Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, gavęs teismo pranešimą, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 285 straipsnio 2 dalis ).

Nustatyta, kad 2014-02-10 atsakovas S. P. su pradine kreditore UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „4finance“ suteikė atsakovui 173,77 € ( 600 Lt ) dydžio kreditą 6 mėnesių terminui su 98,98 proc. dydžio vartojimo kredito metine palūkanų norma, 158,90 proc. dydžio bendra kredito kainos metine norma, o S. P. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka suteiktą kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje numatytas sumas. Sutarties įvykdymo terminas ( galutinė kredito grąžinimo data ) pagal sutartį – 2014-10-10. Atsakovas S. P. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2014-08-31 Sutartį su atsakovu nutraukė. 2017-05-04 Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 pagrindu, pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo teisę į atsakovo S. P. skolą perleido ieškovei UAB „Gelvora“. 2017-05-24 pranešimu ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir ragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė UAB „4finance“ įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui S. P. 173,77 € dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, vartojimo kredito negrąžino, todėl pradinė kreditorė, atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2014-08-31. 2017-05-04 pranešimu ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą, ragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą ir įgijo teisę reikalauti atsakovą įvykdyti sutartines prievoles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą pagal Sutartį būtų sumokėjęs. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, mano, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles – suteikto kredito laiku negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 150,23 € dydžio skolą ir 23,33 € sutartinių ( pelno ) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo ( 2014-08-31 ), iš viso – 173,56 €, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 50,98 € dydžio kompensacines palūkanas, kurias ieškovė apskaičiavo nuo pagrindinės skolos sumos ( 150,23 € ) už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2021-06-13 ( už 2477 dienas ) taikant 5 proc. metinių palūkanų dydį.

Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 50,98 € dydžio palūkanos laikytinos kompensuojamąją funkciją už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą atliekančiomis palūkanomis – tą savo procesiniuose dokumentuose aiškiai įvardija ir pati ieškovė. Ginčo nėra, kad tarp šalių susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Vartojimo kredito įstatymo ( toliau – VKĮ ) nuostatos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ). Atsižvelgianti į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo kompensuojamųjų palūkanų dydis mažinamas iki VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto dydžio ( 0,05 proc. dydžio skaičiuojant už 180 dienų ), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 13,52 € dydžio kompensuojamosios palūkanos ( 150,23 € x 0,05 proc. x 180 d. ).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,74 € dydžio skolos išieškojimo išlaidas.

Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, į ieškovės raštiškus raginimus atsiskaityti nereagavo, su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 16,74 € dydžio skolos išieškojimo išlaidos ( už pranešimų atsakovui siuntimą ).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 203,82 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-06-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 15 € žyminį mokestį. Nors teismas ir patenkino 84,47 proc. ieškinio reikalavimų ( 203,82 € iš prašomų priteisti 241,28 € ), ieškovė, nepriklausomai nuo prašomos sumokėti sumos, šiuo atveju turėjo sumokėti ir sumokėjo minimalų žyminį – 15 €, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.881, 6.887 straipsniais, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. P. UAB „Gelvora“ naudai 150,23 € skolą, 36,85 € palūkanų, 16,74 € dydžio skolos išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas – 15 €, iš viso – 218,82 € ( du šimtus aštuoniolika € 82 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 203,82 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-06-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas S. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.