Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 28 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. 20 parų administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. nubaustas už tai, kad 2015-02-04, apie 22.47 val., Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumo laipsnis, kai jam 2012-03-22 nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą iki 2015-04-18, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 226 p. reikalavimus.

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Policijos pareigūnės E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-04, apie 22.17 val., patruliuodami Gerovės g./Linksmoji g. pastebėjo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris manevravo po kelią, pastebėjęs policijos pareigūnus, padidino greitį ir pasuko į Parko g. Prie Parko g. 37 namo minėtas automobilis buvo sustabdytas. Paprašius vairuotojo pateikti automobilio dokumentus, pastarasis paaiškino, kad jų neturi, prisistatyti atsisakė. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo paprašyta jo pasitikrinti blaivumą, tačiau pilietis atsisakė. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas „Dainava 1830“ tolimesniam aiškinimuisi. Automobilį „Audi 80“ vairavęs asmuo pateikė automobilio registracijos ir asmens tapatybės dokumentus. Paaiškėjo, kad tai A. K.. Jis sutiko pasitikrinti blaivumą ir nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 5). Teismo posėdyje policijos pareigūnai E. K. ir N. A. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad automobilio „Audi 80“ nebuvo išleidę iš akiračio, stebėjo jį iki pat sustojimo, automobilyje vairuotojas buvo vienas (b. l. 39).

Policijos pareigūno E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-04, apie 22.10 val., gavo iškvietimą į Parko gatvę patruliams į pagalbą. Atvykus patrulis paaiškino, kad sustabdė automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. K. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,23 promilių girtumo laipsnis. Be to, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 4). Teismo posėdyje policijos pareigūnas A. V. patvirtino E. J. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad A. K. neneigė, kad vairavo automobilį, buvo neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir techninės apžiūros dokumento. Forminant pažeidimą jis pripažino kaltę (b. l. 38-39).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0112 A. K. nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 7). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimo matyti, kad A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 4 d. numatytus pažeidimus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, kurios terminas turėjo pasibaigti 2015-04-18 (b. l. 14-20, 49-53).

Be to, teismo posėdyje A. K. pripažino, kad vartojo alkoholį, neneigė patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų. Taip pat jis pripažino, kad automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 29-30).

Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. K., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnai E. K., N. A. ir A. V. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką. Jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.

Atsižvelgiant į tai, A. K. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas A. K. paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes nėra jokių ypatingų aplinkybių.

Skirdamas A. K. nuobaudą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas įvertino Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertino padarytų pažeidimų pavojingumą, nes jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 4 d. pažeidimo padarymą. Toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Be to, apeliantas daugiau nei dešimt kartų buvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos švelnesnės nuobaudos, tačiau apeliantas teigiamų išvadų nepadarė ir padarė naujus administracinės teisės pažeidimus. Juolab, kad A. K. suprato, kad neturėjo teisės vairuoti, nes ši teisė jam yra atimta, tačiau vis tiek vairuodamas transporto priemonę pažeidė įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi transporto priemone. Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė šio turto praradimo situaciją. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, negali būti laikoma per griežta nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutarimą A. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.