Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-181-287/2012m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. rugsėjo 25 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjui advokatui V. M., mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą M. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje bedarbiu, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D., būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 2009 m. liepos 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-106-287/2009m. mokėti lėšas – po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nepilnametei dukrai L. D., gimusiai 2005-03-20, išlaikyti iki vaiko pilnametystės bei sumokėti 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 18 d. iki 2009 m. kovo 18 d., nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2011 m. vasario 18 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, vaikui neteikė kitos būtinos materialinės paramos ir nemokėjo išieškotos sumos, dėl ko susidarė 21899,21 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių litų 21 cento) įsiskolinimas.

Kaltinamasis V. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nėra įsitikinęs, kad L. D. yra jo dukra ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su D. jo tėvystė turėjo būti nuginčyta. Jis žinojo apie teismo priimtą sprendimą, kad iš jo yra priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, tačiau jis sutiko mokėti tik po 200 Lt, bet teismas į tai neatsižvelgė. Jis visą laiką kol dirbo mokėjo išlaikymą, kurį jam atskaičiavo iš atlyginimo, o kai buvo atleistas iš darbo, moka kas mėnesį po 10 Lt, moka iki šiol. Yra registruotas darbo biržoje nuo 2012 m. liepos mėnesio, tačiau sunku gauti darbą, nes D. jam neatiduoda mokslo baigimo atestato. Jeigu D. sutiktų padaryti DNR tyrimus ir būtų nustatyta, kad L. D. yra jo dukra, jis dėtų visas pastangas ir stengtųsi mokėti dukrai priteistą išlaikymą. Jis nesutinka su jam pateiktu kaltinimu, kadangi kiek galėjo, tiek padėjo dukrą išlaikyti.

Nukentėjusiosios L. D. atstovė pagal įstatymą M. D. parodė, kad D. dar jiems gyvenant kartu, jai nepadėjo dukros išlaikyti, nes daugiausia būdavo pas savo tėvus, arba išvykęs į užsienį, o grįžęs būdavo tuščiomis kišenėmis ir jos išlaikomas. Nuo 2006 metų jie su D. kartu negyvena ir todėl buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, o nutraukus santuoką priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį. D. išlaikymo yra sumokėjęs tik tuos pinigus, kurie buvo atskaičiuoti iš darbovietės, o nuo 2010 m. moka tik po 10 litų. L. pradėjo eiti į mokyklą, reikia pirkti sąsiuvinius, pratybas, tačiau D. nieko iš viso jai nėra nupirkęs ir dukros nelanko bei su ja nebendrauja. L. jo net nepažįsta. Ji gauna L. išlaikymą po 195 litus iš vaikų garantinio fondo ir po 10 litų iš D. Tegul D. pats pabando išgyventi iš 10 litų. Ji tik nuo pernai metų išėjo dekretinių atostogų ir auginasi mažą vaikelį, o iki tol visą laiką dirbo ir viena išlaikė ir iki šiol išlaiko dukrą.

Iš vykdomojo rašto (14-15 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009-09-17 išdavė M. D. skubiai vykdytiną vykdomąjį raštą pagal 2009 m. liepos 28 d. sprendimą dėl išlaikymo dukrai L. D. išieškojimo periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki jos pilnametystės iš V. D..

Iš vykdomojo rašto (16-17 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009-09-17 išdavė M. D. vykdomąjį raštą pagal 2009 m. liepos 28 d. sprendimą dėl 14400 Lt išlaikymo skolos dukrai L. D. išieškojimo iš V. D. už laikotarpį nuo 2006-03-18 iki 2009-03-18.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo (20-25 b. l.) matyti, kad iš V. D. buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 14400,00 litų už laikotarpį nuo 2006-03-18 iki 2009-03-18 ir išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki jos pilnametystės nepilnametei dukrai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Iš antstolės Vaivos Šimkienės pažymų (28, 30, 32-33 b. l.) matyti, kad iš V. D. nepilnametės dukros L. D. išlaikymui nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio iš UAB „G.“ gauto darbo užmokesčio buvo išskaityta ir pervesta išieškotojai 1678,53 litų, o nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2011 m. vasario 18 d. jis pervedė kas mėnesį po 10,00 litų, kas sudaro 120,00 litų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. D. kaltė dėl vengimo išlaikyti nepilnametę dukrą yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės“. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Taigi pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės vaiko atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas numato ir baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima tik esant šioms sąlygoms: turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, asmuo nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies, asmuo turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos, nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis procesinėmis priemonėmis, arba kai tokios galimybės apsunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų. V. D. padaryta veika atitinka visus BK 164 str. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jis, būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnametei dukrai išlaikyti iki jos pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti dukrą, nemokėjo jai kas mėnesį nustatytos periodinės išmokos bei nesumokėjo priteisto išlaikyno įsiskolinimo ir dėl to susidarė 21899,21 litų įsiskolinimas. Taigi 2009 m. liepos 28 d. teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai, buvo įsiteisėjęs, V. D. žinojo apie šį sprendimą ir jo nevykdė, ir nors V. D. neturėjo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, bei pakankamai pajamų, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad jis nedėjo jokių pastangų, kad galėtų išlaikyti savo nepilnametę dukrą, t.y., UAB „Gedvaira“ dirbo tik aštuonis mėnesius, darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2001-01-16 iki 2001-05-08 ir pakartotinai įsiregistravo tik šiais metais, nors yra sveikas ir darbingas. V. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą, mokėti lėšas jai išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę pagalbą, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis V. D. neteistas (66, 67-68 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą už netyčinį teisės pažeidimą (69-71 b. l.), registruotas darbo biržoje bedarbiu (pateikta pažyma teisiamojo posėdžio metu), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (73 b. l.), gyvena su tėvais (pateikta pažyma teisiamojo posėdžio metu), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laiką pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 100 val. tam skirtose įstaigose ar organizacijose (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p., 5 p., 7 d.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam V. D. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam V. D. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir jį nubausti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p., 7 d., įpareigoti nuteistąjį V. D. per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo bausmės laiką, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam V. D. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2012 m. birželio 7 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. D. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.