Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-29 · Byla Nr. ATP-464-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
ATP-464-238/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07088-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
L. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-464-238/2014;
Proceso Nr. 4-69-3-07088-2013-1;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 21 d., 10.43 val. Kaune, Tunelio g. – Radvilėnų pl., vairuodamas transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, jos nesustabdė ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir prieš sankryžą pristabdžiusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucijos) 2013 m. spalio 1 d. nutarimu L. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda.

L. D. apskundė Institucijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimą Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. vasario 18 d. nutartimi pažeidėjo skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje išdėstė apklaustų asmenų parodymus, bylos duomenis, juos analizavo ir pateikė išvadas bei skundo atmetimo motyvus. Teismas nurodė, kad nors L. D. neprisipažino padaręs pažeidimus, jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 1); nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 2); eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyti automobilių apgadinimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 4); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 5, 6); V. K., E. D. – Palšienės, V. B., A. A. paaiškinimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 7-11); įvykio įregistravimo duomenys, iš kurių matyti, kad apie eismo įvykį pranešė L. D. 2013-09-21, 10.43 val. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 12); automobilių fotonuotraukos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 13-16); pažyma apie asmens baustumą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7835541, b. l. 21-31), dienraščiai „Kauno diena“ (b. l. 18, 19), žalos sąmata (b. l. 42-44) ir kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad L. D. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusio bei teismo posėdyje liudytoju apklausto V. K. parodymai, kurie neprieštarauja pirminiam šio liudytojo paaiškinimui ir kitiems byloje esantiems įrodymams, jis su pažeidimą padariusiu asmeniu L. D. anksčiau pažįstamas nebuvo, pažeidimo faktą užfiksavo atsitiktinai, jokių kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti minėto liudytojo duotų parodymų teisingumu ir objektyvumu, byloje nėra. Byloje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas L. A. parodė, kad atvykęs į Kelių policijos valdybą V. K. paaiškino, kad jis matė, kaip Radvilėnų pl. nuo Zoologijos sodo atvažiavęs automobilis „Toyota RAV4“, nestabdydamas atsitrenkė į automobilį „Audi A6“.

Teismas įvertino ir kitų liudytojų parodymus, nurodydamas, kad liudytojus E. D. – Palšienę, V. B., A. A. surado pats L. D.. Liudytojos E. D. – Palšienė ir V. B. į Kelių policijos valdybą buvo nuvykusios su L. D.. Policijos pareigūnas L. A. nurodė, kad L. D. diktavo E. D. – Palšienei, ką rašyti. Paprašius žodžiu papasakoti apie eismo įvykį, jos pasakojimas ir automobilių apibūdinimas buvo neišsamus, ji painiojo automobilių spalvas. Liudytojas A. A. savo parodymus davė tik teismo posėdžio metu, kur atvyko L. D. prašymu. Šis liudytojas nebuvo nurodytas ir apklaustas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-13-7835541 tyrimo metu. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo, todėl teismas darė išvadą, kad jais remtis nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad yra nustatyta, jog šukės buvo nukritusios po L. D. vairuojamu automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši aplinkybė patvirtina, kad L. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į H. A. A. automobilį, o ne atvirkščiai. Be to, teismas konstatavo, kad automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, jog Henriko A. A. vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga nedidelį atstumą, negalėtų atsitrenkti į L. D. automobilį tokia jėga ir padaryti tokius apgadinimus, kurie buvo padaryti šio eismo įvykio metu. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad L. D. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

L. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Ins­ti­tucijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo surinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes tik dėl „Audi A6“ vairuotojo kaltų veiksmų buvo sugadintas jo vairuojamas automobilis. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog liudytojo V. K. rašytiniai parodymai nesutampa su įvykio laiku: 2003-09-21 V. K. paaiškinime, rašytame policijoje, nurodo, jog eismo įvykis įvyko 12.25 val., o įvykis įvyko apie 10.30 val.-10.35 val. Be to, atvykęs į posėdį, liudytojas nurodė, jog įvykis įvyko po pietų. Taip pat apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos 2013-10-21 ištraukto 34 autobuso maršruto grafiko, kuriame nurodyta, jog stotelėje Dainų slėnis autobusas turi atvykti 10.41 val., ir kuris patvirtina, kad V. K. įvykio negalėjo matyti. Apeliantas nurodo, kad V. K. posėdžio metu nurodė, jog H. A. A., vairavusį „Audi A6“, pirmą kartą pamatė autobusų parke, kai ieškojo jo per dispečerinę, tačiau pareigūnas L. A. nurodė, kad tai jis ieškojo per dispečerinę 34 maršruto vairuotojo ir jį suradęs paprašė atvykti į policiją parašyti paaiškinimo dėl įvykio. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, nutarties motyvuose negali vadovautis tokiais liudytojų parodymais bei paaiškinimais, kurie akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam ir liudytojai dėsto skirtingas įvykio aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju ir policijos pareigūnai, rašydami protokolą, ir teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi prieštaringais parodymais – tik liudytojo V. K. paaiškinimais, kurie nenurodo nei eismo įvykio laiko, nei pačio fakto, kaip automobilis „Toyota RAV4“ atsitrenkė į „Audi A6“ (V. K. teigė, jog jis nematė smūgio ar paties eismo įvykio). Taip pat byloje nėra antrojo policijos pareigūno, kartu vykusio į eismo įvykį, tarnybinio pranešimo ir jis nebuvo apklaustas apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2014-02-18 nutartį, neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, rašytinius paaiškinimus, nors jų (E. D.-Palšienės, V. B. ir A. A.) parodymai buvo objektyvūs, liudytojai matė įvykio aplinkybes iš skirtingų vietų, jų paaiškinimai yra policijos medžiagoje (A. A. rašytinio paaiškinimo nėra, tačiau jis skambino į policiją dėl eismo įvykio), posėdžio metu aiškiai nurodė matytas eismo įvykio aplinkybes (E. D.-Palšienė net nupiešė matytą autoįvykį, kuris sutapo su policijos pareigūno nubraižyta eismo įvykio schema). Šių trijų liudytojų parodymai sutampa su L. D. parodymais, duotais pirmo posėdžio metu, kurie buvo išsamūs, paaiškinimas dėl eismo įvykio rišlus, nes jam nereikėjo slėpti ar išgalvoti eismo įvykio detalių. Apelianto teigimu, „Audi A6“ savininkas H. A. A. posėdžio metu davė nerišlius parodymus, visą laiką painiojosi aiškindamas įvykio aplinkybes bei savo pabėgimą iš įvykio vietos: vienu metu teigė, jog smūgį pajuto stiprų, net greičių dėžė persijungė, kitu atveju teigė, jog smūgio nebuvo. Net į eismo įvykio vietą atvykęs policijos patrulis, pamatęs „Toyota RAV4“ apgadinimus, nustebo, kaip „Audi A6“ vairuotojas galėjo nejusti tokio stipraus smūgio, negirdėti garso signalo ir pasišalinti iš įvykio vietos. Vienintelė išvada tokioje situacijoje gali būti, kad jis, būdamas kaltas ir tai žinodamas, pasišalino iš įvykio vietos (visi liudytojai nurodė, jog buvo intensyvus eismas), tačiau vėliau, supratęs pabėgimo pasekmes, grįžo į eismo įvykio vietą ir iškart pradėjo gąsdinti „Toyota RAV4“ vairuotoją pažintimis. H. A. A. posėdžio metu teigė, jog yra dirbęs serviso vadovu, draudimo inžinieriumi bei vogtų mašinų ekspertu, tad žinojo, kaip ieškoti liudytojo, kaip ir su kuo kalbėti, kad padėtų jam išvengti atsakomybės, nevengė protekcijos ir pačioje policijoje. Apelianto nuomone, dėl pažinčių buvo „sutvarkytas“ ir šis eismo įvykis, kurio metu iš kalto dėl eismo įvykio ir dar pasišalinusio iš įvykio vietos asmens tapo nekaltu, o pasišalinimo joks pareigūnas nekonstatavo. Būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas H. A. A. privalėjo jausti smūgį, juolab nebuvo jokių „Toyota RAV4“ stabdymo žymių, kurios patvirtintų „Audi“ savininko teiginį, jog į jį atsitrenkė. Be to, grįžęs į įvykio vietą jis nesigailėjo dėl netinkamo elgesio, neatsiprašė, o pradėjo gąsdinti. „Audi A6“ vairuotojo kaltę patvirtina prie bylos pridėtos nuotraukos: nuotraukose stambiu planu užfiksuotas tas pats įbrėžimas, tik jis skirtingame aukštyje: „Audi A6“ įbrėžimas - 95-96 cm. „Toyota RAV4“ - 86 cm. Be to, trys nešališki liudytojai (E. D.-Palšienė, V. B. ir A. A.) matė eismo įvykį, kai „Audi A6“ atsitrenkė į stovinčią „Toyota RAV4“ (tas pačias eismo įvykio aplinkybes nurodo ir L. D.) ir posėdžio metu nurodė laiką, kuris sutampa su įvykio laiku. Taip pat minėti liudytojai nurodė, jog eismo įvykio metu automobiliai ne susilietė, o „Audi A6“ trenkėsi, nes matėsi atatrankos smūgis, kuris sujudino „Toyota RAV4“. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad H. A. A. negalėjo nepajausti automobilių kontakto, todėl darytina išvada, jog jis suvokė padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo administracinės atsakomybės klausimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

L. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuo­jauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog L. D. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas tik nus­ta­čius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių trans­porto priemonių sugadinimą, t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai ap­klaus­ti teisme pateikė skirtingas įvykio versijas. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad eismo įvykis kilo, nes L. D., vairuodamas transporto priemonę „Toyota RAV4“, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, jo nesustabdė ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir prieš sankryžą pristabdžiusią transporto priemonę. Pripažindamas L. D. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pa­da­rymo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, jog Henriko A. A. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga nedidelį atstumą, negalėtų atsitrenkti į L. D. automobilį tokia jėga ir padaryti tokius apgadinimus, kurie buvo padaryti šio eismo įvykio metu. Be to, byloje nustatyta, kad šukės buvo nukritusios po L. D. vairuojamu automobiliu „Toyota RAV4“, kas patvirtina, kad būtent L. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į Henriko A. A. automobilį, o ne atvirkščiai. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nurodė ir teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. A., nustatinėjęs įvykio aplinkybes ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjui.

Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Apklausiamas teisme H. A. A. parodė, kad jis minėtą dieną apie 10.43 val. važiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Radvilėnų pl. ir sustojo praleisti Tunelio gatve važiuojančias transporto priemones. Truputį įvažiavęs į Tunelio gatvę laukė, kol pravažiuos pagrindine gatve važiuojantys automobiliai. Pajuto smūgį, nuo kurio automobilis sujudėjo, pagalvojo, kad kažkas atsitiko su greičių dėže. Įvažiavęs į Tunelio gatve važiavo link geležinkelio stoties. Pravažiuojantys vairuotojai spaudė garsinį signalą, bet jis nesuprato, dėl ko ir neatkreipė dėmesio. Prie Dainų slėnio jį aplenkė autobusas, kurio vairuotojas pasakė, kad matė, jog į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, ir kad jo automobilio galas apgadintas, o jį gali apkaltinti, jog jis pabėgo iš eismo įvykio vietos. Jis apsisuko ir po maždaug 2 minučių grįžo į Radvilėnų pl. ir Tunelio g. sankryžą, kurioje pamatė stovintį džipą, kurio vairuotojas jį apkaltino, kad jis pabėgo iš eismo įvykio vietos ir buvo girtas. L. D. kaltę dėl aptariamo pažeidimo taip pat patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusio teisme apklausto liudytojo V. K. parodymai, kuriais nustatyta, jog minėtą dieną dirbo ir važiavo 34 maršrutu Tunelio gatve. Važiuodamas pamatė Radvilėnų pl. stovintį automobilį „Audi“, paskui jį privažiavo džipas, o automobilis „Audi“ pajudėjo ir įvažiavo į Tunelio gatvę. Važiuodamas jis pamatė, kad automobilio „Audi“ galinė dalis apgadinta. Jis paspaudė garsinį signalą ir parodė vairuotojui, kad jis sustotų. „Audi“ automobilio vairuotojui pasakė, kad įvyko eismo įvykis, todėl šis apsisuko ir nuvažiavo.

Nors apeliaciniame skunde pažeidėjas teigia, kad V. K. įvykio matyti negalėjo, tačiau jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti šio liudytojo duotų parodymų teisingumu ir objektyvumu, byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, jokio pagrindo abejoti šio asmens nešališkumu neturi ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, kad teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. A. parodė, kad atvykęs į Kelių policijos valdybą V. K. paaiškino, kad jis matė, kaip Radvilėnų pl. nuo Zoologijos sodo atvažiavęs automobilis „Toyota RAV4“, nestabdydamas atsitrenkė į automobilį „Audi A6“. Nors apeliantas skunde pažymi, kad V. K. parodymai kelia abejonių, nes jis posėdžio metu teigė, jog H. A. A., vairavusį „Audi A6“, pirmą kartą pamatė autobusų parke, kai ieškojo jo per dispečerinę, o pareigūnas L. A. nurodė, kad tai jis per dispečerinę ieškojo 34 maršruto vairuotojo ir jį suradęs paprašė atvykti į policiją. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. K. bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jis jokių duomenų „Audi“ vairuotojui nepaliko, kas jį nustatė per dispečerį, jis nežino, tik vėliau jam paskambino iš policijos ir liepė atvykti surašyti aplinkybes apie įvykį. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. A. parodė, kad jis ieškojo ir nustatinėjo autobuso vairuotoją iš dviejų dirbusių vairuotojų, tačiau vairuotojas kaip liudytojas jau buvo nurodytas byloje. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad 2003-09-21 paaiškinime, rašytame policijoje, V. K. nurodė, jog eismo įvykis įvyko 12.25 val., tačiau iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad teismo posėdžio metu liudytojas konkretaus įvykio laiko nenurodė, taip pat nenurodė ir apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko po pietų. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė prie bylos teismui pateikto, tačiau tinkamai nepatvirtinto 2013-10-21 ištraukto 34 autobuso maršruto grafiko, kuris, apelianto teigimu, būtų patvirtinęs, jog V. K. įvykio matyti negalėjo.

Šalies argumentai

Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų E. D.-Palšienės, V. B. ir A. A. aiškiais ir objektyviais parodymais, kurie atitinka ir pažeidėjo nurodytas aplinkybes, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šių liudytojų parodymai laikytini nepatikimais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojus E. D. – Palšienę, V. B. ir A. A. surado pats L. D.. Liudytojos E. D. – Palšienė ir V. B. į Kelių policijos valdybą buvo nuvykusios su L. D.. Kaip nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. A., L. D. diktavo E. D. – Palšienei, ką rašyti. Paprašius žodžiu papasakoti apie eismo įvykį, jos pasakojimas ir automobilių apibūdinimas buvo neišsamus, ji painiojo automobilių spalvas. Liudytojas A. A. savo parodymus davė tik teismo posėdžio metu, kur atvyko L. D. prašymu. Šis liudytojas nebuvo nurodytas ir apklaustas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu.

Taip pat visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad liudytojo Henriko A. A. parodymai yra prieštaringi, nes teismo posėdžio metu jis vienu metu teigė, kad jautė stiprų smūgį, vėliau - kad smūgio nejuto. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad jis parodė, jog pajuto smūgį pradėdamas važiuoti iš Radvilėnų pl. į Tunelio g., po to, kai buvo sustojęs praleisti Tunelio gatve važiuojančius automobilius, tačiau pamanė, kad taip atsitiko dėl greičių dėžės. Taigi, nekelia abejonių tas faktas, kad eismo įvykis buvo protokole nurodytu laiku, vietoje ir kontaktavo du automobiliai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog eismo įvykis įvyko tuomet, kai automobilis „Audi A6“ pristabdė, o paskui atvažiavęs automobilis „Toyota RAV4“ į jį atsitrenkė. Apelianto versija, kad būtent automobilis „Audi A6“ atsitrenkė į jo automobilį „Toyota RAV4“, tikėti nėra pagrindo, nes nerealu manyti, kad automobilis, judantis į priekį, važiuotų atgal. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad abi transporto priemonės nebuvo įkalnėje, kad būtų pagrindas manyti, jog pajudėjęs automobilis „Audi A6“ dėl kokių nors priežasčių neatsargiai pavažiavo atgal.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad H. A. A. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, nes buvo kaltas ir tai suprato, be to, grįžęs į eismo įvykio vietą, jis neatsiprašė ir iškart pradėjo gąsdinti „Toyota RAV4“ vairuotoją pažintimis, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat ir tai, kad, apelianto nuomone, dėl pažinčių buvo „sutvarkytas“ ir šis eismo įvykis, kurio metu iš kalto dėl eismo įvykio ir dar pasišalinusio iš įvykio vietos asmens tapo nekaltu, laikytina visiškai deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, kuriais apeliantas tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir Eu­genijaus L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė