- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1-55-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22914-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) raj., neteistas, nevedęs, nedirbantis; gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nužudė kitą žmogų, t.y. 2015 m. balandžio 22 d., naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., V. V. priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė 11 smūgių V. V. į krūtinę bei pilvą bei du kartus pjovė peiliu į kairįjį dilbį, padarydamas V. V. durtinę pjautinę žaizdą krūtinėje, durtines-pjautines žaizdas pilvo priekinėje sienoje, durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilvo priekinėje sienoje, kiauryminį kairės epigastrinės arterijos pažeidimą, kairės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies įpjovimą, paviršines pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, tai sukėlė ūminį ir vidinį nukraujavimą, ir nukentėjusiajam nuo patirtų sužalojimų mirus įvykio vietoje, jis tokiu būdu tyčia nužudė V. V..
Apklaustas kaip kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad V. V. nenužudė, kas jį nužudė – nežino. Iš vakaro gėrė alų su V. B., parėjęs namo dar gėrė su S. V., o V. V. tą vakarą nematė, su juo negėrė ir nekonfliktavo. Buvo sulaikytas balandžio 22 d. ir du kriminalistai jį (duomenys neskelbtini) klausinėjo apie dvi valandas, po to nuvedė į kamerą. Nors kriminalistai kažką užsirašė, tačiau jam nedavė pasirašyti jokių dokumentų, tiems pareigūnams nurodė, kad jis to nepadarė. Kad dūrė V. V., jis pasakė kitą dieną, tai yra balandžio 23 d. tyrėjai N. B. apklausos pabaigoje, kodėl taip sakė, nežino, tačiau tai netiesa, buvo išsigandęs ir sutrikęs, nes buvo sulaikytas. Apklausiamas apylinkės teisme skiriant suėmimą buvo nurodęs, kad kelis kartus peiliu dūrė V. V. į pilvą, tačiau taip nebuvo, nes jam buvo blogai su galva, todėl ir prišnekėjo visokių nesąmonių.
Šalies argumentai
Nukentėjusiųjų R. L. ir M. V. atstovas advokatas Saulius Alysas teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti nukentėjusiajai R. L. 20 000 eurų neturtinei žalai ir 220 Eur turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai M. V. – 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų R. L. ir M. V. atstovas advokatas Saulius Alysas 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį (5 t., 38–39 b. l.) ir prašė R. L. priteisti 1326,70 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 522,91 Eur proceso išlaidų, o nukentėjusiajai M. V. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidų.
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad V. V. buvo jos tėvas, įvykio aplinkybių nežino, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2015-04-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 7 val. 9 min., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose, rastas negyvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., su durtinėmis žaizdomis pilvo srityje. Įvykio vietoje jokių įsilaužimo pėdsakų nerasta (1 t., 1 b. l.).
2015-04-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint durų spyną nustatyta, kad ji be išorinių laužimo pėdsakų. Apžiūrint kambarį, kuriame rastas V. V. lavonas, ant lovos šalia pagalvės matomos raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmės, ant lovos atvertus žalios spalvos antklodę matoma taip pat raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmė. Šalia lovos, ant grindų, matoma raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmę. Šalia lovos, ant esančios spintelės, rastas peilis, kuris pridengtas tuščiu cigarečių pakeliu. Peilio geležtė su raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis. V. V. lavonas rastas šalia lango, kitame kambario gale, nei lova. Lavonas guli ant nugaros, kojos ir galva nusvirę žemyn. Lavonas su drabužiais, ant kurių matomos raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmės. Lavono pilvo srityje, krūtinės širdies plote, kairiosios rankos riešo srityje matomos durtinės-pjautinės žaizdos. Nustatytas atstumas nuo lavono iki spintelės, ant kurios rastas peilis, – iš viso 2,40 m. (1 t.. 19–58 b. l).
2016-01-29 papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos gyvenamojo namo patalpos, jame esantys daiktai, naudojant vizualinį bei cheminį „Bluestar“ paieškos būdus. Kraujo „takelio“ ant grindų tarp lavono radimo vietos ir kraujo dėmės prie lovos, ar kitoje kambario vietoje neaptiktas (1 t., 59–79 b. l.).
2015-04-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą A. K. sėdėjo prie namo ant suoliuko ir matėsi, kad pastarasis labai susijaudinęs. Bendraujant su pastaruoju šis nurodė, kad V. V. gerdavo visada vienas pats. Pasak jo, V. V. nuolat skųsdavosi kojos skausmais, jis sunkiai vaikščiojo. Paklausus, kur A. K. buvo vakar, šis nurodė, kad apie 16 val. jis išėjo į darbą ir grįžo apie 21 val. Dirbo jis už socialines pašalpas (duomenys neskelbtini) mieste atliekų tvarkymo aikštelėje. Susisiekus telefonu su vadovu šis patvirtino, kad A. K. tikrai dirba pas juos aikštelėje ir kad 2015-04-21 jis turėjo dirbti laiku nuo 16 val. iki 20 val. Aikštelėje jie dirba po vieną asmenį. Ankstesnis darbuotojas dirbo nuo 9 val. iki 14 val. Patikrinus V. V. banko kortelės operacijas nustatyta, kad V. V. iš banko kortelės pinigus išgrynino 2015 m. balamdžio 20 d. 7 val. 50 min. Pinigai buvo išgryninti iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės “N.“, adresu: (duomenys neskelbtini) g. A. N. į parduotuvę „N.“ ir peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. 8 val. 00 min. prie kasų prieina V. V., už prekes atsiskaito grynaisiais pinigais. Parduotuvės darbuotojai pateikė prekių pirkimo išrašą, kuriame matosi, kad V. V. pirko 3 plastikinius 1 litro talpos alaus butelius, 7,5 proc. stiprumo, ir 2 pakelius „Partner Cigarilos“ cigarečių (2 t., 44–46 b. l.). A. K. 2015 m. balandžio 22 d. 10 val. 38 min. nustatytas girtumas – 1.54 promilės (3 t., 61 b. l.).
Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-24 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad į teisėjos klausimą įtariamasis A. K. nurodo, kad prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Į prokurorės klausimą atsakė, kad su V. V. gyveno viename name. Tame name gyveno dvi šeimos. Jie kartu negerdavo, V. V. vienas gėrė. V. V. norėjo, kad nueitų į parduotuvę nupirkti jam alaus, o jis atsisakė. Kaltinamasis buvo blaivus, o jis ne. V. V. atėjo pas juos ir paprašė nueiti ir nupirkti alaus. Nėjo. Tada pastarasis pradėjo burbėti. Tuo metu parduotuvė dar dirbo, nebuvo labai vėlu. Jie susipyko, taip viskas ir išėjo. Jie nesistumdė. Nežino, kada paėmė peilį. Peilis buvo ant spintelės. V. V. jį pastūmė vieną kartą, bet nepuolė, o tada jis rėžė V. V. kokius 4–6 kartus į pilvą. Tai buvo virtuvinis peilis. susinervino ir rėžė juo. Daugiau niekas to nematė. Į teisėjos klausimą nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus. Atmena ne viską. Į prokurorės klausimą atsakė, kad nežino, kodėl puolė V. V.. Supranta, ką padarė, nereikėjo taip daryti, gailisi dėl to (3 t., 152–151 b. l).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (jo parodymai perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.) A. K. 2015-04-23 apklausos metu savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad V. V. nežudė. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį parėjo gyventi V. V., kuris prieš tai gyveno ir dirbo pas ūkininką, tačiau ten buvo subadytas jaučio, tai po ilgo gydymosi ligoninėje jis nebedirbo ir gyveno pas juos name. V. V. gyveno viename kambaryje, o jis su S. V. naudojosi 2 kambariais. Namas priklausė nuosavybes teise S. V. mamai, jai mirus namas atiteko S. V. ir V. V.. Name esančia virtuve bei prieškambariu naudojosi bendrai. S. V. nuo 2014 m. spalio mėnesio nebevaikšto, tuštinasi į sauskelnes, yra invalidė. S. su V. V. sutardavo gerai, kaip brolis su sese, niekada nesipykdavo. Tarp jų nevyko jokie konfliktai. Ir jis pats su V. V. sutarė gerai. Tiek jis, tiek V. V. mėgo išgerti alaus, tačiau kartu jie niekada negerdavo. V. V. gerdavo vienas pats. Taip pat V. V. atskirai ir maistą gamindavosi ir laiką leisdavo visada tik savo kambaryje. Jo kambario durys būdavo nerakinamos, jo kambaryje A. K. niekada nesilankydavo. Jo su S. kambario durys taip pat nerakinamos. Rakinamos buvo tik namo laukutinės durys, nuo jų buvo tik vienas raktas. Išeinant užrakinus duris raktą pakabindavo ant vinies. 2015 m. balandžio 21 d., apie 15 val. 30 min., jam išeinant į darbą, V. V. jo paprašė paduoti vandens, nes jis po sužalojimo labai sunkiai vaikšto ir yra labai silpnos sveikatos. Vandens jis jam padavė. V. V. dažnai skaudėdavo kojas ir jis tiesiog gulėdavo lovoje ir dejuodavo. Kaltinamasis žinojo, kad pastarasis geria vaistus, nežino, kokius. V. V. sėdėjo ant lovos tuo metu, kai jis jam padavė vandens. Iš darbo grįžo apie 22 val. Grįžo išgėręs alkoholio. Įprastai, kai jis grįždavo, V. V., nematydamas, kas įėjo į namą, klausdavo sušaukdamas iš savo kambario: „Kas čia“, bet tą vakarą, kai jis grįžo, nieko neklausė, pagalvojo, kad V. V. miega, todėl ir nepaklausė. Pas jį į kambarį jis nebuvo užėjęs, tačiau buvo įsitikinęs, kad V. V. buvo savo kambaryje, nes jis daugiau neturi kur nueiti. S. gulėjo, kaip ir įprasta, savo lovoje. Grįžęs jis laukutinių durų neuždarė, tačiau užsklendė skląsčiu iš vidaus. Grįžęs jis išgėrė dar parsinešto alaus ir nuėjo miegoti. Kiek valandų buvo, pasakyti negali. Ryte, 2015-04-22, apie 6 val. atsikėlė, apsirengė ir pradėjo tvarkyti S. vystyklus. Juos nešė plauti į virtuvę, ten būdamas jis pamatė pro pravertas kambario duris kažkaip keistai gulintį V. V.. Jis gulėjo savo kambaryje ant fotelio, atsivertęs ir pakrypęs į vieną pusę. Ankščiau taip gulinčio V. V. jis nėra matęs, todėl ir pasirodė keista. Jis bijo lavonų, tai pagalvojęs, kad V. V. miręs, tik sušaukė V. vardą. Kadangi jis neatsiliepė pagalbos, jis iš karto nubėgo pas kaimynę V.. Kraujo V. V. kambaryje jis nematė, tačiau keista V. V. kūno pozicija jam sukėlė įtarimų, kad jis gali būti miręs. Jai pranešė, kad V. V. yra nuvirtęs, tai pakvietė eiti pažiūrėti, kad šis nenumirtų. Tada kartu su V. parėjo pas juos į namus ir V. nuėjo prie V. V., į jo kambarį. Jis pats nėjo ir liko stovėti prie kambario durų. Nėjo artyn, nes bijo lavonų. Kad V. V. miręs, jis nežinojo, tik įtarė dėl V. V. kūno padėties. Matė, kad V. V. lova buvo sujaukta. Nei lovoje, nei ant paties V. V. kraujo nematė. V., pačiupinėjusi V. V. kojas, pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Po to V. išėjo į lauką, jis taip pat, laukti atvažiuojančios greitosios med. pagalbos. Atvykus greitajai med. pagalbai medikai nuėjo pas V. V. į kambarį, konstatavo V. V. mirtį ir nurodė, kad jam įdurta į pilvą. Jis pats atvykus medikams į kambarį nėjo. Medikai apie rastą V. V. lavoną pranešė policijai. Kai atvyko medikai, jis ant spintelės, buvusios šalia V. V. lovos, pamatė peilį, tiksliau, žalios spalvos rankeną, ir pagalvojo, kad ten peilis. Taip pat matė ant spintelės radiją bei puodelį. Kas dar buvo ant spintelės, nepamena. Atvykus policijos pareigūnams, jis taip pat į V. V. kambarį nėjo. Ką jis sakė atvykusiems policijos pareigūnams, jis nepamena tiksliai, bet lyg ir minėjo, kad gal protas susisuko ir pasismeigė (3 t., 106–108 b. l.).
Liudytoja N. B. parodė, kad ji 2015-04-23 apklausė kaip įtariamąjį A. K. ir iki dekretinių atostogų – 2015 12 08 – dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nusikaltimų skyriuje vyriausios tyrėja. Neprisimena, kad A. K. būtų pripažinęs įvykdęs nusikaltimą, dėl to apklausa vyko ilgai – 2 valandas. Ką girdėjo kabinete buvę kiti pareigūnai, ji nežino, tačiau A. K. tikrai neprisipažino esantis kaltas. Įtariamasis savo ranka apklausos protokole parašė, kad neprisipažįsta. Ji papildomai apklausė A. K. 2015-05-15. Šios apklausos metu ji žinojo, kad A. K. buvo pakeitęs parodymus, tačiau, kiek prisimena, antros apklausos metu jis nieko naujo nepasakė.
Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nusikaltimų skyriuje vyresniąja tyrėja smurtinių nusikaltimų skyriuje, darbo stažas – 17 metų. 2015 metais ji sėdėjo viename kabinete su tyrėja N. B. ir girdėjo, kaip 2015-04-23 apklausiamas pas tyrėją N. B. įtariamasis A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, o toliau nesigilino, kaip buvo vykdoma apklausa. Neprisimena, ar apklausos pradžioje, ar pabaigoje A. K. prisipažino. N. B. išėjus dekretinių atostogų ji perėmė šią bylą ir, susipažinusi su 2015-04-23 A. K. apklausos protokolu, pamatė, kad jame nėra užfiksuota tai, ką ji girdėjo. Su N. B. nekalbėjo, kodėl protokole nėra A. K. prisipažinimo, tačiau 2015-04-23 išgirdusi trumpą A. K. prisipažinimą jai net nekilo abejonių, kad jis įvykdė tą nusikaltimą.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje prokurore. Su bylos medžiaga dėl nužudymo ji neturėjo galimybės susipažinti, nes ikiteisminį tyrimą atliko VPK pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Pagal kompetenciją ji negali dalyvauti tokioje byloje, tačiau gavusi Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą dalyvauti teismo posėdyje sprendžiant A. K. kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, ji, vykdydama prašymą, pavadavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorę. Nuo to laiko praėjo dveji metai, todėl neprisimena A. K. parodymų teisme.
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. K., adresu: (duomenys neskelbtini), parodė gyvenamąjį namą, kuriame jis gyveno kartu su V. V. ir S. V.. Parodė gyvenamojo namo laukutines duris, pro kurias paprašė įeiti ir parodė vidaus gyvenamąsias patalpas. Virtuvės kambaryje jis parodė į V. V. gyvenamąjį kambarį, nurodydamas, kad kambaryje jis gyveno vienas ir kambario durų jis niekada neužsidarydavo. Jos būdavo praviros. Kambario durų tarpas – 80 cm. Parodė vietą, kur jis stovėdamas virtuvėje, pamatė V. V. kojas, kuris tuo metu pusiau gulomis savo kambaryje buvo ant kėdės. Nurodo, kad pamatė tik kojas. Į kambarį pas V. V. neigia ėjęs, pamatęs jo kojas jis iš karto nubėgo kviesti pagalbos. Pažymima tai, kad pro minėtą durų tarpą įmanoma pamatyti, tai patvirtino duodamas savo parodymus apklausos metu ir parodė, kokį įvykio vietoje matęs vaizdą (V. V. kojas), tik priėjus arčiau kraštinės sienos, prie kurios pastatyta spintelė. Paklausus, ką jis darė šioje vietoje, kai pamatė V. V. kojas, A. K. kiek padvejojęs atsakė, kad ant tos spintelės buvo pasistatęs talpą (bliudą) su vandeniu, kur plovė S. V. „škurliukus“. Pasilenkęs ir juos plaudamas jis pamatė V. V. kojas. Parodė tą spintelę, ant kurios ir buvo pasidėjęs talpą su vandeniu. Po to A. K. parodė kėdę, ant kurios V. V. pusiau gulomis sėdėjo. Po to buvo užduotas klausimas, ar jis buvo įėjęs į V. V. kambarį, kai jį pamatė gulintį, jis atsakė, kad nebuvo, po to uždavus klausimą, kaip jis matė peilį ant spintelės, A. K. nurodė, kad stovėdamas tarpduryje įkišo galvą ir pamatė ten peilį. Pažymėta tai, kad tik įėjus į patalpas – V. V. kambarį – įmanoma pamatyti peilį ant spintelės. Priešingu atveju, būnant virtuvės kambaryje peilio fiziškai neįmanoma matyti. Po to parodė spintelę, ant kurios ir matė padėtą peilį, nurodydamas, kad peilio rankena buvo rusvai ruda. Po to parodė kambaryje, kur V. V. valgydavo. Po to A. K. virtuvės kambaryje parodė stalčių, kuriame laikomi peiliai, kuriame rastas peiliukas juodos spalvos rankena, kuris išimtas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (3 t., 123–138 b. l.).
2016-05-03 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad atliekant tyrimą poligrafu gauta neigiama išvada – UZCT testo metu tiriamasis A. K. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. POP testo metu tiriamasis A. K., atsakydamas į pateiktą klausimą: „Kurioje vietoje buvo subadytas peiliu V. V.?“ neišskyrė nė vieno iš pateiktų atsakymo variantų. Pirmo SPOT testo metu tiriamasis A. K., atsakydamas į pateiktą klausimą: „Kur buvo mušamas V.“, neišskyrė nė vieno iš pateiktų atsakymo variantų. Antro ir trečio SPOT testų metu tiriamasis A. K., atsakydamas į pateiktus klausimus: „Kaip buvo badomas peiliu V.?“ ir „Kai V. buvo badomas peiliu, jis?“, neišskyrė nė vieno iš pateiktų atsakymo variantų. Ketvirto SPOT testo metu tiriamasis A. K., atsakydamas į pateiktą klausimą: „Kodėl buvo nužudytas V.“, neišskyrė nė vieno iš pateiktų atsakymo variantų (3 t., 56–60 b. l.).
Liudytoja V. L. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kaip ir jos pusbrolis, jau miręs, V. V. su S. V. bei jos sugyventiniu A. K.. A. V. nuolat vartojo alkoholį, kaip ir A. K.. Iki V. V. mirties nematė jo vaikštant jau kelias dienas, o prieš tai matė šeštadienį, nes tada V. V. jai pažadėjo nebegerti. Tą rytą pas ją įbėgo A. K. ir išsigandęs pasakė, kad jos pusbrolis guli negyvas. Įbėgusi į V. V. kambarį prieblandoje užčiuopė šaltą V. V. koją, todėl liepė A. K. skambinti greitajai pagalbai, tai jis ir padarė. A. K. iš ryto, kaip ir visada, buvo neblaivus. Labai greitai atvykusi greitosios pagalbos felčerė konstatavo V. V. mirtį.
Peilio parodymo atpažinti metu liudytoja V. L. neatpažino jai pateikto peilio, teigdama, kad anksčiau šio peilio nėra niekada mačiusi. Nurodė, kad V. V. naudojosi kitu peiliu, pjaustydamas ir smulkindamas maistą (1 t., 122–123 b. l.).
Kaip liudytoja apklausta V. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialiniame skyriuje. 2015 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo sutikusi A. K., kuris skundėsi, kad kartu gyvenantis V. V. netvarkingas, kad iš jo kambario dvokia, kvietė ateiti pažiūrėti, tačiau ji nebuvo nuėjusi, nes jos darbas yra su vienišais neįgaliais žmonėmis.
Kaip liudytoja apklausta J. L. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) GMP centre. Nuvykusi pagal iškvietimą ją kieme pasitiko neblaivus vyriškis, kuris nurodė, kur eiti, ir pasakė : „Eikit tiesiai, aš ten į vidų eiti bijau“, kodėl bijo, nepaaiškino. Iškvietimo priežastis buvo tai, kad žmogui bloga nuo išgėrimo. Įėjusi į kambarį pamatė žmogaus lavoną ir iš karto paskambino policijai, nes pakėlusi „maikutę“ pamatė daug dūrių, tai sukėlė įtarimų ir jai nekilo abejonių, jog tai smurtinė mirtis.
Liudytojas P. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) VŠĮ greitosios medicinos pagalbos centre vairuotoju. 2015 m. balandžio 22 d. atvyko pagal iškvietimą. Įėjęs su felčere į kambarį pamatė ant fotelio keistai persisvėrusį, gulintį žmogų. Felčerė pakėlusi megztinį pasakė: „Padurtas“. Juos pasitikęs vyriškis labai blaškėsi, vaikščiojo iš vieno kampo į kitą, atrodė išsigandęs, sakęs: „Dabar mane apkaltins, dabar man bus viskas“.
Liudytoja J. K. paaiškino, kad 2015-04-21, po darbo, apie 20 val. 30 min., jos sūnus A. K. pas ją užėjo, buvo blaivus, pabuvęs apie 10 min. išėjo. Kas vyko po to, kai jos sūnus išėjo, nežino, jis nesakė, kad eis pas V. B..
Liudytojas V. B. parodė, kad jis A. K. pažįsta, santykiai kaimyniški. Prieš sulaikymą A. K. apie 20.30 val. pas jį buvo atėjęs, jį pavaišino alumi. V. K. išgėrė gal kokią stiklinę ir išėjo. Mieste girdėjo kalbas, kas sakė, tiksliai nurodyti negali, kad V. V. suvalgydavo A. K. parsineštą maistą ir dėl to būdavo konfliktai. Kas smurtavo prieš V. V., nežino, V. K. tą vakarą nesiskundė dėl V. V., tačiau anksčiau buvo minėjęs, kad jis pyksta, nes V. savo pinigus prageria ir valgo jo maistą.
Liudytoja S. R. parodė, kad A. K. pažįsta daug metų, su juo ji susilaukė 2 vaikų, tačiau kartu negyveno, nes, kai tik šis ateidavo pas ją, jie konfliktavo, jis dažnai vartojo alkoholį, ne kartą buvo ją sumušęs. Kartą sulaužė koją, sukdamas ranka. Ji gyveno pas savo mamą, o jis pas savo. Jis ir blaivus, ir girtas skriausdavo ją ir vaikus. Išsiblaivęs sakydavo, kad nieko neprisimena, nors, jos manymu, jis viską prisimindavo, tik meluodavo.
Liudytojas V. N. parodė, kad 2015 m. jis, dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK vyresniuoju tyrėju. Buvo išsiųstas patikrinti informacijos dėl V. V. nužudymo. Jis jokių procesinių veiksmų neatliko, tik saugojo įvykio vietą iki ekspertų atvykimo. Su kaltinamuoju A. K. bendravo, jam uždavė kelis klausimus, paklausė: „Kodėl nužudei“?. Kaltinamasis susinervino, pasiprašė į tualetą, ten jį ir palydėjo. A. K. buvo neblaivus. Aiškino, kad neva V. V. galėjo susižaloti pats, nes anksčiau yra žalojęsis. A. K. aiškino, kad jis tikrai nesudavė jokių smūgių peiliu mirusiajam. Šioje byloje buvo apklaustas po metų laiko, ką prisiminė, tą ir nurodė apklausos metu, tai yra jog A. K. jam sakė, jog iš vakaro gėrė su nužudytuoju ir nuėjo miegoti.
Liudytojas G. V. parodė, kad dirba AVPK ONTS, 2015 metais dirbo nusikaltimų tyrimų skyriuje. 2015 vyko į įvykio vietą su ekspertu J. ir tyrėju V. P. tirti žmogžudystės, ieškojo nužudymo įrankio – peilio, nes lavono pilvo srityje matėsi dūrių žymės. A. K. atsakymai sukėlė įtarimų, todėl jis buvo sulaikytas ir etapuotas pas tyrėją N. B.. Atsimena, kad A. K. pas tyrėją prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Bylos faktai jam nesukėlė abejonių, jog būtent A. K. susipyko su nukentėjusiuoju ir jį subadė. Apklausos protokolo neskaitė, nežino, kas jame užfiksuota.
2016-09-15 Eksperimento protokole nurodyta, kad atvyko į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur 2015-04-22 buvo rastas V. V. lavonas su durtinėmis žaizdomis pilvo srityje. Buvo naudojamas manekenas. Manekenas buvo paguldytas į lovą, kur galimai buvo padaryti sužalojimai V. V., kadangi pagal 2015-12-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-2413 (15) nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne lavono radimo vietoje (lavonas buvo rastas ant kėdės šalia lango, kitoje kambario pusėje nei yra lova). Ant manekeno buvo sužymėtos sužalojimo žymės, nukopijuojant sužalojimo vietas nuo 2015-04-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 245/15 (04) pateikto priedo, kurioje pažymėtos sužalojimo vietos ant nukentėjusiojo kūno. Manekeną paguldžius į lovą ant kairės pusės, veidu į sieną, ekspertas nurodė, kad gauti sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ranka pasiekiamoje vietoje. Pagal įvykio vietoje buvusias kraujo dėmes šalia lovos ir pagal lavono radimo vietą šalia lango buvo nuspręsta, kad nukentėjusysis, patyręs tokius sužalojimus ir netekęs kraujo, silpstantis ir galimai prarandantis sąmonę, atsikelti iš lovos ir nueiti atsisėsti į kėdę, kurioje rastas jo lavonas, iš dalies negalėjo. Lavonas rastas gulintis kėdėje, kuri turi porankius. Porankiai lavonui ne iš šonų, o lavonas guli ant jų, iš kėdės šono. Pritarta galimybei, kad kūną galima vienam asmeniui pernešti (nutempti apsikabinus) nuo lovos ir padėti ant kėdės, kuri pajudimus lengvai pasisuka, ir lavonas guli ant porankių (1 t., 187–193 b. l.). Pateikta ir atskira specialisto T. Š. nuomonė (1 t., 200 b. l.).
2015-04-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.M 245/15(04) nurodyta, kad V. V. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo ir durtinių-pjautinių pilvo sužalojimų, su pilvo sienos arterijos pažeidimu pasireiškusio durtine-pjautine kiaurymine žaizda krūtinėje, durinėmis-pjautinėmis žaizdomis pilvo sienoje, dauginėmis durtinėmis - pjautinėmis kiauryminėmis žaizdomis pilvo sienoje, kiauryminiu kairės epigastrinės arterijos pažeidimu, kairės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies įpjovimu. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu.
V. V. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. V. V. lavono kūne konstatuota durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinėje, durtinės-pjautinės žaizdos pilvo priekinėje sienoje, dauginės durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos pilvo priekinėje sienoje, kiauryminis kairės epigastrinės arterijos pažeidimas, kairės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies įpjovimas; poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakaliniame–išoriniame paviršiuje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kairės pusės V–IX šonkaulių lūžiai; paviršinės pjautinės žaizdos kairiajame dilbyje. Sužalojimų visuma, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame–išoriniame paviršiuje ir paviršines pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, dėl dauginių durtinių-pjautinių pilvo priekinės sienos sužalojimų su kiauryminiu kairės epigastrinės arterijos pažeidimu, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 76–88 b. l.).
2015-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 8/15-245/15(04) nurodyta, kad V. V. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių metu, iš jų konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve padarytos 11 trauminių poveikių, kontaktuojant su duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, galimai peiliu. V. V. lavone konstatuoti kūno sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusiojo padėties sužalojimų jam padarymo metu.
V. V. lavone konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose, šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (2 t. 93–94 b. l.).
2015-11-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 27/15-245/15(04) nurodyta, kad, atsižvelgiant į V. V. lavone konstatuotų durtinių-pjautinių žaizdų krūtinėje ir pilve kiekį, į tai, kad jų kanalai yra nevienodos krypties, kadangi pilvo ir krūtinės srityje nerasta dauginių paviršinių durtinių- pjautinių sužalojimų („bandomųjų“ sužalojimų), šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.
Neatmetama galimybė, kad V. V. lavone konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve galėjo būti padarytos tiek kito asmens, tiek ir paties V. V..
Neatmetama galimybė, kad V. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės dėl stiprėjančio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę. V. V. po jo lavone konstatuotų durtinių-pjautinių kūno sužalojimų su kiauryminių kairės epigastrinės arterijos pažeidimu, galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų (2 t., 99–100 b. l.).
2016-01-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 1/2016-245/15(04) nurodyta, kad V. V. lavone konstatuota kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairės pusės V–IX šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. V. V. lavone konstatuota kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryta ir griuvimo metu, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, atskirai vertinant šį sužalojimą, sąmonės netekimo nesukelia.
V. V. lavone konstatuotas ūminis vidinis ir išorinis nukraujavimas įvyko dėl kiauryminio kairės epigastrinės arterijos pažeidimo (2 t., 105–106 b. l).
2016-03-25 Valstybinės teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr.11-507(16) nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam V. V. padaryti ne lavono radimo vietoje. Nustatyti, ar nukentėjusysis po sužalojimų peiliu iki jo radimo vietos judėjo pats, ar buvo perneštas, vilktas, negalima (2 t., 117–121 b. l.).
2016-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. KMPM 35/2016 (01) nurodyta, kad V. V. mirė dėl durtinės-pjautinės pilvo žaizdos pažeidžiant pilvo arteriją. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę. V. V. mirtis galėjo įvykti prieš 2–3 paras iki lavono tyrimo 2015 m. balandžio 24 d. 13 val. Visi V. V. kūne nustatyti sužalojimai yra priešmirtiniai.
Sužalojimų, būdingų savigynai, nenustatyta. Remiantis medicininiais duomenimis, nustatyti, kokia buvo sužalojimų padarymo seka, nėra galimybės. Dėl durtinių-pjautinių sužalojimų pobūdžiogalima spręsti, kad po jų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikinėti svarankiškus veiksmus. Po sužalojimų padarymo galimi nukentėjusiojo kūno judesiai mirties laikui esminės įtakos neturėjo.
Sužalojimų, kurių nukentėjusysis negalėtų pasidaryti pats, nenustatyta. Sprendžiant iš lavono tyrimo metu aprašytų krūtinės ir pilvo durtinių-pjautinių žaizdų, jų kanalų kryptis buvo tokia: iš viršaus žemyn ir iš priekio atgal. Galvos sužalojimo pobūdis (kraujosruva pakaušio minkštuose) rodo, kad sužalojimas yra būdingas griuvimui ir atsitrenkimui pakaušiu į kietą buką pagrindą. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės V–VII šonkaulių lūžiais vidurio raktikaulio linijoje su aplinkine 5 x 6 cm kraujosruva ir VII–IX šonkaulių lūžiais priestuburinėje linijoje su aplinkine raudonai violetinės spalvos 12 x 7 cm kraujosruva yra paaiškinamas vienkartine, momentine krūtinės ląstos deformacija, kontaktuojant krūtinės priekine kairiąja puse su kietu buku paviršiumi. Toks traumavimo mechanizmas yra būdingas griuvimui. V. V. patiriant galvos sužalojimą ir šonkaulių lūžius turėjo griūti du kartus. Pjautinis kelnių pažeidimas neturi atitikmens su kūno sužalojimais (2 t., 132–136 b. l.).
2016-06-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad V. V. lavone konstatuoti kairės pusės V–IX šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimais paviršiais (2 t.,140–141. b. l.).
2015-07-20 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio rasto ir paimto 2015-04-22 įvykio vietos apžiūros metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., 147–148 b. l.).
2015-10-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2015-04-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu.
Ant tirti pateiktų sportinių kelnių, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. K. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. K. genotipu.
Ant tirti pateikto A. K. dešiniojo bato rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. K. genotipu. Ant tirti pateiktų A. K. kairiojo bato, megztinio, bluzono ir marškinėlių, paimtų 2015-04-22 iš A. K. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų A. K. rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, nustatytas genotipas, kuris sutampa su A. K. genotipu (2 t., 150–154 b. l. ).
2015-07-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. megztinyje ir marškiniuose durtinių-pjautinių pažeidimų nėra, o kelnėse esančio pjautinio pažeidimo požymiai yra rūšinės priklausomybės, žalojusio įrankio nustatymui netinkami.
Tikėtina, kad tirti pateiktos V. V. žaizdos ir šonkaulių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (2 t., 178–184 b. l.).
2015-12-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktoje įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje yra užfiksuoti kraujo pėdsakai kambaryje ant grindų prie lovos ir ant lovos prie pagalvės. Dalis kraujo pėdsakų ant grindų prie lovos susidarė kruvinu daiktu braukiant grindų paviršiumi ar braukiant kruvinu grindų paviršiumi kokiu tai daiktu. Dalis kraujo pėdsakų ant lovos prie pagalvės susidarė tiesiogiai iš kraujuojančio šaltinio susigeriant kraujui į audeklą. Kokiu būdu susidarė kita dalis dėmių ant grindų prie lovos ir ant lovos, nustatyti negalima, nes tirti pateiktuose nuotraukose nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti. Nustatyti, kokiu būdu susidarė kiti kraujo pėdsakai, užfiksuoti tirti pateiktoje įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.
Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne lavono radimo vietoje. Nustatyti, ar nukentėjusysis iki jo lavono radimo vietos judėjo pats, ar buvo perneštas, vilktas, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (2 t., 189–194 b. l.).
2016-06-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-1161(16) nurodyta, kad V. V. kraujuojant iš žaizdų krūtinėje ir pilvo priekinėje sienoje, jis buvo apsivilkęs išvirkščią megztinį, o teršalų išsidėstymas kelnių išorinėje pusėje rodo, kad kelnės jų užteršimo išmatomis metu buvo užvilktos išvirkščios. Kraujo dėmių pobūdis ir išsidėstymas ant V. V. megztinio, marškinių, kelnių susiformavo gausiai kraujuojant iš žaizdų krūtinėje ir pilvo priekinėje sienoje bei pjautines žaizdas kairiajam dilbyje. Šios kraujo dėmės susidarė nukentėjusiajam gulint lovoje ant nugaros, galimai kiek pasisukus ant kairiojo šono. V. V. sužalojimų padarymo metu buvo apsirengęs ir kraujo dėmės jo drabužiuose susiformavo ne aprengus jį šiais drabužiais po jau patirtų sužalojimų. Dalis kraujo pėdsakų ant tirti pateiktos antklodės (užvalkalo) susidarė iš kraujuojančio šaltinio susigeriant kraujui į audeklą, dalis kraujo pėdsakų susidarė kontaktuojant antklodės audeklui su kraujuotu paviršiumi, nukentėjusiajam V. V. gulint lovoje (3 t., 6–15 b. l.).
Teismo medicinos ekspertas J. R. teisme nurodė, kad V. V. mirė nuo vienos durtinės žaizdos, nes buvo pažeista pilvo arterija ir todėl šis sužalojimas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę, kitų žaizdų poveikyje nebuvo pažeistos stambios kraujagyslės, todėl tos žaizdos nelaikytinos turinčios priežastinį ryšį su mirtimi. Žaizda Nr. 8 (vienu įdūrimu) – galimai buvo pažeista skrandžio kairioji arterija. Vertinant medicininius faktus galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis galėjo pasidaryti visus tuos sužalojimus, nes tie sužalojimai lokalizuojasi faktiškai anatomiškai nedideliame plote į pilvo sieną, aplink bambą, labai ribotas plotas, yra vienodo pobūdžio, panašios krypties, prieinami nukentėjusiojo rankai, kurioje galimai buvo peilis. Nors sužalojimo eiliškumo negalima nustatyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tų žaizdų kanalai yra negilūs, o tai reiškia, kad nebuvo durta taip, kaip giliai duriama svetima ranka, nes pats sau durdamas žmogus duria ir gailisi, todėl duria negiliai, tiesiog bado. Iš žaizdų spalvotų nuotraukų matyti, kad kai kurios žaizdos persikryžiuoja, vadinasi buvo badyta į vieną vietą. Netekus tiek kraujo žmogus gali atsikelti iš lovos, gali judėti. Dėl nustatytų sužalojimų dilbiuose taip galima spręsti, kad sužalojimai būdingi savęs žalojimui.
2016-02-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(729)-ISI-1015 nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškėję ant radijo imtuvo „Sonitex“, žibintuvėlio, cigarečių pakelio „Partner“ rastų ir paimtų 2016-01-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti. Rankų pėdsakų ant peilio, paimto 2016-01-29 parodymų patikrinimo vietoje metu, (duomenys neskelbtini), tinkamų asmeniui identifikuoti nerasta (3 t., 20–21 b. l.).
2016-04-22 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis nuo objektų, paimtų 2016-01-29 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos audinio skiautės, paimtos 2016-01-29 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti. Tiriant DNR rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo iš kurių galima nustatyti vieno vyro asmens tapatybę, o būtent rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su V. V. genotipu (3 t., 28–30 b. l.).
2016-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant užvalkalo (paimto iš A. K. kambario) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. K. DNR profiliu. V. V. lavono nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. V. DNR profiliu (3 t., 38–46 b. l.).
Iš administracinių teisės pažeidimų išrašo matyti, kad A. K. anksčiau yra smurtavęs, tai yra 2015-11-21 buvo sumušęs savo sugyventinę S. R. jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje, 2007-04-01 būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini) kaime viešoje vietoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, 2008-03-09 išdaužė lango stiklą, priklausantį S. R., 2011-04-10 viešoje vietoje įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, 2011-04-10 neblaivus išdaužė laiptinės lango stiklą (3 t., 68–73 b. l.).
2015 m. rugpjūčio 12d.–2015 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, jog A. K. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2015-04-22) sirgo lėtiniu ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu, buvo silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos, nėra. A. K. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2015-04-22) galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. šiuo metu nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu, atlikti bausmę. A. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. A. K. pažintiniai gebėjimai leidžia jam atkurti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (3 t., 99–102 b. l.).
Dėl A. K. kaltės
A. K. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog 2015 m. balandžio mėn. 22 d. gėrė alų, todėl ne viską prisimena. Telšių apylinkės teisme 2015 balandžio 23 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, jis pasakė, kad dūręs kelis kartus V. V. į pilvą, tačiau tai netiesa, taip sakydamas buvo sutrikęs, išsigandęs ir taip teigdamas sakė netiesą. Jis V. V. tą vakarą nematė, jo nenužudė.
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad kaltinamasis girtavo vakare ir buvo neblaivus bendraudamas su policijos pareigūnais 2015-04-22 dieną, patvirtina alkoholio matuoklio parodymai: A. K. 10 val. 38 min. nustatyta 1.54 promilių girtumas (3 t., 61 b. l.). Kadangi informaciją apie galimai padarytą nusikaltimą buvo gauta 2015 m. balandžio 22 d. 7 val. 9 min. (1 t., 7 b. l ), PK darbuotojai operatyviai atvyko į įvykio vietą ir ją saugojo, bendravo su A. K. ir akivaizdu, kad nuo policijos darbuotojų atvykimo A. K. nebegirtavo, tačiau ir praėjus beveik 4 val. iki girtumo nustatymo, jo girtumas siekė vidutinį girtumo laipsnį. Sprendžiant iš A. K. girtumo laipsnio ir girtumo laiko nustatymo daroma išvada, kad A. K. 2015-04-22 buvo girtas ir dėl buvusio girtumo jo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.
Nors kaltinamasis teigia, kad balandžio 23 d. apklausos metu tyrėjai B. nurodęs, kad dūręs V. V., tačiau tokių aplinkybių įtariamojo apklausos protokole nėra.
Kaltinime nurodyta, kad A. K. nužudė V. V. tarpusavio konflikto metu, o specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimų būdingų savigynai nenustatyta (2 t., 132–136 b. l.). Ši aplinkybė taip pat nepatvirtina A. K. kaltės buvus konfliktui su V. V..
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-19 (praėjus daugiau kaip metams) kaip liudytojas apklaustas policijos darbuotojas V. N. bei teisme patvirtino savo parodymus, kad jam 2015-04-22 A. K. sakęs vakare girtavęs su V. V., tačiau A. K. apklausų metu tokių aplinkybių nenurodė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-29 kaip liudytojas buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) AVPK ONTS darbuotojas G. V., kuris ir teisme patvirtino, kad buvo įvykio vietoje 2015-04-22 ir bendravo su A. K., po to jį sulaikytą etapavo pas tyrėją N. B., ten apklausos metu girdėjęs A. K. kaltės prisipažinimą – dūrius peiliu V. V.. Bylos aplinkybės jam nesukėlė abejonių, kad būtent A. K. nužudė V. V., jam buvo viskas aišku, kaip ir tyrėjai J. K., tačiau PK darbuotojų dar ikiteisminio tyrimo metu išreikšta išankstinė nuomonė, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, negali būti vada priimti apkaltinamajam nuosprendžiui. Priešingai, byloje surinkta medžiaga pagrįsta samprotavimais ir prielaidomis, bei įvairiais įtarimais, nes, kaip ir liudytojai V. L., sukėlė įtarimą tai, kad A. K. nebuvo įėjęs į V. V. kambarį, tačiau pamatė A. V.. Liudytojos S. R. parodymai, kad praeityje prieš ją ir vaikus A. K. smurtavo, nėra ir negali būti kaltės įrodymu šioje byloje.
Iš esmės liudytojų parodymai vertinami kaip nei kaltinamojo kaltę patvirtinantys, nei paneigiantys įrodymai, nes nė vienas liudytojas nebuvo pas V. V. ir betarpiškai įvykio nematė. Jų parodymai pagrįsti asmeniniu supratimu ir vertinimu arba kieno nors perpasakoti.
PK darbuotojai J. K. ir G. V. prisimena girdėję, kaip įtariamasis A. K. 2015-04-23 apklausos metu prisipažino dūręs peiliu, nors tyrėja N. B. tokių A. K. parodymų neužfiksavo ir teisiamajame posėdyje nurodė negirdėjusi A. K. kaltės pripažinimo aplinkybių.
Būtina pažymėti ir tai, kad PK darbuotojas G. V., patvirtinęs A. K. prisipažinimą 2015-04-23, nebuvo pateikęs apie tokias aplinkybes jokio tarnybinio pranešimo, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu po metų laiko tai patvirtino ir teisme, prisiminė A. K. apklausos aplinkybes, nors teigė, jog per vieną mėnesį dalyvaudavo po keletą kartų panašių nusikaltimų tyrime.
Tokie prieštaringi tyrėjos N. B. ir asmenų, dalyvavusių A. K. apklausoje, parodymai vertinami kaip ikiteisminio tyrimo spragos, kurios negali būti įvertintos kaip kaltės įrodymas.
Telšių apylinkės teisme sprendžiant A. K. kardomosios priemonės parinkimo klausimą dalyvavo Telšių apylinkės prokurorė, kuri neturėjo galimybės prieš posėdį susipažinti su šios bylos medžiaga ir nesusipažino, tačiau būtent tik vienintelį kartą šio teismo posėdžio metu apylinkės teismo protokole užfiksuoti A. K. parodymai dėl V. V. tariamo sužalojimo peiliu, kai to posėdžio metu A. K. pripažino „rėžęs V. V. į pilvą“. Šie parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami kaltės įrodymai, jeigu jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, o kitų neginčijamų įrodymų ir nėra. Tuo labiau, kad posėdyje keliais žodžiais pripažinęs kaltę, A. K. dar nurodė, jog jis buvo blaivus, o V. V. girtas. Tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes V. V. kraujyje alkoholio nerasta, o A. K. nurodė 2015-04-22 girtavęs su B. bei namuose su sugyventine ir tai patvirtina alkotesterio parodymai. Tokie parodymai tik patvirtina A. K. sutrikimą ir jo parodymų prieštaringumą.
Šios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad, be kaltinamojo abstrakčių parodymų Telšių apylinkės teisme sprendžiant suėmimo skyrimą, nėra kitų objektyvių jo kaltės įrodymų, o aptartos aplinkybės atskleidžia ikiteisminio tyrimo trūkumus. Būtina pažymėti, kad A. K. nuo ankstyvo ryto buvo policijos darbuotoju akiratyje, su juo intensyviai bendravo įvairūs pareigūnai, jis buvo sulaikytas 10 val. 30 min., tačiau tą dieną nebuvo apklaustas, nors protokole nurodyta, kad sulaikytas buvo dėl nužudymo, užklupus tuoj pat po nusikaltimo padarymo ( 3 t., 139 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo peiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto T. Š. išvados, iš kurių vienoje Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 27/15-245/15(04) nurodyta, kad, atsižvelgiant į V. V. lavone konstatuotų durtinių-pjautinių žaizdų krūtinėje ir pilve kiekį, į tai, kad jų kanalai yra nevienodos krypties, kadangi pilvo ir krūtinės srityje nerasta dauginių paviršinių durtinių-pjautinių sužalojimų („bandomųjų“ sužalojimų), šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad V. V. lavone konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve galėjo būti padarytos tiek kito asmens, tiek ir paties V. V.. Neatmetama galimybė, kad V. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl stiprėjančio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę (2 t., 99–100 b. l.).
2016-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. KMPM 35/2016 (01) nurodyta (ekspertas J. R. ir ekspertė R. S. ), kad V. V. mirė dėl durtinės-pjautinės pilvo žaizdos pažeidžiant pilvo arteriją. Sužalojimų, būdingų savigynai, nenustatyta. Sužalojimų, kurių nukentėjusysis negalėtų pasidaryti pats, nenustatyta (2 t., 132–136 b. l.).
Būtina pažymėti, kad ir 2015-11-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 27/15-245/15(04) ir specialistas T. Š. nurodė, jog neatmetama galimybė, kad V. V. lavone konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve galėjo būti padarytos tiek kito asmens, tiek ir paties V. V. (2 t., 99–100 b. l.), nors savo ankstesniame 2015-07-29 akte Nr. pM 8/15-245/15(04) buvo nurodęs, kad sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (2 t., 93–94 b. l.).
Be to, 2016-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams nebuvo pateiktas klausimas, ar V. V. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kito asmens, tiek ir paties V. V., nežiūrint į tai, 2016-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr.KMPM 35/2016 (01) jau buvo nurodyta, jog sužalojimų, kurių nukentėjusysis negalėtų pasidaryti pats, nenustatyta (2 t., 132–136 b. l.).
Teismo medicinos ekspertas J. R. Šiaulių apygardos teisme nurodė, kad V. V. mirė nuo vienos durtinės žaizdos, kad galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis galėjo pasidaryti visus tuos sužalojimus, nes tie sužalojimai lokalizuojasi nedideliame plote į pilvo sieną, labai ribotas plotas, yra vienodo pobūdžio, panašios krypties, prieinami nukentėjusiojo rankai. Dėl nustatytų sužalojimų dilbiuose taip pat galima spręsti, kad sužalojimai būdingi savęs žalojimui.
Teismas konstatuoja, kad eksperto J. R. teisme pateikta išvada patikslina specialisto T. Š. pateiktą išvadą, kuri teismui duoda pakankamą pagrindą remtis specialisto ir ekspertų pateikta išvada, jog V. V. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kito asmens, tiek ir paties V. V..
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. V. kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta, tai reiškia, jog mirė blaivus (2 t., 76–88 b. l.), o ekspertas J. R. nurodė, jog galimi savęs žalojimo atvejai negaunant alkoholio.
Kaltinamasis neigia nužudęs, o neginčijamų įrodymų kurie pagrįstų A. K. kaltę nužudžius V. V., nėra.
Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, tiek imant juos atskirai, tiek vertinat jų visumą, yra tik kaltinimą pagrindžiančios prielaidos ir samprotavimai, tačiau ne kaltės įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis vien prielaidomis ir samprotavimais, todėl A. K. dėl pareikšto kaltinimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą.
Kadangi neįrodyta kaltinamojo A. K. kaltė, negali būti priteistas iš jo nukentėjusiųjų civilinis ieškinys ir atstovavimo išlaidos, todėl civilinis ieškinys ir prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl V. V. nužudymo) išteisinti, nes neįrodyta, kad A. K. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, bei periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.
Nukentėjusiųjų R. L. ir M. V. civilinį ieškinį atmesti ir nepriteisti atstovavimo išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš A. K. priteisti valstybės naudai 329 Eur 10 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo mėginį, keturias nuorūkas, peilį, antklodę ir pledą, juodos spalvos sportines kelnes bei darbinį švarką, radio imtuvą „Sonitex“, juodos spalvos žibintuvėlį, cigarilių „Partner“ pakelį, eurocentų monetas, kryželį, batų porą, guminės šlepetes, žieminius batus, mėlynos spalvos kelnes, mėlynos spalvos chalatą, užvalkalą geltonai raudonos spalvos, peilį, juodos spalvos rankena grąžinti pagal priklausomybę.
Rusvos spalvos medžiaginę skiautę, nuoplovą nuo radio imtuvo, nuoplovą nuo juodos spalvos žibintuvėlio, nuoplovą nuo cigarilių „Partner“ pakelio, A. K. rankų nagų galą, V. V., drabužius: žalios spalvos megztinį, melsvus marškinius, pilkšvas kelnes, nagų nuokarpas, A. K. paimtus pavyzdžius lyginamajam tyrimui (seiles) – sunaikinti. A. K. mėlynos spalvos megztinį, pilkos spalvos megztinį, juodos spalvos megztinį, pilkai baltos spalvos sportinius marškinėlius, darbinių batų porą grąžinti A. K.. Iš R. V. paimtus raktus su pakabuku grąžinti R. V..
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.