- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-1046-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Stasys Lemežis, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- V. S.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1046/2010
1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2010 m. spalio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 50 parų arešto bausme.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
V. S. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent:
ji 2010-03-05 apie 18.30 val. čigonų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens – čogonės, įsigijo vieną folijos lankstinuką su 0,044 g heroino, kurį laikė megztinio kišenėje, kol 2010-03-05 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie rado pas ją minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti jai viešuosius darbus arba sumažinti minėtu nuosprendžiu paskirto arešto trukmę. Apeliantės nuomone, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta bei neproporcinga jos padarytam nusikaltimui. Skunde apeliantė nurodo, jog ji yra visiškai priklausoma nuo narkotikų, todėl ir padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, be to, ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką.
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai V. S. bausmę atsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pažymėtina tai, kad apeliantė padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant apeliantės asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. praeityje tris kartus teista, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, daugybę kartų bausta administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus (vertimąsi prostitucija, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir kt.), baudų nemoka, nors, kaip matyti iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2010-05-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė neįrašyta į narkologinę įskaitą, tačiau 2001-09-14, 2004-03-09 buvo pristatyta į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, kur jai buvo diagnozuotas narkotinis apsvaigimas. Nuo 2006-03-21 iki 2006-05-11 V. S. buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė – ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų), tačiau skirti pastarajai teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinant apeliantės asmenybę pažymėtina ir tai, kad pastaroji niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nors V. S. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2010-07-15 tarnybinio pranešimo, apeliantės sesers V. S. teigimu, pastaroji nurodytu adresu negyvena ir nevažiuoja apie 4 metus, ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, be to, su giminaičiais nepalaiko jokių ryšių (b.l. 99). Apeliantės teigimu ji turi dukrą (pagal bylos duomenis apeliantė turi du vaikus – R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), E. S. , gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau motinystės teisės jai yra apribotos, dukra rūpinasi jos motina.
Įvertinusi išdėstytą bei vadovaudamasi LR Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nesunkaus nusikaltimo padarymą (LR BK 259 str. 1 d.), paskyrė nuteistajai straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. ribose, kuri nėra aiškiai per griežta.
Kolegija taip pat pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė Teisėjai Stasys Lemežis