- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-2128-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-489-566/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2011-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2965,52 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-05-21 eismo įvykio metu buvo sužalota L. K.. Administracinio tyrimo metu nustatyta, kad A. V., vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią L. K.. Nuo 2009-05-21 iki 2009-06-26 ji buvo laikinai nedarbinga. VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, paskyrė 4058,08 Lt ligos pašalpą. Eismo įvykio kaltininkas A. V. eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę pagal įstatymą buvo apdraudęs draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. UAB DK „PZU Lietuva“ 2009-12-04 reikalavimu Nr. (6.12)SI1-44789 buvo įpareigota atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Atsakovas 2009-12-28 iš dalies atlygino ieškovui padarytą žalą pagal 2009-12-04 pateiktą pretenziją. VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-08-11 sprendimu Nr. SDR-294 pripažino nelaimingą atsitikimą, įvykusi L. K., draudiminiu įvykiu. Pagal nedarbingumo pažymėjimus, serija D. Nr. 5714546, Nr. 5716794, 2009-07-29 sprendimu Nr. SLP-33988, 2009-07-29 sprendimu Nr. SLP-33989, 2009-08-12 sprendimu Nr. PR1-807, 2009-08-123 sprendimu Nr. PR1-808 L. K. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2009-06-26 paskyrė 4058,08 Lt dydžio ligos pašalpą. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis turi būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala turi būti atlyginama pinigais (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 str. 10 d., 31 str., LR CK 6.290 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, todėl draudimo kompanija atsako tik priimtų įsipareigojimų ribose. Pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Draudiko, kaip skolininko, statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiai reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. UAB DK „PZU Lietuva“ privalo išmokėti draudimo išmoką tik tai ligos pašalpos daliai atlyginti, kuri yra skirta nukentėjusiosios L. K. būtent dėl kelių eismo įvykio negautam darbo užmokesčiui kompensuoti. VSDFV Klaipėdos skyriui išmokėta 1092,56 Lt dydžio draudimo išmoka pagal pateiktą pretenziją buvo apskaičiuota ir išmokėta tinkamai įvertinus visus pretenzijos reiškėjo pateiktus įrodymus. Įvertinus prie ieškinio pridėtus dokumentus, aišku, jog nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2009-05-21 iki 2009-06-26, t.y. 37 dienas. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus atsakovo atsakomybė kildinama iš draudimo teisinių santykių, todėl tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d., 6.290 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-19 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-05-21 apie 11.09 val. Klaipėdoje, Pilies g., ties namu Nr. 6, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. V., vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ėjusią L. K. (b.l. 6). Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. V. (b.l. 17). 2009-05-22 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma Nr. 15-2877 apie traumos sunkumą patvirtina, kad nukentėjusiajai L. K. diagnozuotas sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių (b.l. 5). Iš Nedarbingumo pažymėjimų Nr. 5714546 ir Nr. 5716794 nustatyta, kad L. K. laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2009-06-26 buvo nedarbinga (b.l. 15-16). Ieškovas 2009-07-29 sprendimais Nr. SLP-33988 ir Nr. SLP-33989 bei 2009-08-12 sprendimais Nr. PR1-807 ir Nr. PR1-808 dėl L. K. teisės į ligos pašalpą paskyrė nukentėjusiajai viso 4058,08 Lt ligos pašalpą (b.l. 9-14, 28). Ieškovas 2009-08-11 sprendimu Nr. SDR-294 2009-05-21 įvykusį nelaimingą atsitikimą (eismo įvykį) pripažino draudiminiu įvykiu (b.l. 7). 2009-12-04 ieškovas raštu Nr. (6.12) SI1-44789 kreipėsi į atsakovą kaip A. V. civilinės atsakomybės draudiką dėl 4058,08 Lt socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpos) grąžinimo (b.l. 18-19). Atsakovas 2009-12-18 raštu Nr. S04-31330 ieškovo reikalavimą pripažino iš dalies ir 2009-12-28 išmokėjo ieškovui 1092,56 Lt sumą (b.l. 20, 37). Ieškovas papildomais raštais ragino atsakovą atlyginti likusią socialinio draudimo išmokos dalį, tačiau atsakovas 2965,52 Lt sumos negrąžino (b.l. 21-27). Nustatant ieškinio dalyką, teismas padarė išvadą, jog ieškinio dalykas labiau susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymu, o ne su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių, todėl ieškovo ir atsakovo teisinius santykius teismas kvalifikavo kaip draudimo teisinius santykius, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Teismas konstatavo, jog ieškovo motyvai, kad šalis sieja deliktiniai santykiai ir jiems taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, neviršijant draudimo sumos ribų išreikalauti išmokėtą socialinio draudimo išmoką tiesiogiai iš draudiko (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino ieškovo išmokėtos 4058,08 Lt socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpos) dydį pagrįstu ir teisėtu (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str., Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko, jog socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpos) 4058,08 Lt suma yra pagrįsta. Ginčo tarp šalių dėl socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpos) dydžio nėra. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Ieškovas sumokėjo socialinio draudimo išmoką (ligos pašalpą) autoįvykio metu nukentėjusiajai L. K. 2009-08-06. Pagal CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Įvertinus tai, jog atsakovas 2009-12-28 išmokėjo ieškovui dalį draudimo išmokos (1092,56 Lt), ieškinio senaties terminas laikomas nutrauktu ir prasidėjo iš naujo 2009-12-29 (CK 1.130 str. 3 d.). Teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-12-29, todėl ieškinys laikomas pateiktu teismui praleidus ieškinio senaties terminą (b.l. 29, 2). Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d., teismas taikė ieškinio senatį, todėl ieškinį atmetė (LR CK 1.124 str., 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą –priteisti iš atsakovo 2965,52 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti piniginės lėšos buvo sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Pagal LR CK 6.290 str. 1 d. socialinio draudimo išmokos mokamos sveikatos sužalojimo atveju ir yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006), aiškindamas ieškinio senaties terminus reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą, nurodė, kad VSDFV teritorinio skyriaus nukentėjusiajam sumokėtos piniginės lėšos, kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Reikalavimas yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina LR CK 1.125 str. 8 d., numatanti 3 metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Atsakovo atsakomybė kildinama ne draudimo sutarties pagrindu, bet dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo. Asmeniui, apdraustam socialiniu draudimu, tapusiam laikinai nedarbingu ir dėl to praradusiam darbo pajamų, pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas mokama ligos pašalpa. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėto 4058,08 Lt socialinio draudimo išmokos dydį pagrįstu ir teisėtu. Ginčo tarp šalių dėl socialinio draudimo išmokos dydžio nėra (LR CK 1.125 str. 8 d., 6.290 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl draudimo kompanija atsako tik priimtų įsipareigojimų ribose. Draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybes taisykles, kur taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačią draudimo sutartį. VSDFV Klaipėdos skyrių ir UAB DK „PZU Lietuva“ sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, atitinkamai reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi 2006-2007 kasacinio teismo praktika. Vertinant precedentus, būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, t.y. į precedento sukūrimo laiką, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai iš atsakingo draudiko siekia prisiteisti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas (LR CK 6.290 str. 3 d.), tarp šalių susiklosto ne deliktiniai santykiai, o draudimo teisiniai santykiai. Socialinio draudimo išmokas mokančių subjektų reikalavimai atsakingam draudikui tenkinami įstatymo ir draudimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią. 2009-12-18 draudiko pranešimas Nr. S04-31330 patvirtina, kad draudikas pagal 2009-12-04 pretenziją patenkino reikalavimą 1092,56 Lt dalyje, išsamiai paaiškindamas dėl kokių priežasčių nėra mokama išmoka pilnoje pretenzijos apimtyje. Ieškinio senaties pradžia laikoma diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir ji laikytina 2009-12-29, t.y. kitą dieną, kai UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo dalį draudimo įmokos (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-05-21 apie 11.09 val. Klaipėdoje, Pilies g., ties namu Nr. 6, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. V., vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ėjusią L. K. (b.l. 6). Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. V. (b.l. 17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2009-08-11 sprendimu Nr. SDR-294 nusprendė L. K. 2009-05-21 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažinti draudiminiu įvykiu (b.l. 7), 2009-07-29 sprendimu Nr. SLP-33988 nusprendė skirti 1810,53 Lt ligos pašalpą už laikinosios nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2009-06-15 (b.l. 9), 2009-07-29 sprendimu SLP-33989 nusprendė skirti 998,91 Lt ligos pašalpą nuo 2009-06-16 iki 09-06-26 (b.l. 11), 2009-08-12 sprendimu PR1-807 – skirti L. K. ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo 998,91 Lt pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2009-06-15 (b.l. 12), 2009-08-12 sprendimu Nr. PR1-808 - skirti L. K. ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo 249,73 Lt pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-06-16 iki 2009-06-26 (b.l. 13). Iš viso nukentėjusiajai priskaičiuota išmoka sudaro 4058,08 Lt.
Teismas konstatuoja, jog ginčo dėl nukentėjusiajai L. K. skirtos socialinio draudimo išmokos dydžio nėra. Taip pat nėra ginčo, jog minėto eismo įvykio metu kaltininkas A. V. savo civilinę atsakomybė buvo apsidraudęs pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą UAB DK „PZU Lietuva“.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškovo ir atsakovo teisinius santykius kvalifikavo, kaip draudimo teisinius santykius, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas, teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija nėra taikoma. Ši taisyklė, reiškianti, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo normas, pripažintina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę draudimo sumos ribose išreikalauti išmokėtas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš draudiko – atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti piniginės lėšos buvo sumokėtos VSDFV Klaipėdos skyriaus nukentėjusiajai kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Taigi ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, jog ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja.
Atsakovo, kaip draudiko, pareiga atlyginti A. V. padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su A. V.. Dėl to ginčo atveju nėra pagrindo CK 1.125 straipsnio 7 dalies taikymui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajai sumokėjo 2009-08-06. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Įvertinus tai, jog atsakovas 2009-12-28 išmokėjo ieškovui dalį draudimo išmokos (b.l. 37), ieškinio senaties terminas laikomas nutrauktu ir prasidėjo iš naujo 2009-12-29 (CK 1.130 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju taikomas sutrumpintas trejų metu ieškinio senaties terminas, teismas konstatuoja, jog ieškinio senatis baigtųsi 2012-12-29, tuo tarpu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu 2011-08-17 (b.l. 2), t.y. nepraleidęs trijų metų ieškinio senaties termino.
Teismas atmeta atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas nepraleido trijų metų ieškinio senaties termino.
Teismas pažymi, jog ginčo dėl ieškovo išmokėtos nukentėjusiajai L. K. 4058,08 Lt sumos, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimais Nr. SDR-294, Nr. SLP 33988, Nr. SLP-33989, Nr. PR1-807, Nr. PR1-808 (b.l. 7-13) nėra, todėl teismas nepasisako dėl jos dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti žalos atlyginimą. Bylos duomenimis atsakovas dalį išmokos, t.y. 1092,56 Lt 2011-09-02 vietinio mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui (b.l. 37), todėl iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina suma sudaro 2965,52 Lt (4058,08 Lt - 1092,56 Lt = 2965,52 Lt).
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas turi atlyginti valstybei 89 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., 6.290 str. 1 d., 3 d.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str., 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 1100547869) 2965 Lt žalai atlyginti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (į.k. 193180814) naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 1100547869) 89 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.