- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-2000-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26955-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ARFI Line“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ARFI Line“ dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARFI Line“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Delamode Baltics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „ARFI Line“ 679,90 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. ieškovo klientas UAB „Technobalta“ kreipėsi į ieškovą dėl krovinio pervežimo organizavimo maršrutu Olandija (krovinio siuntėjas T-Rex Rubber International) – Lietuva (Krovinio gavėjas UAB „Technobalta“). Ieškovas 2015 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui pervežimo užsakymą Nr. 92785, kurį pasirašydamos šalys sulygo, kad atsakovas pasikraus ir nugabens du ieškovo užsakytus krovinius maršrutu Olandija – Lietuva, tarp jų ir UAB „Technobalta“ užsakytą krovinį. Ieškovo atsakovui pateiktame užsakyme buvo nurodytos dvi krovinių pasikrovimo vietos Olandijoje ir abiejų krovinių pasikrovimo terminas - 2015 m. vasario 20 d. Atsakovo 2015 m. vasario 20 d. darbuotoja informavo ieškovą, kad užsakyme numatyti 2 vienetai krovinio iš siuntėjo T-Rex Rubber International nėra paimti, nes vairuotojas į šią pasikrovimo vietą nenuvyko. Ieškovas sudarė sutartį su kitu vežėju – UAB „Autonaja“ dėl krovinio iš siuntėjo T-Rex Rubber International pervežimo iš Olandijos į Lietuvą. Atsakovas apie tai, kad krovinio nepasikraus ir sutartinių įsipareigojimų nevykdys, ieškovą informavo sutartos krovinio pasikrovimo dienos vakarą, t. y. 2015 m. vasario 20 d., penktadienį, ieškovui pervežimo užsakymą Nr. 93144 su kitu vežėju UAB „Autonaja“ pavyko sudaryti tik 2015 m. vasario 23 d., o krovinio pristatymo terminą ieškovo klientui UAB „Technobalta“ numatant tik 2015 m. vasario 26 d. Pagal nurodytą pervežimo užsakymą su UAB „Autonaja“ ieškovas vežėjui UAB „Autonaja“ įsipareigojo sumokėti 229,90 Eur užmokestį. 2015 m. kovo 2 d. ir 3 d. ieškovas gavo UAB „Technobalta“ pretenzijas dėl jo patirtų 450 eurų nuostolių atlyginimo dėl pavėluoto krovinio pristatymo, t. y. krovinys buvo pristatytas ne 2015 m. vasario 23 d., o 2015 m. vasario 26 d., dėl to krovinio pirkėjas UAB „AMB autodetalės“ pateikė krovinio gavėjui UAB „Technobalta“ pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo bei PVM sąskaitą-faktūrą dėl 450 eurų baudos (netesybų) pagal 2015 m. vasario 5 d. pardavimo sutartį sumokėjimo. 2015 m. balandžio 20 d. ieškovo pasamdyti teisininkai UAB „Versum“ pateikė atsakovui UAB „ARFI Line“ pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir dėl bendrai 679,90 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovas nėra atlyginęs nuostolių.
Atsakovas UAB „ARFI Line“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 847 Eur užmokestį už krovinių vežimą, 8,3 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 20-23 dienomis atsakovas pagal ieškovo pateiktą užsakymą suteikė ieškovui krovinių vežimo keliais (transporto) paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė. Šalys 2015 m. vasario 19 d. sudarė krovinių vežimo sutartį (pervežimo užsakymą) Nr. 92785, pagal kurios sąlygas atsakovas įsipareigojo maršrutu Olandija-Lietuva pervežti krovinius, o ieškovas už atliktą krovinio pervežimą sumokėti 700 Eur (be PVM) užmokestį. Atsakovas įsipareigojo pervežti krovinius iš dviejų pasikrovimo vietų: iš „Van Duuren Districenters“ ( (duomenys neskelbtini)) į UAB „BT Logistika“ ((duomenys neskelbtini)) pervežti 53 dėžes krovinio, kuris bendrai sveria 3100 kg ir užima 5,5 LDM, ir iš „T-Rex Rubber International“ ((duomenys neskelbtini)) į UAB „Technobalta“ ((duomenys neskelbtini)) pervežti 2 dėžes krovinio, kuris bendrai sveria 3000 kg ir užima 1,5 LDM dydžio vietos. Atsakovui atvykus į pirmąją krovinio pasikrovimo vietą „Van Duuren Districenters“ ((duomenys neskelbtini)), krovinys buvo neplanuotai kraunamas visą dieną. Atsakovo transporto vadybininkė tarėsi su ieškovo transporto vadybininke ir prašė instrukcijų, kaip vairuotojui elgtis toliau. Teigė, kad krovinys pirmoje pasikrovimo vietoje kraunamas visą dieną ir į antrąją pasikrovimo vietą transporto priemonė nebespės. Tuomet šalių transporto vadybininkai sutarė, jog ieškovas paims krovinį iš pirmosios pasikrovimo vietos, kaip ir buvo sutarta, o iš antrosios paims kitą dieną kita transporto priemone. Tačiau tą pačią dieną ieškovas pranešė, jog antrojoje pasikrovimo vietoje esančiu kroviniu pasirūpins pats ieškovas (pasisamdys kitą vežėją), o atsakovo transporto priemonė pirmojoje pasikrovimo vietoje bus pakrauta ne 5,5 LDM, kaip buvo sutarta sutartyje, o 7 LDM (papildomai 1,5 LDM). Krovinių sutartis buvo abiejų šalių modifikuota papildomomis ieškovo instrukcijomis. Pagal pakoreguotą sutartį visas 7 LDM krovinys buvo pakrautas ir pristatytas į sutartą iškrovimo vietą Lietuvoje tinkamai. Atsakovas pateikė ieškovui 2015 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą 847 euro sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. kovo 27 d., tačiau ieškovas neatsiskaitė su atsakovu. Atsakovo nuomone, jam turėtų būti sumokėtas visas sutartas užmokestis pagal sutartį, kadangi papildomo 1,5 LDM krovinio gabenimo kaina yra lygi nepaimto krovinio (iš antrosios pasikrovimo vietos) kainai. Sutartis modifikuota ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti patirtas papildomas išlaidas ir nuostolius yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo UAB „Delamode Baltics“ atsakovo UAB „ARFI Line“ naudai 732,05 Eur su PVM užmokestį už krovinio vežimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2015 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 509,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad dėl neįvykdyto krovinio paėmimo iš antrosios pakrovimo vietos atsakingos abi sutarties šalys, atsakovui (jo vadybininkei) buvo žinoma krovinių paėmimo tvarka, bet nebuvo žinomas terminalų darbo laikas nei pirmojoje, nei antrojoje paėmimo vietose, kas faktiškai ir įtakojo krovinių pasiėmimo seką, o ieškovo vadybininkė pripažino, pamiršusi atsakovo vadybininkei tai nurodyti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neatsisakė sutarties įvykdyti, jis siūlė įvairius variantus kaip būtų galima paimti antrą krovinį (paimti krovinį kitu transportu, važiuoti kitos dienos rytą) ir pats vienašališkai sutarties vykdymo nekeitė ir savo veiksmais specialiai nedarė jos neįvykdomos. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad ieškovas, būdamas ekspeditoriumi, turėjo pareigą atidžiau derinti sutartį, akcentuoti sutarties sąlygas ir jos vykdymo tvarką, kadangi užsakyme nepabrėžus atsakovui, į kurią vietą reikia pirmiau važiuoti, nepaaiškinus tokios krovinio paėmimo eiliškumo būtinybės, sąlygotos terminalų darbo laiku, atsakovas vykdė sutartį taip, kaip buvo nurodyti adresai užsakyme, ir taip, kaip atsakovui buvo patogu, nes pagal užsakymo adresų eiliškumą kroviniai atsakovui buvo pakeliui. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas nepaėmė krovinio antrojoje pasikrovimo vietoje tinkamu laiku, todėl pažeidė jam duotas instrukcijas, yra nepagrįstas, nes ieškovas, būdamas profesionalas ir turėdamas ekspeditoriaus įsipareigojimus, turi prisiimti atsakomybę užsakovo atžvilgiu dėl krovinio pristatymo vėlavimo ir dėl to atsiradusių baudų sumokėjimo. Atsakovui nenuvykus į užsakyme nurodytą antrąją pakrovimo vietą, ieškovas samdėsi kitą vežėją, kuriam sumokėjo 229,90 Eur, tačiau kroviniui vėluojant, jo užsakovui ieškovas sumokėjo 450 Eur baudą už pavėluotas dienas. Teismas darė išvadą, jog konstatavus, kad atsakovas iš dalies kaltas dėl krovinio nepaėmimo iš antrosios pakrovimo vietos, tačiau sutartį su jos vykdymo metu padarytais pakeitimais įvykdė tinkamai, paimdamas daugiau krovinio iš pirmosios pakrovimo vietos, atsakovas pagrįstai prašo 700 Eur užmokesčio už įvykdytą vežimą. Atsakovas kiekiu krovinio pristatė tiek, kiek buvo nurodyta užsakyme, o dėl nenuvykimo į kitą vietą teismas pripažino ir paties ekspeditoriaus kaltę. Ieškovas keitė sutartį ir pats nurodė, kad į antrąją pakrovimo vietą važiuos kitas pasamdytas vežėjas, nors atsakovas siekė ir šią sutarties dalį įvykdyti pats. Patenkinus ieškovo reikalavimą ir priteisus jam kito vežėjo įvykdyto vežimo sumą reikštų tai, kad paslaugą gavo ieškovas, o visą sumą už ją sumokėjo atsakovas, kuris nebebuvo atsakingas už sutarties vykdymą nuo to momento, kai ieškovas informavo, kad samdo kitą vežėją. Analogiška situacija gaunasi ir su 450 Eur baudos padengimu, kurį ieškovas mokėjo užsakovui už krovinio vėlavimą. Byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp vežėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, o prezumpcija dėl visiškos vežėjo kaltės nepasitvirtino, kadangi pripažinta ir ekspeditoriaus kaltė. Teismas darė išvadą, kad vykdant vežimo sutartį, ji buvo koreguota ir atidalinta į dvi atskiras sutartis: atsakovui nuvykus pirmąją pakrovimo vietą ir pakrovus sutarto dydžio krovinį (7 LDM), ieškovas į antrąją pakrovimo vietą siuntė kitą vežėją, nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas siekė ir šios sutarties įvykdymo pats. Nors atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, nes jų vykdymo metu ieškovo sutarties sąlygos buvo pakoreguotos, tačiau atsakovas taip pat iš dalies atsakingas už pervežimo užsakymą Nr. 93144 su UAB „Autonaja“ sudarymo būtinumą. Įvertindamas aplinkybę, kad už krovinio nepaėmimą iš antrosios pakrovimo vietos atsakingos sutarties šalys, jų kaltė lygiareikšmė, teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui pusę pervežimo užsakymo Nr. 93144 su UAB „Autonaja“ kainos, t. y. 114,95 Eur. Tokiu būdu, atskaičius ieškovui kompensuotiną pervežimo kainos dalį, atsakovui iš ieškovo priteistina 732,05 Eur suma už krovinio pervežimą. Tačiau teismo vertinimu, atsakovui nėra pagrindo atsakyti už krovinio vėlavimą ir baudos mokėjimą kito krovinio, kurio vežimo jis nebevykdė. Juolab, kad ieškovas atsisakė atsakovo paslaugų, o pats naują vežimo sutartį sudarė tik 2015 m. vasario 23 d. apie 15 val., nors apie tai, kad antrasis krovinys nebus paimtas 2015 m. vasario 19 d., ieškovas sužinojo jau minėtos dienos apie 17.30 val. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 450 Eur nuostolius teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Delamode Baltics“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė ieškinio dalį dėl 564,95 Eur nuostolių priteisimo, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovo priešieškinį dėl 732,05 Eur užmokesčio už vežimą priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovo darbuotoja ne taip surašė atsakovui ginčo krovinių kodus, dėl ko kroviniai buvo pradėti krauti ne pagal tą eiliškumą, nes tokie teiginiai prieštarauja į bylą surinktiems rašytiniams įrodymams - susirašinėjimo Skype programa išklotinei, iš kurios matyti, kad atsakovui ieškovas nurodė, jog pasikrovimo vieta – T.Rex Ribber International, yra pirmas pasikrovimas, ir tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo aiškus pasikrovimo eiliškumas. Teismas, objektyviai vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, turėjo pagrindą konstatuoti, kad ji žinojo, koks buvo šalių susitarimas ir kur ryte turėjo krautis vairuotojas ir, kad atsakovo darbuotoja laukė, jog jis krausis būtent ten, kur sutarta, t. y. T-Rex Rubber International terminale, bet vežėjas pakeitė pasikrovimo eiliškumą ir pateikė atsakovo darbuotojai netikslią informaciją, dėl ko būtent dėl atsakovo ir jo pasitelkto vežėjo kaltės ir buvo sumaišytas pasikrovimo eiliškumas, o ne todėl, kad atsakovas nežinojo, kokiu eiliškumu turi būti pasikraunami ieškovo užsakyti pervežti kroviniai. Savavališkas atsakovo pasitelkto vežėjo ZS “A. K.” pasikrovimo eiliškumo pakeitimas nulėmė tai, kad nesilaikydamas eiliškumo, vežėjas netinkamu laiku atvyko į antrąją pasikrovimo vietą - (duomenys neskelbtini) terminalą, kuriame atvykęs ryte (nors tuo laiku turėjo būti visai kitoje pasikrovimo vietoje, t. y. terminale - (duomenys neskelbtini)), vežėjas nebuvo kraunamas iki vakaro, t. y. dėl savo paties kaltės ir netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo beprasmiškai leido visą dieną terminale, kuriame buvo pakrautas tik vakare. Pakeistas pasikrovimo eiliškumas lėmė tai, kad vienas iš dviejų krovinių 2015-02-20 nebuvo pasikrautas ir nebuvo laiku pristatytas į Lietuvą, o ieškovui teko ieškoti kito vežėjo, galinčio skubiai įvykdyti atsakovo nepasikrauto krovinio pervežimą. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovo darbuotoja užsakymo pateikimą laikė tik formalumu, tuo patvirtindama, kad tikroji šalių valia t. y. užsakymo ir krovinių pasikrovimo eiliškumas, buvo nurodomas ne pateiktame popieriniame užsakyme, o būtent šalims susirašinėjant Skype programa. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad popierinėje užsakymo formoje prie pasikrovimo adreso - (duomenys neskelbtini), nurodytas skaičius “2” reiškia ir pasikrovimo eiliškumo skaičių, nes šis skaičius reiškia, kad užsakomi pervežti du kroviniai. Teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, būdamas savo veiklos profesionalas, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, nes gavęs užsakymo sąlygas, kurios galbūt ir neatitiko jo planų, gal buvo jam neaiškios, jų neatmetė, netikslino, bet prisiėmė užsakymo vykdymą, dėl ko dėl savo tyčinių veiksmų, sąlygotų patogumo renkant kitus krovinius, pasikrovė tik vieną iš dviejų ieškovo užsakytų pervežti krovinių. Atsakovas, būdamas vežimo profesionalu, gavęs vežimo užsakymą, privalėjo krovinio pervežimą ir jo atlikimui reikalingas transporto priemones susiorganizuoti taip, kad krovinys būtų vežamas būtent pagal tokias sąlygas, kokias nurodė vežėją pasamdęs asmuo (šiuo atveju ieškovas). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas santykiuose su atsakovu turėjo ekspeditoriaus pareigas, nes atsakovas UAB “ARFI Line”, kaip vežėjas, įsipareigojo ieškovui pervežti jo, kaip siuntėjo atžvilgiu krovinį, o ieškovas įsipareigojo atsakovui, kaip vežėjui ieškovo atžvilgiu, už pervežimą sumokėti sutartą kainą. Taip pat atsakovas, perduodamas ieškovo jam patikėtą krovinį vežti trečiajam asmeniui ZS “A. K.”, šio trečiojo asmens atžvilgiu tapo krovinio siuntėju su visomis krovinio siuntėjui tenkančiomis teisėmis ir pareigomis, o atsakovo pasitelktas ZS “A. K.” atsakovo atžvilgiu tapo faktiniu krovinio vežėju. Vežėjas privalo vykdyti krovinio siuntėjo instrukcijas, nes priešingu atveju jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas sutarties vykdymo metu pakeitė jos sąlygas ir pirmojoje pakrovimo vietoje papildė krovinį iki 7 LDM, nes atsakovas neįrodė, kas jo pateiktame CMR važtaraščio egzemplioriuje padarė įrašą ranka “7 LDM iškrovėm”, pasirašė bei dėjo antspaudą “Delamode Baltics” sandėlis, nes ieškovas į bylą pateikė jam likusio CMR važtaraščio egzempliorių, kuriame nėra jokio prierašo apie iškrautus LDM ir neaiškaus asmens parašo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal užsakymo sąlygas atsakovas privalėjo krovinius pasikrauti terminaluose (duomenys neskelbtini) (3000 kg, LDM 1,5) ir V. D. (duomenys neskelbtini) (3100 kg, LDM 5,5), tarp kurių, paties atsakovo darbuotojos teigimu, atstumas yra 77 km., ir pervežti bendrai 6 100,00 kg, tačiau, kaip įrodinėjo atsakovas, krovinį krovėsi tik viename terminale - (duomenys neskelbtini), t. y. nepatyrė išlaidų kelionei iki kito terminalo, ir pervežė tik 5 512 kg krovinio, t. y. 588 kg mažiau, nei buvo įsipareigojęs užsakyme, ieškovo nuomone, teismo argumentas, kad atsakovui priklauso visas sulygtas užmokestis už sutartus du pervežimus iš skirtingų terminalų ir pervežant 6 100 kg svorį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.Teismo argumentai, kad ieškovas pakeitė sutartį su atsakovu ir atsisakė atsakovo paslaugų, todėl atsakovui nebesant pervežimo sutarties dalyviu, jis nėra atsakingas už krovinio vėlavimą ir baudos mokėjimą, prieštarauja į bylą surinktiems rašytiniams įrodymams ir yra teisiškai nepagrįsti. Byloje atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis 2015-02-23 būtų nurodęs ieškovui, kad jis pats ketina toliau vykdyti neįvykdytą užsakymą ar kad būtų prašęs ieškovo leisti kokiam nors kitam jo pasitelktam vežėjui, o ne ieškovo ketinamam pasitelkti vežėjui, pabaigti vykdyti neįvykdytą užsakymą. Ieškovas į bylą pateikė visus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo UAB “Technobalta” atlygintų 450 Eur nuostolių realumą ir pagrįstumą ir įrodė visas atsakovo UAB “ARFI Line” civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo visus jo patirtus nuostolius, kartu ir 450 Eur netesybas už krovinio pristatymo vėlavimą, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ARFI Line“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neakcentavo, kad jam yra svarbus gabenamų krovinių pakrovimo eiliškumas. Susirašinėjimas programa „Skype“ patvirtina tik tai, kad atsakovui pirmiau buvo praneštas vienas pasikrovimo punktas, o paskui kitas, t. y. jog ne abi pasikrovimo vietos buvo praneštos vienu metu, ypač kai vėliau pateiktame 2015- 02-19 pervežimo užsakyme buvo nurodyta priešinga krovinių pasikrovimo „eilės tvarka“. Atsakovas krovinius gabeno iš Olandijos į Lietuvą tokia seka todėl, kad jam toks krovinių pasikrovimo eiliškumas buvo padiktuotas pasikrovimo punktų geografine dislokacija. Atsakovui buvo aiškus ne pasikrovimo eiliškumas, o tik pirmas pasikrovimo punktas ir antras pasikrovimo punktas. Apie krovinių pakrovimo eiliškumą (kaip tokį) nė vienu žodžiu nei 2015- 02-19 pervežimo užsakyme, nei „Skype“ susirašinėjime neužsimenama. Nuvykti į kitą pasikrovimo vietą ir grįžti atgal atsakovas negalėjo, nes visą laiką laukė eilėje pakraunant jo transporto priemonę, ką patvirtina „Skype“ susirašinėjimas. Ieškovo darbuotoja pati pripažino savo kaltę dėl to, jog laiku nepranešė atsakovo darbuotojai apie tai, kad vienoje pasikrovimo vietoje krovinį pradės krauti tik vėlai vakare. Vežėjas, kaip savo srities profesionalas, atsako tiek už vėlavimą pristatyti krovinį, tiek už krovinio nesutalpinimą į transporto priemonę. Tačiau vėlavimas įvyko dėl faktinio siuntėjo kaltės, šiam nepateikus krovinio sutartu laiku. Būtent todėl vežėjui nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovas tiesiog laukė krovinio pakrovimo, derino tai su ieškovu, informavo ieškovą apie tokias aplinkybes, laukė ieškovo instrukcijų ir jas vykdė. Ieškovas yra ekspeditorius ne dėl savo santykio su atsakovu kaip vežėju, bet dėl savo santykio su užsakovu (krovinio savininku), kuriam įsipareigojo organizuoti krovinio gabenimą kliento sąskaita (lėšomis). Tad atsakovo (kaip vežėjo) statusas ieškovo (kaip ekspeditoriaus) statusui jokios įtakos neturi. Jeigu atsakovas faktiškai krovinio nevežė, nors sutartimi įsipareigojo tai daryti, jis yra vis tiek laikomas vežėju arba sutartiniu vežėju, bet ne ekspeditoriumi. Jeigu sutartis (hipotetiškai) būtų sudaryta net ir tarp dviejų ekspeditorių, vienas jų, kaip siuntėjas, vis tik turi didesnius įsipareigojimus aiškiai išdėstyti savo pageidavimus ar nurodymus dėl krovinio pristatymo - maršrutą, patį krovinių pasikrovimo eiliškumą ir kitas sąlygas. Kita sutarties šalis, kaip vežėjas, turi didesnes pareigas tuos nurodymus vykdyti, bet ne bandyti juos atspėti. Kuo atsakovo atžvilgiu tapo faktinis vežėjas ZS „A. K.“ neturi jokios reikšmės ieškovo ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimams. Tai, kad atsakovas pasitelkė vežėją ir šis atsakovo atžvilgiu tapo faktiniu vežėju, visai neatleidžia paties atsakovo nuo atsakomybės prieš ieškovą už savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Atsakovas tikėjosi gauti 700,00 EUR + PVM už dviejų krovinių pervežimą, kadangi šis ir pristatė du krovinius iš tos pačios pasikrovimo vietos (terminalo). Už papildomų instrukcijų vykdymą nebuvo sutarta dėl užmokesčio, tačiau atsakovas, vadovaudamasis protingumo principu, pateikė atitinkamą sąskaitą, apskaičiuotą proporcingai atsižvelgus į pirmines susitarimo sąlygas (apskaičiuota pagal LDM dydžius). Ieškovo atstovai (sandėlio darbuotojai), priimdami krovinius, pasirašė atsakovo CMR važtaraščio egzemplioriuje. Tai, kad ieškovo darbuotojai nepasirašė savo pačių CMR važtaraščio egzemplioriuje - neturi reikšmės šiai civilinei bylai. CMR važtaraštis patvirtina faktą, kad krovinys priimtas tokios būklės, tokio kiekio, kiek jo nurodyta CMR važtaraštyje. Atsakovo turimą CMR važtaraštį, jame nurodytą informaciją patvirtino ieškovo atstovai. Jeigu ieškovas teigia, jog CMR važtaraštyje nurodyti duomenys yra neteisingi, šis gali pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, bet ne samprotavimus ar prielaidas. Tai, kad krovinio pasikrauta pagal svorį ne tiek, kiek buvo sutarta pradiniame užsakyme, nereiškia, kad atsakovas nepasikrovė ir neatgabeno iš viso 7 LDM krovinio. Ieškovui nepateikus įrodymų, koks turėtų būti vežimo užmokestis, kai du kroviniai paimami iš vieno pasikrovimo punkto (terminalo), teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo argumentais dėl papildomo krovinio gabenimo kainos. Ieškovas tvirtina, kad teismas turėjo nagrinėti tik pradinio krovinių, pervežimo užsakymo vykdymo tinkamumo klausimą, tačiau ieškovas pamiršta, kad byloje buvo pareikštas ir priešieškinys. Tarp šalių toliau įvykusių derybų „Skype“ susirašinėjimo metu buvo sutarta dėl naujų instrukcijų vežėjui. Visa tai galima pavadinti pradinio krovinių pervežimo užsakymo pakeitimu. Tačiau, deja, nebuvo susitarta, dėl kokio dydžio užmokestį ieškovas sumokės atsakovui už pakeisto užsakymo ar instrukcijų vykdymą. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo sumokėtą baudą pirmiausia dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už pavėluotą krovinio pristatymą. Ieškovas negalėjo pervežti krovinio po to, kai ieškovas jam pranešė, kad jau kitas vežėjas toliau vykdys minėtą užsakymo dalį ir jau buvo preliminariai apskaičiuoti ieškovo patirtini nuostoliai.
2016-06-13 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas priteisti iš ieškovo 721,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, nurodyta, kad atsakovas turėjo šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodyta, kad maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kuris sudaro 983,97 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2016-08-01 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, ar atsakovui buvo nurodytas krovinių pasikrovimo eiliškumas, nustatyti. Ieškovo atstovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pasikrovimo eiliškumo įrodymu, t.y. tai, kad ieškovas atsakovui nurodė, jog pasikrovimo vieta - T-Rex Rubber International yra pirmas pasikrovimas, yra ieškovo darbuotojos Anos 2016-02-19 17.46 val. susirašinėjimo „Skype“ programoje įrašas, jog pasikrovimo adresas – T-Rex Rubber International ir 17.47 val. įrašas, jog tai pirmas adresas.
Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš susirašinėjimo Skype programos išklotinės matyti, kad atsakovui ieškovas nurodė, jog pasikrovimo vieta – T.Rex Ribber International, yra pirmas pasikrovimas, ir tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo aiškus pasikrovimo eiliškumas. Tai, kad pervežimo užsakyme nurodytas pirmiausia pakrovimo adresas – (duomenys neskelbtini), o antras adresas - (duomenys neskelbtini) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, pageidaudamas, kad krovinys būtų pakraunamas pirmiausia antruoju jo nurodytu užsakyme adresu, apie tai aiškiai turėjo informuoti užsakymo vykdytoją, t.y. atsakovą. Ieškovo darbuotoja susirašinėjime nurodė, jog T-Rex Rubber International yra pirmas adresas, tačiau nenurodydama, kad užsako pasikrovimą pirmiausia antruoju adresu, nurodytu užsakyme, o paskui pirmuoju užsakyme nurodytu adresu, užsakymą atliko netiksliai, todėl atsakovo užsakymo vykdymas tuo eiliškumu, kuris nurodytas pervežimo užsakyme, buvo sąlygotas ieškovo nepakankami tiksliai nurodytos užduoties. Nuostoliai atsirado ieškovui dėl to, kad atsakovui nebuvo raštu nurodyta pareiga vykdyti pasikrovimą dviejuose objektuose tam tikru eiliškumu, t.y. pirmiausia pasikrauti T-Rex Rubber International, todėl teismo išvada, kad už krovinio nepaėmimą iš antrosios pasikrovimo vietos atsakingos abi sutarties šalys, jų kaltė lygiareikšmė, yra pagrįsta. Teismo sprendimo dalis, kad atsakovas yra dalinai kaltas dėl atsiradusių nuostolių ieškovui, nėra skundžiama.
Teigimas apeliaciniame skunde, jog teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovo darbuotoja ne taip surašė atsakovui ginčo krovinių kodus, yra pagrįstas. Teismas nenustatė, kokius krovinių kodus nurodė atsakovui ieškovas, nenustatė, kokius kodus turėjo nurodyti, tačiau nurodė netinkamus, ieškovas, todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintinos išvados, kad paaiškėjo, jog atsakovo vadybininkei buvo surašyti ne taip krovinio kodai. Tai, kad teismo sprendime nenurodyta, kam ir iš kokių duomenų paaiškėjo, jog surašyti ne taip krovinio kodai, leidžia daryti išvadą, kad ši teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ji šalintina iš teismo sprendimo. Ieškovas, pateikęs papildomus įrodymus - paaiškinimą, vykdant teismo įpareigojimą, nurodė, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl pasikrovimo kodų, pasikrovimo kodas pirmam pasikrovimui atsakovui buvo nurodytas, o antrame pasikrovime kodai apskritai nebuvo naudojami. Kokį pasikrovimo kodą pirmam pasikrovimui nurodė ieškovas atsakovui, paaiškinime ieškovas nenurodė. Ieškovui nepateikus paaiškinimo, kokį pasikrovimo kodą atsakovui nurodė ieškovas, o atsakovui negrindžiant prašymo atmesti ieškinį tuo, kad jam nurodytas pasikrovimo kodas suklaidino jį, kuri pasikrovimo vieta turi būti pirma, darytina išvada, kad aplinkybė, koks pasikrovimo kodas buvo nurodytas ieškovo atsakovui, nėra reikšminga byloje, todėl teismo sprendimo išvada dėl pasikrovimo kodų šalintina kaip neparemta byloje pateiktais įrodymais. Pašalinus šią išvadą, nėra pagrindo keisti teismo sprendimą, nes ieškinys dalinai patenkintas pagrįstai, kitais teismo sprendime nurodytais motyvais ir pagrįstai dalinai patenkintas priešieškinys.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog nebuvo akcentuota, į kurią vietą reikia nuvykti pirmiau, o į kurią vėliau, nebuvo nurodytas atsakovui terminalų darbo laikas, todėl atsakovo vykimas į pirmąją užsakyme nurodytą pasikrovimą vietą, pripažintinas tinkamu pareigos vykdymu, o tai, kad pirmojoje pakrovimo vietoje krovinys buvo kraunamas ilgą laiką ir dėl to krovinys iš kito terminalo negalėjo būti paimtas tą pačią dieną dėl terminalo darbo laiko pabaigos, negali būti pagrindu taikyti atsakomybę atsakovui, nes konstatavus, kad terminalų darbo laiko nurodymas buvo reikšminga aplinkybe, vykdant ieškovo duotą užsakymą, šio laiko nurodymas buvo ieškovo pareiga, todėl jo kaltės konstatavimas dėl papildomų išlaidų atsiradimo kroviniui pervežti, yra pagrįsta teismo išvada.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas sutarties vykdymo metu pakeitė jos sąlygas ir pirmojoje pakrovimo vietoje papildė krovinį iki 7 LDM, nes atsakovas neįrodė, kas jo pateiktame CMR važtaraščio egzemplioriuje padarė įrašą ranka “7 LDM iškrovėm”, pasirašė bei dėjo antspaudą “Delamode Baltics” sandėlis, nes ieškovas į bylą pateikė jam likusio CMR važtaraščio egzempliorių, kuriame nėra jokio prierašo apie iškrautus LDM ir neaiškaus asmens parašo. Nustatyta, kad ieškovo atstovai (sandėlio darbuotojai), priimdami krovinius, pasirašė atsakovo CMR važtaraščio egzemplioriuje. Tai, kad ieškovo darbuotojai nepasirašė savo pačių CMR važtaraščio egzemplioriuje neturi reikšmės byloje. CMR važtaraštis patvirtina faktą, kad krovinys priimtas tokios būklės, tokio kiekio, kiek jo nurodyta CMR važtaraštyje. Atsakovo turimą CMR važtaraštį, jame nurodytą informaciją patvirtino ieškovo atstovai, kad krovinys tokio kiekio, koks nurodytas CMR važtaraštyje, nebuvo gautas, atsakovas neįrodė. Jeigu ieškovas teigia, jog CMR važtaraštyje nurodyti duomenys yra neteisingi, kad krovinio pasikrauta pagal svorį tiek, kiek buvo sutarta pradiniame užsakyme, o ne kiek nurodo atsakovas, t.y. 7 LDM krovinio, tai turėjo galimybę įrodyti, pateikdamas pakrovimą vykdžiusios bendrovės duomenis, tačiau tokių įrodymų nepateikimas leido teismui vertinti atsakovo pateiktą CMR važtaraštį kaip tinkamą įrodymą.
Atsakovo atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas dalinai, priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad ginčijama reikalavimų suma - 1297 Eur, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovo buvo priteista 509,70 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovą atstovavo tas pats advokatas tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „ ARFI Line“ ( jak 302671150) iš ieškovo UAB „ Delamode Baltics“ ( jak 300614485) 300Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.