Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrei Vareikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui S. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2005 metais per draugę. Iš pradžių jie buvo pora, draugavo apie 5 mėnesius. Atsakovas daug žadėjo, sakė kad myli. Kai pastojo, informavo apie tai atsakovą, jis pripažino kad yra vaiko tėvas, paskui prapuolė. Vieną kartą buvo susitikę po gimdymo. Buvo susitikę ir abiejų tėvai, tarpusavyje kalbėjo kad padės auginti, tačiau ir jie dingo. Draugaudama tik vieną kartą buvo susitikusi su atsakovo tėvais. Mama sužinojusi apie pastojimą kreipėsi į policiją, nes tuo metu buvo nepilnametė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo apkaltintas ieškovės išprievartavimu, bet paskui paaiškinus viskas baigėsi. Neneigia, kad vaikas gali būti jo, sutinka atlikti ekspertizę, tačiau kelis kartus neturėjo pinigų susimokėti už jos atlikimą, o paskui nežinojo, kada nuvykti, todėl nenuvyko.

Institucija, teikianti išadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje (e. b. l. 74-75) nurodė, kad ieškinys pateiktas vadovaujantis vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (e. b. l. 7) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. Ž., kurios motina yra ieškovė I. Ž., duomenys apie tėvą gimimo liudijime nėra nurodyti.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

Bylos nagrinėjimo metu teismo 2017-09-22 ir 2018-02-27 ir 2018-04-10 nutartimis byloje buvo paskirtos DNR ekspertizės tėvystei nustatyti (e. b. l. 123-124, 149-150, 161-162). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos rašto (e. b. l. 169) nustatyta, jog 2018-04-19 tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko ieškovė I. Ž. su dukra G. Ž., iki 2018-05-15 tėvystės nustatymui į ekspertizės įstaigą atsakovas S. D. neatvyko.

CK 3.148 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas, kaip tėvystės įrodymo, gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Byloje nustatyta, jog šioje byloje teismas tris kartus priėmė nutartis dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikinėjami tiek pačios ieškovės ir jos atstovės pastangomis, tiek pasitelkus antstolio pagalbą, tiek pasitelkiant policijos įstaigų pagalbą, siekiant atvesdinti atsakovą į teismo posėdžius. Atsakovas dalyvavo 2017-09-22 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad būtų atlikta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Taip pat atsakovas dalyvavo 2018-02-27 teismo posėdyje, kuriame pakartotinai prašė paskirti teismo ekspertizę tėvystei nustatyti. 2018-04-10 teismo posėdžio metu atsakovas dar kartą įsipareigojo nuvykti atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Atsakovui 2018-01-02 nutartimi buvo skirta 300,00 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį (e. b. l. 135-136), 2018-03-15 nutartimi atsakovui pakartotinai skirta 300,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, kadangi atsakovas 2018-02-27 teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog palaiko prašymą dėl DNR ekspertizės atlikimo, tačiau per teismo nustatytą terminą nesumokėjo užstato už ekspertizės atlikimą, iki 2018-03-02 nenuvyko į ekspertizę atliekančią įstaigą (e. b. l. 146-148). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos rašto (e. b. l. 169) nustatyta, jog iki 2018-05-15 tėvystės nustatymui į ekspertizės įstaigą atsakovas S. D. neatvyko. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės atvykti į ekspertizę atliekančią įstaigą dėl svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių. Pažymėtina, jog be priežasčių ignoruodamas teismo nutartyse nurodytus įpareigojimus nuvykti į ekspertizės įstaigą, atsakovas pažeidė teismo nutarties privalomumo principą, numatytą CPK 18 straipsnyje, buvo baustas už piktnaudžiavimą procesu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas, žinodamas apie paskirtą ekspertizę tėvystei nustatyti, į ekspertinę įstaigą atsisakė atvykti, nuolatos vengė atlikti tėvystės nustatymo ekspertizę, ši aplinkybė, kartu su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovės ir atsakovo bendravimą iki kūdikio gimimo (e. b. l. 1-4), ieškovės ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, pateiktu šalių susirašinėjimu (e. b. l. 94-103), įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkinamas visiškai, nustatytina, kad atsakovas S. D. yra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nuo gimimo iki šiol G. Ž. gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės G. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės G. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove I. Ž..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 400,00 Eur, iš atsakovo prašo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė nepilnametės dukters poreikių skaičiuotę (e. b. l. 9), kurioje nurodyta, jog G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra 11 metų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma sudaro apie 400,00 Eur.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį yra nereguliarios, nuolatinių pajamų neturi, nes niekur nedirba.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas S. D. visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio poreikius, bei atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovo S. D. priteistinas išlaikymas nepilnametei G. Ž. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės G. Ž. motina ieškovė I. Ž. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei G. Ž. nuo gimimo, todėl atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnametei G. Ž. dydį, būtiną jos kasdieniams poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį, t. y. 6840,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji turėjo šioje byloje 460,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, 62,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 205,00 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 10,65 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinamos visiškai, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnametės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 6840,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct).

Paskirti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 460,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 10,65 Eur (dešimt eurų 65 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.