Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir A. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų J. K. ir A. K. dukra I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad I. K. netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra. Vieninteliai I. K. antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra jos tėvai – pareiškėjai. Iš (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad po I. K. mirties paveldėjimo byla pas notarą, kurio veiklos teritorijoje turėjo būti atliekamas notarinis veiksmas, neužvesta, niekas iš mirusiojo įstatyminių įpėdinių, įskaitant ir valstybę, po I. K. mirties į notarą nesikreipė. I. K. palikimą sudaro sukaupta asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka pagal (duomenys neskelbtini) Asmens draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. CK 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas I. K. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl įstatyme nustatyto ir praleisto termino, I. K. palikimui priimti, atnaujinimo nepareiškė, todėl ginčo tarp įpėdinių nėra. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų vienintelė dukra, būdama (duomenys neskelbtini), žuvo autoavarijos metu. Po dukters I. K. mirties per tris mėnesius į notarą nesikreipė, kadangi nežinojo, jog yra įstatymo nustatytas ribotas terminas palikimui ir jiems buvo didelis emocinis šokas bei liūdesys po vienintelio vaiko mirties. Apie būtinybę kreiptis dėl palikimo priėmimo pareiškėjai sužinojo tik (duomenys neskelbtini) pradžioje, sulaukę atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo skambučio su paklausimu, kodėl kaip apdraustosios įpėdiniai nesitvarko draudimo išmokų ir nepateikia paveldėjimo dokumentų. Taigi, iš esmės aplinkybės apie vaiko palikimo nepriėmimą ir praleistą terminą jam priimti pareiškėjams paaiškėjo tik (duomenys neskelbtini), kada terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas priimti palikimą atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 578 straipsnis). Priešingu atveju, įstatyminiam įpėdiniui neatnaujinus praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis).

Išaiškintina pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų dukros I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.