- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- I-7560-789/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02055-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, susipažinusi su A. M. (A. M.) skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. M. 2014-04-02 išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimą Nr. (1.23.)7R-1589 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti 2014-02-12 pareiškimą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas „Dėl personalinių kompiuterių naudojimosi laiko“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlyginti 15 000 Lt neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad ABTĮ 5 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-356/2014).
Iš pateikto skundo ir jo priedų matyti, kad ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nesutikdamas su naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarka, t. y. pareiškėjas siekia laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudotis ilgiau kaip tris valandas per parą. Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktu atsakymu į jo skundą ir prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimą Nr. (1.23.)7R-1589 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2014-02-12 pareiškimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teismui argumentus ir skundžiamo akto turinį, daro išvadą, kad ginčijamame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-06 rašte Nr. (1.23.)7R-1589 iš esmės pareiškėjui yra pateikiama informacija, aiškinamieji teiginiai apie naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tikslus ir tvarką, t. y. raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui naujų teisių ir pareigų, nekeičia jo teisinės padėties. Taigi teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aktas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimo Nr. (1.23.)7R-1589 panaikinimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-02-12 pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teisme neginčijo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012-08-10 nutarimo Nr. 62-731, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda už Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-03-30 įsakymo Nr. V-123 1 p. patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 1 p. reikalavimų pažeidimą. Be to, jis teisme neginčijo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-09-27 rašto Nr. 22-2369 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-10-29 rašto Nr. 2S-4925, kurie taip pat susiję su naudojimusi asmeniniais kompiuteriais ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlyginti 15 000 Lt neturtinę žalą. ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą priteisti atlyginti neturtinę žalą kildina iš draudimo ilgiau kaip tris valandas per parą naudotis turimais asmeniniais kompiuteriais ir abejoja nustatyto draudimo konstitucingumu. Pažymėtina, kad taisyklė, jog nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu, yra įtvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-03-30 įsakymo Nr. V-123 1 p. patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 1 p. Tačiau pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti žalą, ar kito viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė neturinę žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekelia ginčo, apibrėžto ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlyginti 15 000 Lt neturtinę žalą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Be to, pagal ABTĮ 23 str. 3 d. skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė nepasirašytą skundą ir prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p. ir 149 str., teismas
nutarė:
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti A. M. (A. M.).
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.