nes to neužsifiksavo. Ar vyras buvo sužalotas nematė, tačiau vėliau, kai policija atpažinimui pristatė asmenį, matė kad ir pas tą asmenį bėgo kraujas iš nosies, tačiau ar sužalotas buvo muštynių metu ji nematė. R. K. jai pasakojo, kad ties suoliuku ji priėjo prie šių vyrų ir kažkuris iš vyrų jai trenkė. Tačiau kuris nežino. Įvykio, kai trenkė R. K., ji asmeniškai nematė. Taip pat bendravo tiek su krizių centro darbuotojomis, tiek su kitomis gyventojomis, niekas pačios konflikto pradžios, t. y. kai merginai buvo suduota, nematė, o matė jau įvykį po triukšmo kilimo, t. y. vaikinui jau vejantis vyrus ir tarp jų kilusias muštynes (1 t., b. l. 44-47).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 8 d. liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad galimai 2025 m. liepos 18 d. jis namuose su pažįstamu, kuris nesusijęs visai su įvykiu, išgėrė alkoholio, apie vidurdienį jis pažįstamą palydėjo iki parduotuvės Vytenio gatvėje, po ko vienas nuėjo atgal link savo namų. Ėjo namo kiemais, vieno iš namo kiemų sutiko jam iš matymo pažįstamą vyrą, kurį visi vadina „R.“, jo tikslaus vardo ir pavardės nežino. Jis gyvena tame pačiame rajone kaip ir jis. „R.“ buvo vienas, turėjo maisto, valgė. Jis jo paprašė parūkyti, „R.“ jam davė cigaretę, užsirūkius cigaretę jis pastebėjo merginą, kurios nepažįsta ir nėra matęs. Neatsimena tiksliai, ar ji išėjo iš namo ir atsisėdo ant suoliuko, ar jau buvo ant suoliuko, tačiau pamatė ją jau ant suoliuko, atkreipė į ją dėmesį, nes ji pradėjo šaukti, šaukė, kad vakar prie namo kažkas primėtė šiukšlių, sakė kad ir dabar „R.“ neva prišiukšlins, jam ji nieko asmeniškai nesakė. Tarp šios merginos ir „R.“ įvyko žodinis konfliktas. Jis nusprendė nesiklausyti jų barnių ir nuėjo link savo namų, ėjo labai lėtai, kadangi negali greitai vaikščioti, o jie pasiliko besiginčydami. Tačiau prie jo niekas niekam nesudavė, niekas jokio smurto nepanaudojo. Mergina tuo metu buvo viena, „R.“ jam išėjus liko irgi vienas, jie ginčijosi, tai girdėjo nueidamas, tačiau nežiūrėjo kas ten vyksta. Tik girdėjo kaip garsiai jie šaukė. Jam einant, į jo pusę po minutės greitesniu žingsniu atėjo „R.“, kuris jį aplenkė. Netrukus išgirdo greitus žingsnius už nugaros, atsisukęs pamatė link jo atbėgančius vaikiną, jam nepažįstamą, tą merginą ir stambaus sudėjimo moterį, kurios nepažįsta. Jis sustojo. Mergina su moterimi sustojo, iki jo nebėgo, o link jo bėgo tik vaikinas, kuris rankose laikė kažkokią lazdą, vaikinas užsimojo link jo, tačiau mergina jam pradėjo šaukti, kad tai ne šitas senas, o tas jaunas, ir jis nubėgo link „R.“. Vaikinas pribėgęs prie „R.“ trenkė link galvos „R.“, tačiau ar vaikinas jam pataikė jis negali pasakyti. „R.“ šaukė vaikinui, kad tegu paaiškina, kodėl jis bando muštis lazda. Porą minučių maždaug vaikinas bandė trenkti „R.“, o pastarasis gynėsi, jie stumdėsi, tačiau ar kažkas kažkam pataikė jis pasakyti negali. Bent jau sužalojimų nematė. Galiausia tas vaikinas grįžo prie moters, o jis su „Ir.“ nuėjo į tą pačią pusę, tačiau netrukus išsiskirstė, jis nuėjo namo. Daugiau nieko nematė, jei dar kažkas vyko, jis to nežino. Ar galėjo „R.“ suduoti merginai prie suoliuko jis tikrai nežino, nes to nematė. Kaip sakė, kilus jų tarpusavio žodiniam konfliktui, jis nuėjo link namų, o kas vyko tarp jų jam nuėjus jis nežino. Sužalojimų pas merginą nematė, tačiau buvo atokiau, mergina su moterimi iki jo nebuvo atėjusios, jos buvo sustojusios, stovėjo atokiau nuo jo (1 t., b. l. 52-55).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 11 d. liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriuje specialisto pareigose. Be kita ko į jo darbo funkcijas įeina ir reagavimas į įvykius. 2025 m. liepos 18 d. dirbo su specialistu E. B.. Popiet, apie 12.30 val., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS), kad (duomenys neskelbtini), kieme du vyrai užpuolė moterį ir ją sužalojo, pasišalino. Taip pat pranešime buvo nurodyta, kad moteris turi įtariamųjų nuotrauką. Nurodyto namo kieme juos pasitiko pati pranešėja. Moteris paaiškino, kad yra šio namo gyventoja. Namo kieme, ant suoliuko sėdėjo ir vartojo alkoholį du vyrai. Ji jų paprašė, kad pastarieji nešiukšlintų, o vienas iš dviejų vyrų su ja pradėjo konfliktuoti, pravardžiavo ją, bei konflikto metu jai sudavė per veidą. Antras vyras jai nieko nedarė. Po smūgio abu vyrai pasišalino. Ant moters veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, ant jos lūpos buvo žaizda, jai kraujavo iš žaizdos, ji buvo kruvina. Taip pat jos veidas buvo patinęs. Dar moteris minėjo, kad dėl smūgio jai pradėjo klibėti dantis. Atsižvelgiant į tai, kad moteris turėjo pretenzijų dėl sužalojimo, parodė jiems asmens, kuris jai trenkė, nuotrauką, jis su kolega nusprendė apvažiuoti apylinkes su tikslu asmenį surasti. Dirbant pagal asmens požymius, asmuo buvo pastebėtas šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo ant suoliuko, kartu su juo buvo keletas nesusijusių asmenų, iš pažiūros vedančių asocialų gyvenimo būdą. Priėjus prie šio asmens, jo buvo pareikalauta praeiti iki tarnybinio automobilio aplinkybių išsiaiškinimui, tačiau asmuo atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus, reikalavimas buvo išreikštas garsiai ir aiškiai, ne vieną kartą, tačiau asmuo vis tiek reikalavimų nevykdė, buvo įspėtas dėl fizinės prievartos naudojimo, tačiau vis tiek nevykdė reikalavimų. Asmenį bandant pakelti nuo suoliuko ir nusivesti iki automobilio, jis pradėjo priešintis, t. y. stangrino rankas, muistėsi. Asmeniui besipriešinant jis griuvo, jie tuo pasinaudojo ir jam uždėjo antrankius. Asmuo buvo pristatytas į OVS, o įvykio forminimu užsiėmė atvažiavęs kitas kolegų ekipažas. Daugiau pranešėjos nematė, nes ją išvežė į ligoninę. Parodžiusi nuotrauką, pranešėja konkrečiai nurodė asmenį, kuris su ja konfliktavo ir jai trenkė per veidą, tai buvo būtent tas jų sulaikytas asmuo. Antras asmuo, kuris buvo rodytas nuotraukoje, rastas ir nustatytas nebuvo. Kiek atsimena, atvykus daugiau jokių nukentėjusių asmenų nebuvo. Tyrėjui uždavus klausimą, ar kažkas minėjo apie kilusį konfliktą tarp pranešėjai sudavusio asmens ir pranešėjos kaimyno, gali pasakyti, kad tokios kalbos nepamena, atsimena, kad įvykio vietoje buvo dar viena moteris, kuri galimai matė įvykį, bet jos duomenų jie neužfiksavo, su ja labiau bendravo kolegos. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Ką sakė sulaikytasis jis neatsimena (1 t., b. l. 57-59).
Iš 2025 m. liepos 18 d. R. K. pareiškimo – protokolo matyti, kad 2025 m. liepos 18 d. apie 12.10 valandą kilus konfliktui tarp dviejų jai iš matymo žinomų vyrų, kurie vartojo alkoholinius gėrimus šalia jos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš vyrų ranka vieną kartą trenkė jai į burnos sritį ir tada abejomis rankomis smaugė ją už kaklo. Dėl įvykio jai buvo sužalota lūpa, juda dantis, sukeltas emocinis stresas ir sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2504/2025 (01) nurodyta, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: apatinės lūpos žaizda, 41 danties I laipsnio paslankumas, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su kietais-bukais objektais. Sužalojimai atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Šiuo metu nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusiajai rekomenduota stebėti 41-ą dantį dėl galimo potrauminio danties netekimo – atsiradus duomenų apie papildomai nustatytus sužalojimus (pvz., apatinio žandikaulio ar dantų lūžius, arba 41 danties iškritimą) reikalinga pateikti nukentėjusiosios medicinos dokumentus papildomam sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kadangi jis gali keistis. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Apatinės lūpos žaizda ir 41 danties I laipsnio paslankumas galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Burnos srities sužalojimuose nėra traumuojantį objektą identifikuojančių požymių. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta pailgu objektu (pvz., strypu arba kažkokio daikto briauna ir pan.) – pagal nurodytas įvykio aplinkybes, nukentėjusioji galėjo susižaloti blauzdą grumtynių metu, atsitrenkdama arba prisispausdama koją į suoliuko briauną. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (1 t., b. l. 65-67).
Iš 2025 m. gruodžio 10 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad kaip ir nurodyta specialisto išvadoje Nr. G2504/2025 (01), apatinės lūpos žaizda ir 41 danties 1-o laipsnio paslankumas, galėjo būti padaryti įtariamajam smūgiuojant ranka arba kumščiu nukentėjusiajai į veidą. Aplinkybių, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo nugriuvusi, jai nėra žinoma. Teoriškai, nurodyti sužalojimai gali būti padaryti bet kokiomis aplinkybėmis, kurių metu veikia smūgio jėga, pvz., smūgio sudavimas nukentėjusiajai arba nukentėjusiajai pačiai griūvant ir/ar atsitrenkiant burnos sritimi į kažkokį buką objektą (1 t., b. l. 69-70).
Iš 2025 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu matomas penkių aukštų daugiabutis, įėjus į vidinį pastato kiemą matomos dvi laiptinės, priešais laiptines matomas pastato vidinis kiemas, kuriame matomi du suoliukai. Stovint prie pastato ir einant link suoliukų, kairėje pusėje matomas išmintas takas žolėje. Praėjus minėtu takeliu matoma tvora ir įvažiavimas į kito pastato kiemą, šalia minėto įvažiavimo matomi stovintys du raudonos spalvos automobiliai, tarp automobilių matomas praėjimas ir takas toliau į kitus kiemus. Kairėje pusėje, už minėtos tvoros matomas šviesios spalvos pastatas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir kitu užrašu „Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto krizių centras“. Virš užrašų matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų įvykio vietos apžiūros metu nenustatyta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 92-96).
Iš 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718131753_20250718131801“. Vaizdo įrašo trukmė 00:08 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:17:53. Filmuojama iš įstaigos teritorijos. Už tvoros matosi keliukas iki įstaigos vartų, prie vartų kelios vietos automobilių parkavimui, stovi du automobiliai. Už vartų, palei tvorą, yra pėsčiųjų takas. Taip pat ištryptas takelis. Ištryptu takeliu ateina tamsiais drabužiais apsirengęs aukštas vyras, vidutinio kūno sudėjimo. Nustatyta, kad tai įtariamasis R. P..
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718131801_2025071813 1830“. Vaizdo įrašo trukmė 00:28 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:18:01. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Paskui R. P. per kelis metrus eina ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras, žemesnio ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Jiems praėjus tarp stovinčių automobilių, išmintu taku iš paskos bėga vyras su šortais ir kepuraite su snapeliu. Bėgdamas rankoje laiko kažkokį juodą daiktą, iš kurio išsitraukia pailgą objektą, panašų į pagalį. Paskui šį vyrą ateina į tą pačią pusę moteris. R. P. išeina iš filmavimo zonos ribų, atbėgęs vyras taip pat.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718131830_2025071813 1908“. Vaizdo įrašo trukmė 00:37 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:18:30. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Moteris priėjusi prie filmavimo zonos ribos pakelia kažkokį juodą objektą nuo žemės, kitų asmenų nesimato. Moteris pakėlusi pailgą juodą objektą išeina irgi iš filmavimo zonos ribų. Netrukus moteris atbėga atgal į filmavimo zoną, paskui ją atbėga vyras su šortais, paskui juos eina juodai apsirengęs vyras. Abu vyrai susikimba, susikibę išeina iš filmavimo zonos. Tuo tarpu moteris grįžta link tako nešina pailgą daiktą, panašų į lazdą. Matosi, kad į filmavimo zoną atbėga vyras su šortais. Jo rankose taip pat pailgas objektas, panašus į lazdą. Prie vyro su lazda artinasi juodai apsirengęs vyras, o vyras su šortais bando jam suduoti turimu pailgu objektu per kojas. Moteris tai pamačiusi atsisuka ir grįžta link vyrų, o vyras, apsirengęs juodai, prisiartina prie vyro su šortais, jam vyras su šortais suduoda pailgu objektų, po ko pats pargriūna.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718131908_2025071813 1928“. Vaizdo įrašo trukmė 00:19 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:19:08. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Kadangi vaizdą užstoją automobiliai ir medis, matosi tik kad vyksta sujudimas, kurio metu R. P. iš už mašinų išstūmia vyrą su šortais, vyras nukrenta ant žemės. Tuo metu link vyrų greitu žingsniu ateina moteris, rankoje laikydama pailgą objektą. Tuo pat metu atsistoja ir vyras su šortais, jis irgi laiko pailgą objektą. Vyras su šortais artinasi link R. P., o šis atbulas eina atgal, jo rankose yra juodos spalvos galimai medžiaginis objektas. Tuo tarpu moteris vėl nuėjo link išmindžioto tako.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718131928_2025071813 2007“. Vaizdo įrašo trukmė 00:39 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:19:29. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Matosi, kaip vyras su šortais ir mergina laikydami rankose pailgus objektus, panašius į pagalius, gestikuliuoja link R. P., vyras su šortais prieina prie R. P., jie galimai kalba, tačiau nesimuša.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132007_2025071813 2040“. Vaizdo įrašo trukmė 00:32 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:20:07. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Matosi, kaip visi asmenys kalbasi, vyrai stovėdami vienas šalia kito, moteris kiek atokiau. Tačiau muštynės nevyksta. Įrašo metu užfiksuota, kaip iš aptvertos teritorijos išeina nenustatytas vyras, kuris pasižiūri į ten esančius asmenis ir išeina.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132040_2025071813 2059“. Vaizdo įrašo trukmė 00:19 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:20:40. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Matosi, kaip visi vyrai kalbasi, stovėdami vienas šalia kito, moteris vaikšto kiek atokiau. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132059_20250718132123“. Vaizdo įrašo trukmė 00:23 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:20:59. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Vyrai kalbasi stovėdami šalia vienas kito. Prie vyrų prieina nenustatyta stambaus sudėjimo moteris. Vyras su šortais prieina grįžta prie moters, tiek moteris, tiek vyras su šortais laiko pailgus objektus, panašius į lazdas. R. P. su stambiu vyru tuo tarpu nuėjo į kitą pusę. Vyras su šortais trumpai kažką pasakęs moteriai apsisuka, bei laikydamas pailgą objektą, nubėga link R. P..
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132123_2025071813 2150“. Vaizdo įrašo trukmė 00:26 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:21:23. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Visi vyrai išeina iš filmavimo zonos ribų. Ten pat nueina ir stambi moteris, o moteris su pailgu objektu, panašiu į lazdą, vaikšto palei tvorą ir su kažkuo kalba. Už tvoros pasirodo dar viena moteris, šviesiais plaukais.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132150_2025071813 2240“. Vaizdo įrašo trukmė 00:49 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:21:50. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Matosi, kaip šviesiaplaukė moteris būdama už tvoros prieina arčiau vartelių bei kalbasi su prieš tai minėta moterimi, turinčia lazdą, moteris ranka valosi lūpą, abi moterys žiūri į tą pusę, kur nuėjo vyrai ir stambi moteris. Už tvoros pasirodo dar viena su tyrimu nesusijusi moteris, kuri tiesiog praeina. Tuo tarpu į filmavimo zoną grįžta vyras su šortais, kuris rankoje laiko daiktą, panašų į pagalį, taip pat grįžta stambi moteris. Moteris iš už vartų trumpai pabendrauja su atėjusiu vyru su šortais, tada su stambia moterimi.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132240_2025071813 2250“. Vaizdo įrašo trukmė 00:10 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:22:40. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Stambi moteris kalbasi su už tvoros esančia šviesiaplauke moterimi.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch7_main_20250718132250_2025071813 2259“. Vaizdo įrašo trukmė 00:09 min. Ekrano viršutinėje dešinėje pusėje matosi filmavimo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2025-07-18 13:22:50. Tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Moterys išsiskirsto.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus „XVR_ch6_main_20250718131741_20250718131923“, „XVR_ch6_main_20250718131923_20250718131939“, „XVR_ch6_main_20250718131939_202507 18131954“, „XVR_ch6_main_20250718131954_20250718132010“, „XVR_ch6_main_202507181320 10_20250718132139“, „XVR_ch6_main_20250718132139_20250718132209“, „XVR_ch6_main_20 250718132209_20250718132255“, matyti, kad tai vaizdo įrašai iš toliau ir kitu rakursu filmuojančios vaizdo kameros, naujų aplinkybių šiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota (1 t., b. l. 100-102).
Iš 2025 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas BPC įrašo apžiūra. Apžiūrimas BPC įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92404652600, skambu io prad ia_ 2025-07-18 12_21_48)“, girdisi pokalbis tarp pranešėjos ir BPC operatorės (toliau - BPC): Pranešėja: Jo, jo, tas...BPC: Vienas vienas du. Pranešėja: Laba diena. BPC: Laba diena. Pranešėja: Kieme buvau užpulta. Pas mane visur kraujai teka. (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip, prie krizių centro čia. BPC: Kas įvyko su Jumis? Pranešėja: Aš išėjau į kiemą parūkyt cigaretės ir čia gėrė du vyrai. Aš jų paprašiau, kad surinktų šiukšles, nes mes čia nu prižiūrim tvarką. Man išmušė dantis, davė per veidą. Ir va taip va. BPC: Kiek Jums metų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: Aha, tie vyrai pasišalino, ar yra vietoje? Pranešėja: Pasišalino. BPC: Pasišalino. Pranešėja: Aš turiu video. BPC: Turit video, aha. O į kurią pusę jie nuėjo? Pranešėja: Link parko. BPC: Link parko? Jūsų vardas pavardė? Pranešėja: R. K.. BPC: Informuosim ir policiją, ir greitąją. Pranešėja: Ačiū. BPC: Tai tų vyrų turit video, nereikia požymių dabar. Pranešėja: Turiu, turiu foto. Turiu foto. BPC: Foto turit. Aha, supratau. Jums pažįstami, nepažįstami tie vyrai? Pranešėja: (neaiškiai kažką pasako) BPC: Nepažįstami vyrai Jums? Pranešėja: Ne, ne. Čia kaimynai. Jie kažkur čia gyvena. BPC: Supratau. Pranešėja: Jie ateina čia atsigert... BPC: Supratau, laukite, gerai? Informuojam, viso. Pranešėja: Ačiū (1 t., b. l. 105-106).
2025 m. liepos 18 d.??????? alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129, patikros sertifikato Nr. 2263365, duomenimis, iš kurių matyti, kad R. P. 13.55 val. nustatytas 1,41 promilių girtumas (1 t., b. l. 109).
Iš 2025 m. gruodžio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas juodos spalvos, pailgas, apie 75 cm ilgio, 10 cm pločio, medžiaginis dėklas. Ant dėklo yra logotipas su užrašu KRAKSTORM. Iš vieno dėklo krašto yra lipdukai dėklo atidarymui. Taip pat prie dėklo pritvirtintas juodos spalvos dirželis. Ant dėklo ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų, kraujo dėmių, nėra užfiksuota. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 129-132).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpam susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir trumpo susargdinimo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus pavojingus padarinius (materialioji sudėtis). Pavojingi padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas ne daugiau kaip 10 dienų. Pavojingi padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo R. P., nukentėjusiosios R. K. ir liudytojų A. K., V. P. ir V. B. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, įvykio vietos vaizdo įrašai, specialisto išvada, pranešimas ir pareiškimas apie nusikalstamą veiką, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis R. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, 2025 m. liepos 18 d. apie 12.10 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu su nukentėjusiąja R. K., vieną kartą sudavė pastarajai kumščiu į veido sritį, dėl ko pastaroji kaire blauzda atsitrenkė į suoliuko briauną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. K. padarė apatinės lūpos žaizdą, 41 danties I laipsnio paslankumą, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Ginčas kilo dėl nukentėjusiosios R. K. smaugimo fakto, kurį kaltinamasis R. P. nuosekliai neigė. Nukentėjusioji R. K. pareiškime-protokole, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis po smūgio į lūpą, pradėjo ją smaugti – „trenkė jai į burnos sritį ir tada abejomis rankomis smaugė ją už kaklo“ (1 t., b. l. 5-13), „iškart po smūgio vyras pradėjo ją rankomis paėmęs už kaklo smarkiai smaugti“ (1 t., b. l. 27-32), taip pat buvo pirštų žymės ant kaklo, jos liko po to, kai vyras griebęs ją už kaklo smaugė.“ (1 t., b. l. 38-41). Nors specialistė J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smaugimas galėjo būti „jeigu ten buvo paraudimas, tai paraudimas paprastai ir išnyksta per kelias valandas, per parą“ (2 t., b. l. 9-10), tačiau kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios R. K. nesmaugė (1 t., b. l. 119-122, 140-143; 2 t., b. l. 4-5); liudytojas A. K., kuris tiesiogiai ir iškart po įvykio bendravo su nukentėjusiąja nurodė tik lūpos ir danties sužalojimą (1 t., b. l. 57; 2 t., b. l. 8); liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neminėjo nukentėjusiosios smaugimo – „R. K. parodė veidą, matė, kad jos lūpa buvo sužalota, lūpos apačia buvo praskelta, taip pat R. K. sakė, kad vieną dantį ar tai išmušė, ar tai jis pradėjo klibėti <...> R. K. jai pasakojo, kad ties suoliuku ji priėjo prie šių vyrų ir kažkuris iš vyrų jai trenkė“ (1 t., b. l. 44-47), matė tik sužalotą lūpą (2 t., b. l. 6-7); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2504/2025 (01) kaklo sužalojimai nenustatyti (1 t., b. l. 65-67); teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė J. B. patvirtino, kad „apžiūros metu jokių išorinių sužalojimų kakle nebuvo matyti“ (2 t., b. l. 9-10). Teismo vertinimu byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis R. P. po smūgio į nukentėjusiosios lūpą ją smaugė, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Kitas, kaltinime nurodytas aplinkybes kaltinamasis R. P. iš esmės patvirtino duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad nežino į kokią kūno vietą nueidamas pastūmė nukentėjusiąją. Galėjo pataikyti į veidą. Nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į suoliuką, nes ten šalia stovėjo suoliukas. Jis laukė draugo, atėjo į šią vietą išgėręs ir valgė sumuštinį, tačiau toje vietoje jis negėrė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. <...> Pažymi, kad negali tiksliai atsakyti į kurią kūno vietą nukentėjusiąją nustūmė, tačiau su ranka nustūminėjo, kad nerėktų. Atstūmė nuo savęs maždaug rankos lygyje, o kur pataikė, nežino. Nustūmęs, apsisuko ir nuėjo. <...> Patvirtina, kad konflikto metu su nukentėjusiąją buvo šiek tiek apsvaigęs ir dar vartojo alkoholinius gėrimus po konflikto, kai sutiko pažįstamą kaimyną. Jo stūmimas gal ir galėjo sukelti tokius padarinius, kaip lūpos prakirtimą ir danties klibimą, gal stipriau nuo savęs nustūmė. Abejoja, kad savo stūmimu galėjo kliudyto nukentėjusiosios kaklą, bet veidą – galėjo. Jis net neįsivaizduoja per kurią vietą jis ją nustūmė. <...> Atsiprašė nukentėjusiosios R. K., pripažįsta savo kaltę pilnai (2 t., b. l. 4-5). Nukentėjusioji R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t., b. l. 6-7).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė J. B. patvirtino, kad apatinėje lūpoje padaryta žaizda galėjo būti padaryta smūgiu į apatinės lūpos sritį kažkokiu buku objektu. Jeigu labai stipriai į burną pastūmė, tai vis tiek turėjo būti smūgis delnu ar kumščiu, nes jei švelniai pastūmė, tai gal ir nebus žaizdos. Galėjo būti padarytas toks sužalojimas ir stumiant. Žaizda yra toje pačioje vietoje kaip ir dantis, todėl galėjo abu šie sužalojimai atsirasti vienu metu, vienu trauminiu poveikiu, nes žaizda yra danties srityje, tai spaudžiant lūpos audinius į dantį, kažkokiu objektu, susiformavo žaizda. Galėjo toks sužalojimas atsirasti nukentėjusiajai griūvant ar atsitrenkiant į kitą objektą. Atliekant apžiūrą, nukentėjusioji sakė, kad prie jos sėdinčios ant suoliuko, priėjo vienas iš vyrų ir trenkė vieną kartą į burnos sritį, o po to paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Nukentėjusioji sakė, kad įvykio metu nugriuvusi nebuvo, sąmonės nebuvo praradusi. Teigė, kad grumtynių metu susižalojo kairiąją blauzdą, nes atsirado kraujosruva. Kakle nebuvo sužalojimų, bet nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio buvo matyti kakle pirštų žymės, bet greitai išnyko. Apžiūros metu jokių išorinių sužalojimų kakle nebuvo matyti. Nukentėjusioji buvo nurodžiusi šias aplinkybes apie smaugimą. Sužalojimuose nėra specialių požymių, todėl negali patikslinti, kokiais dar daiktais, objektais galėjo būti padarytas sužalojimas veide, apatinėje lūpoje. Toks sužalojimų pobūdis, galėjo būti padarytas rankos kumščiu. Sprendžiant iš pailgos formos tas objektas, kuris kontaktavo su blauzda, tai galėjo būti briauna, lazda, pagalys – bet koks pailgos formos daiktas. <...> (2 t., b. l. 9-10).
Specialistės duotus paaiškinimus ir patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. G 2504/2025 (01), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: apatinės lūpos žaizda, 41 danties I laipsnio paslankumas, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su kietais-bukais objektais. Sužalojimai atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Šiuo metu nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusiajai rekomenduota stebėti 41-ą dantį dėl galimo potrauminio danties netekimo - atsiradus duomenų apie papildomai nustatytus sužalojimus (pvz., apatinio žandikaulio ar dantų lūžius, arba 41 danties iškritimą) reikalinga pateikti nukentėjusiosios medicinos dokumentus papildomam sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kadangi jis gali keistis. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Apatinės lūpos žaizda ir 41 danties I laipsnio paslankumas galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Burnos srities sužalojimuose nėra traumuojantį objektą identifikuojančių požymių. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta pailgu objektu (pvz., strypu arba kažkokio daikto briauna ir pan.) - pagal nurodytas įvykio aplinkybes, nukentėjusioji galėjo susižaloti blauzdą grumtynių metu, atsitrenkdama arba prisispausdama koją į suoliuko briauną. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (1 t., b. l. 65-67).
Pažymėtina, kad be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti įrodymai, tarp jų: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 5-13; 27-29); liudytojų V. B. (1 t., b. l. 44-46), V. P. (1 t., b. l. 52-54), A. K. (1 t., b. l. 57-58) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 40-49), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 100-102; 105-106), specialisto išvada (1 t., b. l. 65-67) ir kita bylos rašytinė medžiaga.
Remiantis pirmiau išdėstytu, pripažintina, kad R. P. nusikalstamoje veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio
Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis R. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje teistas, daugiausiai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamą veiką viešajai tvarkai (1 t., b. l. 149-152). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis R. P. per penkerių metų laikotarpį baustas, už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimus, paskirtos baudos apmokėtos (1 t., b. l. 153-154). Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2025 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 155). Teismo posėdžio metu nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 3). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima laikyti tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (2 t., b. l. 22-23) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai).
Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, kad nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o sistemingas ir sąmoningas elgesys, be to už ankstesnes nusikalstamas veikas kaltinamajam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, taip pat ir terminuotas laisvės atėmimas, tačiau kaip matyti teigiamos įtakos kaltinamojo R. P. elgesiui neturėjo. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokių rūšių ir tokio dydžio bausmių, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamasis R. P. yra atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, taip pat kaltinamasis teismo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad šiuo metu negali dirbti dėl turimos nugaros traumos, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai. Teismas įžvelgia R. P. norą keistis ir keisti savo gyvenimą, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai R. P. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metų laikotarpiui. Teismas suteiks šansą R. P. pakeisti savo elgesį bei mąstymą (gyvenimo būdą), neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo gyvenimo pokyčių siekti specialistams prižiūrint ir koreguojant kaltinamojo elgesį.
Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.
Vadovaujantis 75 straipsnio 6 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam R. P. skirti šiuos įpareigojimus:
1) pradėti dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 82,64 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota R. K., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 78-81). Pažymėtina, kad kaltinamasis R. P. 2025 m. vasario 19 d. apmokėjo Valstybinei ligonių kasai 82,64 Eur, teismui pateikdamas mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją (2 t., b. l. 22-23). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.
R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123-126) – paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, prisegtame prie pirmojo tomo baudžiamosios bylos viršelio vidinės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. medžiaginis dėklas, kuris pagal 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (1 t., b. l. 133) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, R. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, prisegtas prie pirmojo tomo baudžiamosios bylos vidinės pusės viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. medžiaginį dėklą, kuris pagal 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.