Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14702-2018 (ROIK: 18083883597), kuriuo pareiškėjas D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Kelių policijos valdyba) 2018 m. birželio 29 d. nutarimu D. A. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d., kadangi 2018-05-16, 16.00 val., vairuodamas transporto priemonę Radvilėnų pl., priartėjęs prie Radvilėnų pl. ir Vydūno al. sankryžos, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, nedavė kelio pagrindiniu keliu Vydūno al. atvažiuojančiai transporto priemonei, ko pasekoje minėtos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo greitį, vengiant susidūrimo. Šiais veiksmais automobilio Škoda (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją bei realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybėms ir sveikatai.

Pareiškėjo nuomone, protokolo tekstas yra visiškai neinformatyvus, o jame išdėstytos aplinkybės prieštaringos ir neatitinka ANK 420 str. numatyto pažeidimo kvalifikacijos.

Pareigūnai, atsisakydami išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, pažeidė ANK 593 str. 1 d. 7 p. pareigas, todėl, pareiškėjo vertinimu, jie suvaržė jo teisę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą bei pažeidimą patvirtinančių įrodymų trūkumą, padarytus procesinius pažeidimus, į tai, kad teismas, pareiškėjo vertinimu, be papildomo tyrimo negalės nustatyti visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, Kauno AVPK 2018 birželio 29 d. nutarimas turėtų būti panaikintas.

Atsiliepime į D. A. skundą prašoma pareiškėjo D. A. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. paaiškino, kad jis įvykio situacijos neneigia, tačiau jis važiavo leistinu greičiu, buvo susikoncentravęs į priešpriešais važiuojančias mašinas ir laiku nepastebėjo pagrindiniu keliu sukančio automobilio, tačiau sankryžą kirto sėkmingai. Į Kelių policijos valdybą vyko kartu su atstovu, tačiau kaip vyko pats nagrinėjimas nesuprato.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas palaikė skundą pilnai.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad jis vairavo tarnybinį automobilį ir, važiuojant Vydūno al., jam sukant pagrindiniu keliu į Radvilėnų pl., automobilis „Škoda“, važiuojantis jam iš kairės, jo nepraleido, dėl ko susidarė pavojinga situacija ir jis buvo privestas staigiai stabdyti – keisti važiavimo greitį, net gi sustoti. Visuose policijos automobiliuose įrengta vaizdo registracija. Jo tarnybinio pranešimo pagrindu D. A. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, 2018 m. gegužės 17 d. administracinio nusižengimo protokolas D. A. buvo surašytas ir 2018 m. birželio 29 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę automobilį Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Radvilėnų pl., priartėjęs prie Radvilėnų pl. ir Vydūno al. sankryžos, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš Vydūno al. atvažiuojančiai transporto priemonei, ko pasekoje minėtos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo greitį, vengiant susidūrimo, tokiu būdu pažeidė KET 4, 5, 8, 1, pr. 201, 842, 9, 154, 156 punkto reikalavimus.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už keletą alternatyvių pažeidimų. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jei jis: 1) vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kad D. A. veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam kiltų administracinė atsakomybė, turi būti nustatyti šie būtinieji nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltės forma ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai, pavojingas vairavimas. T. y. būtina įvertinti tokias aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtintų asmens atliekamus veiksmus kaip nuoseklius, sąmoningai siekiant pavojingai vairuoti, ir tokiu būdu tyčia pažeisti kelių eismo taisykles. Paprastai pavojingam vairavimui būdinga tai, kad asmuo atlieka ne atsitiktinį veiksmą, o tai, kad galimai pavojingai vairuoja ilgesnėje kelio atkarpoje, ar nuolat priima vairuojant pavojingus sprendimus tam tikrose situacijose, ar nuolat sąmoningai atlieka tokio paties pobūdžio pažeidimus ir kas objektyviai patvirtina, jo vairavimą, kaip tyčia pavojingą. Todėl, siekiant tinkamai pažeidimą kvalifikuoti ir taikyti teisingą nuobaudą, būtina atsižvelgti, kokius konkrečiai Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė apeliantas.

Kelių eismo taisyklių (KET) 1, 4, 5, 8, 9 punktuose numatytos bendrosios nuostatos visiems eismo dalyviams. KET 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Esminiai pažeidimai, dėl kurių D. A. taikyta administracinė atsakomybė, įvardinti KET 154 str. ir 156 str. KET 154 str. numatyta, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“ ir 156 str. numatyta, kad „Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.“

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas, tyręs galimai padarytą pažeidimą, nesiaiškino aplinkybių, ar jo veiksmuose nustatyti visi būtinieji nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltės forma ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai, pavojingas vairavimas.

Pažymėtina, kad institucijos tiek surašytas protokolas, tiek priimtas nutarimas nėra pakankamai informatyvūs, kadangi juose neatsispindi kas fiksavo pažeidimą, kokiu automobiliu važiavo pažeidimą užfiksavęs asmuo, ir kitos aplinkybės (pažeidimą fiksavusio automobilio greitis, nenurodoma, kad buvo naudota vaizdo fiksavimo priemonė, koks jos pavadinimas, nepateiktas galimas atitikties sertifikatas, techninės patikros duomenys ir pan.). Nutarime taip pat nėra nurodyta jokių motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas, neaptarti surinkti įrodymai. Neabejotina, kad iš tyrimo medžiagos galima daryti prielaidą, kad apie pažeidimą pranešė policijos darbuotojas vairavęs tarnybinį automobilį Hyundai iX35 v/n (duomenys neskelbtini) tačiau vien tik Kauno AVPK Patrulių rinktinės vado G. G. tarnybinis pranešimas „Dėl pavojingo vairavimo“ negali būti besąlygišku administracinio nusižengimo kvalifikavimu. Be to, protokole neišvardijami įrodymai, kuriais remiantis daromos teisinės išvados.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, buvo priimtas sprendimas nusižengimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tuo pačiu nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokia tvarka nusižengimas ir buvo nagrinėjamas – nėra pateikta jokių D. A. paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo, taip pat nėra ir kitų duomenų, kad tokia tvarka nagrinėjimas vyko. Tai, kad tyrimo medžiagoje yra pateiktas kabinete užfiksuoto vaizdo įrašas (be garso), leidžia spręsti, kad pažeidėjas D. A. ir jo atstovas advokatas E. Blažys buvo kartu atvykę į policijos komisariatą, tačiau nepatvirtina fakto kad medžiaga buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Kad būtų visapusiškai ištirtos fakto aplinkybės, kurios turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą, tyrimo medžiagoje tai patvirtinančių duomenų nėra. ANK 593 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, fiksuojant tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, neaiškumus dėl asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, jos padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus <...>“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju nebuvo surinkti būtini įrodymai pažeidimo sudėčiai nustatyti, byloje surinkti duomenys įvertinti nevisapusiškai, neobjektyviai ir tendencingai, nepašalintos abejonės bei kitos įrodinėtinos aplinkybės. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas ėmėsi veiksmų ir teismo posėdžio metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, reikalaujami papildomi duomenys, tačiau, nesant galimybės vertinti medžiagą, kuri nebuvo surinkta ir savalaikiai įvertinta Kelių policijos valdyboje, bei, siekiant nepažeisti administracinė atsakomybėn patraukiamo asmens teisių, nustatant fakto, aplinkybes, kuomet pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia buvus eismo situaciją, teisminio nagrinėjimo rezultatas neužtikrintų D. A., kaip administracinėn atsakomybėn patrauko asmens, tinkamo teisių įgyvendinimo institucijoje konstatavusioje administracinį nusižengimą pirmojoje nagrinėjimo stadijoje (veiką kvalifikavus pagal kitą straipsnį galimas administracinio nurodymo taikymo institutas).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, užkertančių kelią tolesnei teisenai, procesinis sprendimas, šiuo atveju nutarimas, pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tik atlikus tyrimą – patikslinus faktines įvykio aplinkybes, t. y. tik surinkus neginčytinus duomenis apie nusižengimo padarymo aplinkybes, bus galima objektyviai spręsti administracinės atsakomybės klausimą, todėl D. A. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-06-29 nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-06-29 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.