Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo daroma išvada, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad R. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga.

9. Apeliacinio teismo vertinimu, svarbus yra ir kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas –kokioje konkrečioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūno (-ų) veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir pan.

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas R. K. atžvilgiu buvo surašytas pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2021 m. gegužės 8 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 2), kuriame nurodoma, kad prie R. K. kameros durų jis priėjo suskambėjus iškvietimo mygtukui. Paklausus nuteistojo, kas nutiko, šis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį klausimą, vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigūno atžvilgiu išsakytų žodžių, jų neigiamos reikšmės, nepakanka. Šiame nutarime jau minėta, kad tokiu atveju būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kaip nukentėjusysis šiuos žodžius vertino, ar šie žodžiai pažemino jo garbę ir orumą, kokiomis aplinkybėmis jie buvo pasakyti, ar šiais žodžiais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį, ar jie buvo vartojami kitais tikslais (pavyzdžiui, protestuojant prieš pareigūnus ar jų veiksmus). Kaip matyti iš pareigūno R. M. tarnybinio pranešimo, jame nėra pateiktas R. K. išsakytų žodžių vertinimas, neaišku, ar pareigūnas dėl tarnybiniame pranešime aprašytų R. K. veiksmų (žodžių) pasijautė įžeistas, pažemintas, t. y. ar šiems žodžiams R. M. suteikė tokią prasmę, kurios reikalaujama vertinant asmens veiksmų atitiktį ANK 508 straipsnyje įtvirtintai administracinio nusižengimo dispozicijai. Šios aplinkybės nebuvo patikslintos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kadangi jame R. M. apklaustas nebuvo.

11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad savo išsakytų žodžių turinio bei tokio elgesio motyvų teismo posėdžio metu nepakomentavo ir pats R. K., teisme gauta informacija, jog į pataisos namuose esančią telekonferencijų patalpą, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje, jis atsisakė eiti. Administracinio nusižengimo protokole R. K. taip pat atsisakė pasirašyti, jo ranka rašyto paaiškinimo nėra. Po protokole kompiuteriu spausdintu paaiškinimo tekstu: „Dėl to, kad tą rytą iškeikiau pareigūną nesigailiu, jam dar per mažai pasakiau, nes jis nusipelno daugiau. Bendravau per uždarytas duris, tą pareigūną pažįstu iš balso. Dėl įvykdyto pažeidimo nesigailiu ir ateityje nesigailėsi“, R. K. parašo nėra. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta vartojęs necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu, tačiau teigia buvęs išprovokuotas.

12. Byloje esančioje filmuotoje medžiagoje užfiksuota kaip pareigūnas R. M. prieina prie nuteistojo R. K. kameros durų (jokio iškvietimo skambučio nesigirdi) ir pasiteirauja, ar šis ko nors norėtų. Pastarasis iš karto pavartoja keiksmažodį ir nurodo pareigūnui eiti nuo durų. R. M. perklausia, ką šis sakė, tuomet R. K., dar kartą pavartodamas keiksmažodį, nurodo pareigūnui eiti nuo jo kameros durų. Nuteistasis kalba garsiai ir aiškiai, tačiau R. M. apsimeta negirdintis jo žodžių ir kelis kartus paragina šį išsakytus žodžius pakartoti. R. K. susinervina ir pradeda dar gausiau keiktis. Tuomet pareigūnas klausia, ar bus jam pretenzijų, ar nuteistasis rašys pareiškimą, tačiau R. K. ir toliau besikeikdamas prašo tik vieno dalyko, t. y. kad pareigūnas pasitrauktų nuo kameros durų. Galiausiai R. M. nueina nuo kameros durų ir necenzūrinių žodžių vartojimas pasibaigia. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis įrašas patvirtina, kad R. K. incidento metu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau to neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Vis dėlto, matyti ir tai, kad R. K. buvo raginamas pakartoti išsakytus žodžius, R. M. sąmoningai stovėjo prie nuteistojo kameros durų ir apsimetė negirdintis jam sakomų žodžių, kas tik dar labiau provokavo R. K.. Be to, byloje nėra neginčijamai nustatyta, ar pareigūnas prie nuteistojo kameros durų iš tiesų atėjo suskambus iškvietimo mygtukui, R. K. teigimu, R. M. pats kiekvieną rytą prieina ir beldžiasi į duris. Taigi, prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir pareigūno teiktų paaiškinimų nėra pašalinti.

13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtina aiškintis ir tai, ar R. K. yra parinkta tinkama atsakomybės rūšis, t. y. ar jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, ar kaip drausminis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) teisės normas. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taigi, BVK įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, yra nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Būtent šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra pagrindas skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas.

14. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo ar nukentėjusiojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik tarnybinio R. M. pranešimo ar administracinio nusižengimo protokole aprašytos R. K. pozicijos (neaišku, ar jai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pritaria) akivaizdžiai nepakanka. Minėta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybe pagal ANK 508 straipsnį klausimą, be kitų aplinkybių būtina nustatyti ir subjektyvų nukentėjusiojo vertinimą dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių ar atliktų veiksmų. Nesant šių duomenų, nustatyti ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarinių – garbės ir orumo pažeminimo, kurių nustatymas yra būtinas, nėra galimybės.

15. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis.

16. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių buvimą R. K. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų R. K. teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo byla R. K. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.