Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), duomenys perkelti į Registro archyvą išnykus teistumui (baudžiamosios bylos Nr. 75-2-023-01), kaltinamas pagal LR BK 135str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2012 m. liepos 1 d. apie 01.50 val. Pakruojo rajone, G. kaime, savo gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ne mažiau keturių kartų trenkė kumščiu ir vieną kartą dūrė peiliu T. J. į nugaros sritį, dėl ko T. J. nugriuvo, tokiais savo veiksmais padarydamas nubrozdinimą nosies srityje ir durtinę kiaurinę žaizdą dešinėje nugaros pusėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą T. J.

Kaltinamasis D. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad tai buvo šiais metais vasarą, liepos 1 dieną, galėjo būti, kad pirmą valandą nakties, jo gyvenamojo namo kieme, G. kaime. Tą vakarą apie 21-22 valandą grįžo iš kaimyno, kur dirbo ir išgėrė Grįžęs nuėjo miegoti, kadangi ryte reikėjo eiti į darbą. Bemiegodamas išgirdo dūžtant lango stiklą. Išlėkė į kiemą, žiūri – žmogus kieme. Neatpažino. Jis jo klausė, ko vaikšto, ko reikia. Jis jam bandė kažką sakyti. Jis nesuprato, kad žmogus telefono atėjo. Kai žmogus kažką pasakė, jis nulėkė atgal į namus, pasiėmė iš stalčiaus peilį ir lėkė priešais. Žmogus apsisukęs bandė bėgti. Dūrė jam į nugarą. Po to žiūri, kad pažįstamas veidas. Iškvietė „greitąją“, iš paskos policija atvažiavo, „greitoji“ išsivežė nukentėjusįjį, o jį išsivežė policija. Su nukentėjusiuoju T. J. anksčiau kartu dirbo, jis yra pas jį anksčiau gyvenęs, jų santykiai buvo geri, nesutarimų nebuvo. Kai atvažiavo policija, jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas. Tą vakarą namuose buvo žmona ir vaikai. Beldimo į langą negirdėjo, išgirdo tik stiklo dūžį. Vėliau paaiškėjo, kad T. J. buvo pas jį palikęs mobilaus ryšio telefoną, kai buvo atėjęs vakare. Jie kartu gėrė. Jis tuo metu nežinojo, kad T. J. pas jį paliko telefoną. Kai išgirdo dūžtant stiklą, į lauką išėjo vienas. Pamatė žmogų baltu megztiniu, buvo tamsu, veido nematė, žmogaus nepažino. Žmogus kažką užsiminė apie telefoną., tačiau jis su juo aiškintis nebandė, lėkė į vidų pasiimti peilio. Su peiliu išlėkė į lauką, vijosi žmogų, pasivijęs dūrė. Kumščiu trenkė gal prieš durdamas peiliu. Smūgių nelabai prisimena. Kai jį vijosi, žmogus ėjo nuo jo tolyn. Prisivijęs, smeigė į nugarą , tiksliai neprisimena, kiek kartų. Žmogus nugriuvo ir jis jį atpažino, kad tai T. J. Dūrė dėl to, kad išdaužė langą, vaikus išgąsdino, jam buvo stresas. Girtumas turėjo įtakos, kad taip pasielgė. Ar buvo smūgiai kumščiu, neprisimena. Sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Su nukentėjusiuoju tarėsi, kad žalos atlyginimui pinigus į jo sąskaitą pervedinės dalimis, kaip galės. Kalbėjosi, kad atlygins žalą iki 5000 Lt. Gailisi dėl to, ką padarė. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Nukentėjusiajam atlygino dalį- 200 Lt žalos. Žmona nedirba, turi tris nepilnamečius vaikus, kurie lanko mokyklą. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. V. savo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis T. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai geri. Buvo šeštadienis, atvažiavau pas D. V. į svečius apie pietus. Išgėrė alaus, jis išėjo pas kaimyną dirbti, o jis išvažiavo pas draugę. Buvo pas D. V. palikęs savo telefoną. Naktį, gali būti, kad apie pirmą, kai jie jau miegojo, grįžo pasiimti telefono. Pabaladojo kelis kartus į duris, niekas neatidarė. Priėjo prie jų miegamojo lango pabaladoti. Negalvojo lango išdaužti, norėjo tik pasibelsti. Jis ir anksčiau naktį ten nueidavo. Langas išdužo netyčia. Jeigu nebūtų išdužęs langas, nieko nebūtų įvykę. Jis išgirdo, kad D. V. viduje keikiasi, grasina, kad papjaus.D. V. išlėkė į kiemą iš pradžių be peilio. Jis jam pasakė „D., atėjau telefono pasiimti“. Jis atsakė „aš tuoj duosiu tau telefoną“ ir grįžo atgal į vidų. Galvojo, kad nuėjo telefono atnešti. Pamatė, kad jis ateina su peiliu. Peilį laikė rankoje. Jis pradėjo bėgti nuo jo. Kai bėgo, D. V. jam du kartus smeigė į nugarą. Jis nugriuvo. Atsimena tik tiek, kad „greitoji“ atvažiavo, išvežė į ligoninę. Nosį nusibrozdino, kai griuvo, nes ten ant žemės buvo žvyro. Tarp jų nebuvo muštynių. Matyt, kai vieną kartą smeigė, nepataikė, yra likusi žymė, bet neperdurta. Antrą kartą perdūrė. Kai nuėjo pas D. V., buvo nedaug išgėręs. Gal ten buvo ne smūgiai, gal tik pastūmė jį. Teisybę sakant, nelabai atsimena, ar buvo smūgiai, nes viskas vyko iš nugaros pusės. Vieną kartą pajutau smūgį, antrą kartą, daugiau nebeatsimena, atsimenu tik, kad „greitoji“ atvažiavo. Kai pamatė D. V. ateinant su peiliu, jis dar bandė kalbinti „D., raminkis“. Jis pradėjo mosikuoti peiliu, jis pradėjo bėgti. Pajuto du stiprius smūgius, parkrito. Mano, tie smūgiai buvo peiliu. Du smūgius tikrai atsimena, o ar buvo daugiau, nežino. Iš karto po įvykio smūgių skaičių atsiminė geriau. Pasilieka prie pirminių savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Su kaltinamuoju bando taikytis. Norėtų, kad jis atlygintų neturtinę žalą - 5000 Lt, nors dalimis. Neturtinės žalos dydį mažina iki 5000 Lt. Jam yra atlyginta 200 Lt. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad ilgai pragulėjo ant patalo, nevaikščiojo, savaitę pragulėjo ligoninėje, mėnesį laiko negalėjo ant nugaros atsigulti, kentė skausmą. Dabar, jei ilgiau vaikšto, bando pabėgti, dusina, negali nieko sunkaus kelti, nes plėšia nugarą. Anksčiau galėdavo kelti 70 kg svorį, dabar tegali tik 40 kg. Vaistų nuo skausmo dabar negeria. Dabar nebegali ir bėgioti, nes sunku kvėpuot.

Liudytoja D. V. parodė, kad D. V. yra jos vyras. Nukentėjusysis yra pažįstamas, nesipyksta. Tą naktį dužo langas. Mažoji dukra išsigando, šoko iš lovytės ir atėjo pas ją į lovą, ji ją ramino. Girdėjo kieme balsus. Kai išdužo langas, vyras išlėkė į kiemą. Ji į kiemą neėjo. Kaip vyras pasiėmė peilį, nematė. Kai vyras vėl grįžo į kambarį, pasakė, rengtis, nes atvažiuoja „greitoji“ ir policija. Jis pasakė, kad sužalojo žmogų. Kas yra tas žmogus, jis nesakė. Kai atvažiavo „greitoji“, ji išėjo į kiemą. Pamatė, kad kieme yra sužalotas T. J. Vyras nesakė, dėl ko jį sužalojo. Anksčiau piktumų tarp T. J. ir jos vyro nebuvo. Kad pas juos virtuvėje yra paliktas svetimas telefonas, pamatė tik kitą rytą. Dieną prieš tai T. J. pas juos buvo. Jie kartu gėrė alų . Nėra anksčiau buvę, kad T. J. naktį pas juos belstusi. Turi tris nepilnamečius vaikus: 14 m., 10 m. ir 6 m. bus. Ji bedarbė. Gauna socialinę pašalpą. Vyras dirba. Jeigu vyras pakliūtų į kalėjimą, ji nebegautų pašalpos, nebūtų iš ko vaikus išlaikyti. Darbo biržoje jai darbo nepasiūlo, dirbo tik viešuosius darbus, liepė ieškoti savarankiškai. Vyro atlyginimas 850 Lt per mėnesį. Pašalpų gauna apie 1200 Lt. Civilinis ieškinį atlyginti galėtų dalimi., per mėnesį galėtų mokėti tik po 200 Lt per mėnesį.

Iš 2012-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., G. k. (b.l. 4).

Iš 2012-07-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. V. pateikė peilį su juoda rankena (b.l. 5).

Iš 2012-07-11 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas peilis (b.l.6 – 7). Peilis buvo apžiūrėtas ir teisiamajame posėdyje.

Iš 2012-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto G. A. C. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. nustatyta nubrozdinimas nosies srityje, durtinė kiaurinė žaizda nugaros dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje: vienas – į nosies sritį, padarant nubrozdinimą; vienas – į nugaros dešinę pusę, padarant durtinę kiaurinę žaizdą. Nosies nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nugaros dešinės pusės durtinė kiaurinė žaizda vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimas nosies srityje padarytas buku daiktu (-ais). Nugaros dešinės pusės durtinė kiaurinė žaizda padaryta duriančiu daiktu (-ais) (b.l. 17).

Iš 2012-07-01 asmens blaivumo testo Nr. 1901 matyti, kad alkotesteriu 02.21 val. patikrinus D. V. blaivumą jam nustatytas 1.88 prom. girtumas (b.l. 32).

Visais šiais surinktais įrodymais kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135str.1d.. ,nes jis, tyčia durdamas peiliu T. J. į nugaros sritį, tuo padarydamas durtinę kiaurinę žaizdą dešinėje nugaros pusėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino pa-daręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. V. teistas ,tačiau teistumas išnykęs (b.l.41 ) , metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 42 – 43), Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitoje nuo 1997-10-22, priklausomybės įskaitoje neįrašytas (b.l. 46), iš 2012-08-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. V. dėl nustatyto lengvo protinio atsilikimo, elgesio sutrikimų teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b.l. 48), nuo 2012-05-25 dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 58), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 44), augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 45).

Kaltinamasis D. V., įvykdė nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. yra sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jeigu pagal Baudžiamojo kodekso sankciją numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik remiantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str., gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ar 2 dalyse. Teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. V., padaręs nusikaltimą, pats paskambino policijai ir iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicininę pagalbą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis pats pateikė nusikaltimo įrankį -peilį. D. V. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi , ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą. Jis iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam J., sumokėdamas jam 200 litų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu, kaltinamajam D. V. yra galimybė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. V. susitaikė su nukentėjusiuoju T. J., kuris prašo neskirti kaltinamajam D. V. realios laisvės atėmimo bausmės. Vertinant D. V. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad šis nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, nors ir padarytas tyčia, tačiau buvo iššauktas paties nukentėjusiojo T. J. netinkamo elgesio, kai jis naktį, apie 2 val. nakties, atėjo į kaltinamojo namus ir išdaužė namo lango stiklą, dėl ko ,kaip parodė liudytoja V., išsigando namuose miegoję mažamečiai vaikai, o D. V. išbėgo į kiemą išsiaiškinti, ir, nepažinęs T. J. ,jį sužalojo. D. V. buvo teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, nuteistasis dėl nusikaltimo labai gailisi, padaryta nusikalstama veika nebuvo dėsningas nuteistojo gyvenimo būdo padarinys. D. V. dirba ir išlaiko tris mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, gauna tik pašalpas. Esant visoms šioms aplinkybėms, darytina išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės-laisvės atėmimo- paskyrimas nepadėtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytų bausmės tikslų, todėl D. V. skirtina švelnesnė negu įstatyme numatyta bausmė (Lietuvos Respublikos BK 62str.1d.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes. Teismo nuomone, bausmės tikslai šiuo atveju efektyviausiai būtų pasiekti skiriant D. V. bausmę - laisvės apribojimą ir įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis T. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 9800 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12 – 14).Jis nurodė, kad jam buvo padaryta tokia žala ,nes dėl sužalojimo ilgai nevaikščiojo, savaitę pragulėjo ligoninėje, mėnesį laiko negalėjo ant nugaros atsigulti, kentė skausmą. Dabar, jei ilgiau vaikšto, bando pabėgti, dusina, sunku kvėpuoti, negali nieko sunkaus kelti, nes skauda nugarą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 5000Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jau yra gavęs žalos atlyginimui iš kaltinamojo 200 litų. Nukentėjusysis T. J. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai. Nusikalstami veiksmai, kuriais sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę kaltinamojo kaltę. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaltinamojo turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.

Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo D. V. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį- D. V. dirba, gauna minimalų atlyginimą, išlaiko tris mažamečius vaikus, taip pat į tai, kad nusikaltimu nepadaryta turtinė žala , nukentėjusiajam D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydėsi ligoninėje, konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 9800 litų neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau yra atlyginęs 200Lt, nukentėjęs atsisakė nuo dalies- 4800Lt civilinio ieškinio atlyginimo, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo ,protingumo, teisingumo kriterijus, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 4000 litų. Civilinis ieškinys 4000Lt priteistinas iš kaltinamojo, nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).Likęs nuketėjusiojo civilinis ieškinys 5800Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 1575,04 litų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b.l. 24 – 26, 30). Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas asmuo – D. M. (b.l. 28, 31).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 1575,04 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam T. J., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo D. V. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis , todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo D. V. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK135str.1d.,ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62str.1 d., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. D. V. įpareigoti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 4000Lt ( keturių tūkstančių litų) civilinį ieškinį nukentėjusiajam T. J. ,gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo T. J. likusį civilinį ieškinį 5800Lt atmesti.

Priteisti iš D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ,esančiai Europos a.1, Vilnius, įmonės kodas 191351679.,atsisakaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini),banko kodas 73000,AB bankas „Swedbank“ 1575,04 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių litų 4 centų ) civilinį ieškinį

Daiktinį įrodymą-peilį sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.