Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui Š. M., ieškovo atstovui advokatui V. J., atsakovui A. Č., atsakovo atstovo E. K., trečiojo asmens K. M. atstovui advokatui R. J., civilinėje byloje pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims K. M. ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-25 teisme teisėjos rezoliucija priimtas ieškovo prašymas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (91 b.l.), kuriuo ieškovas nurodė, kad piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo nukreipia į atsakovą A. Č., o ne solidariai iš atsakovų A. Č. ir K. M..

Atsakovas A. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens K. M. atstovas su ieškiniu nesutiko dalyje dėl K. M. atsakomybės klausimo, kitoje ieškinio dalyje dėl skolos atsakovui A. Č. pasiūlė spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad K. M. negali byloje traukiama trečiuoju asmeniu, kadangi K. M. nėra davusi sutikimo dėl ieškovo ieškinio atsiėmimo jos atžvilgiu. Taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė ieškovui skirti 2900 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant K. M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies(41,9 procentų)

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovo žmona V. Ž.-Č. 2008-09-17 sudarė įmonės UAB „Boreta“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį (Ikiteisminio tyrimo byla I tomas 114-115 p.). 2008-12-05 atsakovas A. Č. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui Š. M. 24936,28 Eur (86100,00 Lt) sumai (b.l.5). 2009-04-01 trečiasis asmuo K. M. išdavė pakvitavimą, kuriuo priėmė iš atsakovo A. Č. 50000 Lt, nurodydama, kad tai užskaitymas pagal 2008-12-05 vekselį (b.l.6). 2011-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Š. M. ir K. M. santuoka bendru sutarimu nutraukta. Teismo sprendimu buvo padalintas pareiškėjų turtas, pareiškėjų prievolės pagal kredito sutartis AB SEB bankui sutarta jog vykdys K. M. ir Š. M.. Dėl turtinių reikalavimų pagal neprotestuotiną vekselį, kurio davėjas yra A. Č., nustatyta, kad po santuokos nutraukimo tai yra ieškovo Š. M. nuosavybė. (b.l. 7-8).

Dėl skolos pagal vekselį priteisimo

Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl atsakovo A. Č. skolos ieškovui Š. M., kilusios iš 2008-12-05 pasirašyto paprasto neprotestuotino vekselio 86100,00 Lt, išrašyto perkant UAB „Boreta“. 2014-11-14 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nurodė, kad ieškovas Š. M. gali teismine ginčo tvarka įrodinėti A. Č. skolą, kilusią iš neatsiskaitymo pagal vekselį (b.l. 10-14), nes prievolę pagal vekselį pripažino pasibaigusia, dėl to buvo panaikintas ir vykdomasis įrašas. Šiuo atveju ieškovas ir atsakovo A. Č. žmona sudarė UAB „Boreta“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. Ž. Č. įsigijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė – 100 Lt, bendra sandorio suma – 10000 Lt. Kaip nurodyta ieškovo ieškinyje, vekselis buvo išrašytas kaip skola už įsigytas įmonės akcijas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas pardavė įmonę atsakovui, kuris tuo metu neturėdamas finansinių galimybių sumokėti šalių sutartą sumą, išrašė vekselį. Šalys nurodė, kad akcinė bendrovė buvo parduodama už 86100,00 Lt sumą, nors pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė, kad parduodamos akcijos už 10 000,00 Lt.

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovo ieškovui išrašytas vekselis nebuvo pateiktas per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą, todėl minėtas vekselis traktuotinas kaip skolos dokumentas. Atsakovas neneigia, kad įsigijo ieškovo įmonę UAB „Boreta“ įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir savo prievolės ieškovui užtikrinimui sumokėti šalių sutartą sumą, išrašė vekselį be apmokėjimo datos. Vertinant sistemiškai atsakovo ir ieškovo susitarimą gauti akcijas, o ieškovui už tai gauti pinigų sumą, kurio pagrindu buvo išrašytas vekselis, savo prigimtimi prilygintinas pirkimo-pardavimo sutarčiai. Kaip nurodo bylos šalys, po įmonės pirkimo - pardavimo 2008-09-17, 2008-12-05 atsakovas A. Č. ieškovui Š. M. išrašė vekselį 86100,00 Lt sumai, tačiau ieškovas nesilaikė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyto bendrojo vienerių metų reikalavimui pateikti senaties termino, skaičiuojamo nuo nustatytu laiku įformintos protesto dienos, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlygų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos, per kurį vekselio turėtojas turi kreiptis į notarą ir pareikšti reikalavimus vekselio davėjui. Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, tai reiškia, kad nebegali būti įvykdytas ne ginčo tvarka. Taigi, vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytas taisykles, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimų, t. y. reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovo skola ieškovui dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio pagal 2008-12-05 vekselį tebėra galiojanti ir vykdytina, tačiau ieškovas nebegali kreiptis dėl šios skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Šiuo atveju ieškovas skolą iš atsakovo reikalauja teismine ginčo tvarka, todėl ieškovo ieškininis reikalavimas dėl atsakovo skolos fakto buvimo pagal 2008-12-05 vekselį dėl bendrovės pirkimo - pardavimo, kuris bylos nagrinėjimo metu pripažintinas nebe vekseliu, o supaprastintu skolos dokumentu, vertintinas kaip pagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-04-01 ieškovo žmona - trečiasis asmuo K. M. priėmė iš atsakovo 50000,00 Lt ir šią sumą įskaitė kaip dalį atsakovo skolos ieškovui (6 b.l.). Ieškovas buvo suteikęs trečiajam asmeniui K. M. įgaliojimą veikti jo vardu ir sudaryti sandorius, šį įgaliojimą panaikino 2009-08-07 (72-76 b.l.; ikiteisminio tyrimo byla I tomas 21-21 b.l.). Ieškovas su faktu, jog jo buvusi žmona priėmė iš atsakovo dalį skolos ir tą patvirtino pakvitavimo raštu, nesutinka ir ginčija nurodydamas, kad K. M. santuokos nutraukimo metu nuslėpė šią aplinkybę apie kurią ieškovas nežinojo, nurodė, kad jo buvusią sutuoktinę ir atsakovą A. Č. siejo asmeniniai santykiai, todėl tretysis asmuo K. M. (buvusi ieškovo sutuoktinė) ir išrašė pakvitavimą apie gautus 50 000,00 Lt. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nepateikė. Priešingai - nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo K. M. kartu būdami santuokoje su SEB banku buvo sudarę dvi kredito sutartis, kurias po santuokos nutraukimo susitarė mokėti individualiai po vieną (7-9 b.l.), o santuokos metu 2008-12-12 – 2009-12-31; 2009-04-01 – 2010-04-01 įmokas pagal kredito sutartis mokėjo K. M. (38-40;133-137 b.l.). 2011-01-05 ieškovo ir trečiojo asmens K. M. santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta bendru šalių sutarimu.

Teismas pažymi, jog atsakovas A. Č. dalį skolos sumokėjo 2009-04-01 perduodamas 50000,00 Lt ieškovo žmonai K. M. dar nepanaikinto įgaliojimo veikti ieškovo vardu metu. Po atsakovo pinigų perdavimo dienos 2009-04-01 trečiajam asmeniui K. M., tuo metu buvusiai ieškovo Š. M. žmonai, į banko sąskaitą, esančią SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) dienomis 2009-04-21; 2009-05-14; 2009-07-13; 2009-08-17; 2009-09-07; 2009-09-14; 2009-09-26; 2009-10-12; 2009-10-26 atitinkamai įmokėjo 8000,00 Lt; 6442,00 Lt; 4000,00 Lt; 5439,00 Lt; 3000,00 Lt; 1500,00 Lt; 2600,00 Lt; 2818,00 Lt; 4639,00 Lt. Duomenų, kad kredito įmokas būtų nuolatinai mokėjęs ieškovas banko piniginių mokėjimų išrašuose nėra. Iš to manytina, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti visą 24936,28 Eur (86100,00 Lt) sumą, ką pagrindžia atsakovo bei trečiojo asmens K. M. teismui pateikti argumentai bei rašytiniai įrodymai, jog didžioji dalis šios sumos buvo sumokėta ieškovo žmonai, veikusiai įgaliojimo pagrindais ir turėjusiai teisę priimti minėtus pinigus, vertintintas kaip nepagrįstas, kadangi kaip įrodo bylos duomenys, trečiasis asmuo K. M., būdama santuokoje su ieškovu, veikė šeimos interesais – mokėjo bankui periodines įmokas už jų vardu prisiimtus kreditus. Tą patvirtina pati K. M. atsiliepime į ieškovo ieškinį (b.l.34), taip pat šios aplinkybės neginčija ir ieškovas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustatyta, jog įmonė UAB „Boreta“, kurios akcijas pardavė ieškovas, buvo įregistruota 2008-01-10. Ieškovo Š. M. ir trečiojo asmens santuoka K. M. santuoka sudaryta 2007-02-03, teismas nutraukė 2011-01-05. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, jog kaip nurodo ieškovas, K. M. pinigų priėmimo ir pakvitavimo rašto išdavimo metu buvo užsienyje bei tuo metu dar galiojo K. M. ieškovo išduotas įgaliojimas. Ieškovo teiginys, jog K. M. nuslėpė pinigų sumokėjimo faktą, vertintinas kritiškai. 2011-01-05 teismo sprendimu, kuriuo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens K. M. santuoka matyti, jog šalys turtą pasidalino jiems patogia forma ir dalimis. Nėra pagrindo sutikti su minėtu ieškovo Š. M. teiginiu, kadangi teismo sprendime nėra nurodytos ne tik įskaitytos ir tebegaliojančios prievolių sumos bet ir kitas nekilnojamasis turtas nebuvo įkainotas. Teismas pažymi, jog ieškovas išvykdamas į užsienį, galėjo sutvarkyti dokumentus arba įpareigoti atsakovą, jog šis savo prievolę ieškovui sumokėtų asmeniškai. Suteikdamas įgaliojimą K. M. ieškovas prisiėmė riziką ir turėjo ją įvertinti. Ieškovo teiginiai, jog trečiasis asmuo K. M., atsakovui dirbant užsienyje bei tuo metu, kai buvo išrašytas K. M. pakvitavimo raštas dėl dalies skolos sumokėjimo iš atsakovo, gyveno su atsakovu A. Č., todėl gali būti suinteresuota sumažinti atsakovo skolą, yra teisiškai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, atsakovo sumokėti 50000,00 Lt už dalį skolos pagal 2008-12-05 vekselį netiesiogiai ieškovui Š. M., tačiau tuo metu buvusiai jo žmonai K. M. vertintinas kaip tinkamas skolos dalies padengimas, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti visus 24936,28 Eur (86100,00 Lt) iš atsakovo yra nepagrįstas (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma priteisti 24936,08 Eur suma mažintina iki 10455,08 Eur.

Iš bylos rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog įmonės UAB „Boreta“ akcijos pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įvertintos 10000 Lt (Ikiteisminio tyrimo byla I tomas 114 p.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog yra sumokėjęs 10000 Lt iki kredito sutarties pasirašymo 2008-12-12 sodo namo įrengimui. Kaip nurodė atsakovas A. Č. teismo posėdžio metu, iš šio kredito sumos sumokėjo 50000 Lt ieškovo žmonai K. M.. Nustatyta, jog iš sąskaitos, esančios SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-17 buvo išgryninti 65000 Lt. (b.l. 133). Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog 10000 Lt įskaitytina į vekselyje nurodyta sumą 24936,08 Eur (86100,00 Lt), tačiau jos nėra gavęs. Atsakovas A. Č. ir jo atstovas nurodė, jog remiantis banko sąskaitos išrašais yra matyti nuskaitomos pinigų sumos. Remiantis bylos surinkta medžiaga bei tai, kad atsakovas, kaip nurodo pats bei tą patvirtina byloje esantis 50000 Lt pakvitavimo raštas dalį sumokėtos skolos ieškovui įrodo pakankamais rašytiniais įrodymais, tačiau faktas, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 10000,00 Lt lieka neįrodytas. Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 2 d., 226 str.). Vertinant tai, konstatuotina, kad ieškovas įrodė skolos egzistavimo faktą, kildinamą iš atsakovo išrašyto vekselio, kurį atsakovas pasirašė įsigydamas 100 procentų UAB „Boreta“ akcijų. Prievolė iš esmės kilusi iš pirkimo – pardavimo sandorio. Atsakovo A. Č. teiginys, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, kad bendrovė neturėjo jokio turto ir tai nuo jo perkant bendrovę buvo nuslėpta, tai, kad negavus to, ko tikėjosi, todėl, atsakovo manymu, jis su ieškovu visiškai atsiskaitė, nepaneigia fakto, kad atsakovas A. Č. su ieškovu Š. M. neatsiskaitė už perkamos bendrovės akcijas. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia sumokėjęs ieškovui 50000 Lt ir 10000 Lt. Pastarosios sumos sumokėjimo fakto atsakovas negali įrodyti, tikslios sumokėjimo datos taip pat neįvardija. Pažymėtina, jog 50000 Lt (14481.00 Eur) sumai atsakovas yra gavęs pakvitavimo įrodymą iš K. M., tuo tarpu 10000 Lt skolos sumokėjimas nėra įrodytas jokiais įrodymais. Iš banko sąskaitos išrašo neįmanoma nustatyti, jog būtent ši suma ar jos dalis atsakovo buvo sumokėta ieškovui, ką ieškovas taip pat neigia (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, vertintina, kad ieškovas įrodė faktą dėl atsakovo skolos dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10455.28 Eur suma.

Dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.). Trečiojo asmens atstovas advokatas R. J. prašo skirti ieškovui 2900,00 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant trečiajam asmeniui K. M.. Savo prašymą grindžia įsiteisėjusiu 2011-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kurio pagrindu, anot trečiojo asmens atstovo, ieškovas K. M. negali reikšti naujų ieškininių reikalavimų. Nustatyta, kad ieškovas 2015-03-02 ieškinyje dėl skolos priteisimo atsakovais nurodė K. M. ir A. Č.. 2015-09-14 ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo atsisakė savo reikalavimų K. M. atžvilgiu. Prašymas 2015-08-25 teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Vertinant baudos skyrimo teisinį ir faktinį pagrindą būtina nustatyti realų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, jog ieškovas ieškinyje nurodė atsakovus, tai yra A. Č. ir K. M. ir prašė skolą priteisti solidariai. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Vertinant ieškovo ieškinio sąžiningumą K. M. atžvilgiu, darytina išvada, jog ieškovas nepareiškė nepagrįsto ieškinio. Aplinkybė, jog K. M. 2014-02-20 iškelta bankroto byla, to pasekoje ieškovui norint pareikšti kokius nors kreditorinius reikalavimus K. M., tai teko padaryti iki K. M. bankroto bylos iškėlimo, praleidus terminą kreditorius turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių kaip tai numato LR CPK. Pažymėtina, jog ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, nėra šios sritis profesionalas, kuriam būtų keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Ieškovas kurį laiką negyveno su savo žmona K. M., todėl vertinant skolos priteisimo ieškininį reikalavimą po santuokos nutraukimo įsiteisėjus teismo sprendimui, negalėjo įvertinti K. M. sąžiningumo, todėl nurodė ją solidaria atsakove. Teismas pažymi, jog pasirinkti, ką traukti atsakovais, yra ieškovo teisė ginant savo teisėtus interesus teismine ginčo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, atsisakė reikalavimo K. M. atžvilgiu, teismo vertinimu ieškovas byloje nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis todėl bauda neskirtina (CPK 106 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41,63 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas (b.l. 26). Ieškovo reiškiamas ieškinys turi būti apmokėtas 748 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas taip pat patyrė 600,00 Eur išlaidų advokatui.

Atsakovas A. Č. patyrė 300,00 Eur išlaidų advokatui.

Trečiasis asmuo K. M. patyrė 838,62 Eur išlaidų advokatui.

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (41,9 procentų), todėl ieškovui Š. M. iš atsakovo A. Č. priteistina 10455.28 Eur skola taip pat proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 251,4 Eur, iš viso 10706,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovas turi primokėti 271,78 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Trečiajam asmeniui K. M. priteistini 865,01 Eur ( 800 Eur atstovavimo išlaidų (36-38 b.l. ir 65,01 (77, 129 b.l.) atstovo advokato kelionės išlaidų) iš ieškovo Š. M..

Atsakovui A. Č. pagal atmestų reikalavimų dalį (58,1 procentų) priteisti 174,3 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo Š. M.. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo A. Č. priteisti 434,5 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

priteisti ieškovui Š. M. 10455,28 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt penki Eur, 28 ct) skolos ir 251,40 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas Eur, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. Č.;

priteisti iš ieškovo Š. M. 174,30 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi Eur, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Č.;

priteisti iš ieškovo Š. M. 865,01 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis Eur, 01 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui K. M.;

priteisti iš ieškovo Š. M. 271,78 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną, 78 ct) žyminio mokesčio valstybei;

priteisti iš atsakovo A. Č. 434,5 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur, 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.