- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- II-271-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00178-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei – R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – S. V. – skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinta administracine nuobauda – 300 Eur bauda, su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, dėl to, kad 2024 m. kovo 27 d. 16 val. 31 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., jis vairavo transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Be to, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 226 ir 14 punkt7 reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. V. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Pažymėtina, jog S. V. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo tenkintas 2024 m. rugsėjo 2 d., šį klausimą išsprendžiant teisėjo rezoliucija.
Šalies argumentai
4. Skunde S. V. nurodė, jog administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2024 m. kovo 27 d. 16 val. 31 min. jis vairavo transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Toks pažeidimas ir jo kvalifikavimas yra nurodytas Skundžiamame nutarime, bet ar buvo nustatyta, kad automobilio eksploatavimas tą dieną nurodytu laiku buvo neteisėtas? Šito fakto administracinio pažeidimo bylą nagrinėjanti specialistė R. S. netikrino, jai pakako vien tik to, kad automobiliui buvo pasibaigęs privalomos techninės apžiūros laikas. Ginčas kyla dėl to, ar jam priklausantis automobilis „TOYOTA YARIS VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo darant administracinį nusižengimą ir ar jis nurodytu laiku, tai yra 2024-03-27 16 val. 31 min., vairavo automobilį? Nurodė, jog jis vyko į Techninių apžiūrų centrą, esantį Mažeikių g. Nr. 13, Telšiai. Jam buvo išduotas leidimas nuvykti į techninių apžiūrų centrą (priedas Nr. 1), mokėjimas už leidimą nuvykti į TAC buvo atliktas 2024-03-27 13.22 val. (priedas Nr. 2).
5. Pažymėjo, jog kitas jam inkriminuojamas pažeidimas, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi ANK 424 straipsnio 3 dalis nenumato jokių apribojimų, kad jo vairuotojo pažymėjimas po 6-ių mėnesių nebegalioja, nėra tokių reikalavimų ir VRM 2008-09-10 įsakyme Nr. 1V-328. Kyla pagrįstų abejonių, ar specialistė R. S. teisėtai šiuo atveju taiko VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1V-328 nuostatas, nes šiame įsakyme nėra numatyta tai, ką savaip suprasdama ir interpretuodama ministro įsakymą, specialistė nurodo Skundžiamame nutarime, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir tokia išvadą ji daro cituodama, kas yra „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Specialistė Skundžiamame nutarime konkrečiai nenurodo koks VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1V-328 punktas nustato, kad po 6-ių mėnesių praranda teisę vairuoti transporto priemones. Jam tokio punkto surasti nepavyko. Taigi, šiuo atveju specialistė viršijo savo kompetencijos ribas, neteisingai aiškino ir taikė teisės akto nuostatas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir neteisingą nutarimą.
6. Nurodė, jog šis ministro įsakymas nustato asmenims teisę įgyti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje, o ne prievolę tai daryti. Be to, Lietuvos Respublikoje pastoviai negyvena, dirba užsienyje tolimųjų reisų vairuotoju, jo vairuotojo pažymėjimas galioja užsienyje, niekas jokių pretenzijų dėl to nekelia, deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) būna labai retai, per metus susidaro apie du mėnesius. Tai patvirtina prie šio skundo pridedamos paso kopijos (priedas Nr. 4). Bet specialistė šių aplinkybių nesiaiškino, o vienasmeniškai nusprendė, kiek dienų jis gyvena Lietuvoje ir nustatė, kad nepertraukiamai gyvena Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nesurinko. Nurodė, jog Lietuvoje būna labai retai ir nepertraukiamai Lietuvoje gyvena tik kelias dienas, po to išvyksta ir ilgai nebūna Lietuvoje. Teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta tik įstatymų nustatyta tvarka, o ne poįstatyminiais teisės aktais. VRM 2008-09-10 įsakymas Nr. 1V-328 reglamentuoja motorinių transporto priemonių vairuotojų išdavimo taisykles, o ne vairuotojų pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu taisykles. Vien tik šio Įsakymo 2-o punkto pacitavimas, kas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, nesudaro prielaidų pripažinti, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis.
7. Mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, o priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Byloje yra daug neaiškumų ir faktinių bylos aplinkybių interpretavimo, administracinę bylą nagrinėjusi specialistė visus neaiškumus, prieštaravimus aiškino ir taikė ne administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai, o institucijos, kurioje dirba ir gauna atlyginimą naudai.
Atsiliepimas
8. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, šią poziciją institucijos atstovė išsakė ir baigiamosiose kalbose.
9. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybinės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Įstatymas nurodo, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatomis „nuolatinis Lietuvos gyventojas“ yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga nelaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
10. Nurodė, jog Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis nustatyta, kad S. V. nuo 2001 m. lapkričio 29 d. deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje S. V. išduodami nuo 2004 m. kovo 18 d. nepertraukiamai. Paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje S. V. išduotas 2020 m. kovo 5 d. Nuo nurodytos datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau S. V. pažeidimo padarymo metu neturėjo jo vardu išduoto Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamu atveju, S. V. deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir esant jo nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvoje, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas būtent nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Policijos departamento Kelių policijos valdybos nuomone, pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, o būtent tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus 185 dienoms, neturėjo Lietuvos Respublikoje patvirtintos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą legalizuoti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. AN2-185-1020/2027, 2018 m. vasario 1 d. nutartis Nr. AN2-70-655/20218.
11. Pažymėjo, jog skunde S. V. teigia, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) būna retai, per metus susidaro apie du mėnesius ir kartu su skundu pateikė prastos kokybės su neįskaitomais duomenimis paso kopiją. Atkreipė dėmesį, kad S. V. jau nuo 2004 m. kovo 18 d. išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o Teisėsaugos institucijų naršyklėje duomenų apie S. V. Lietuvos Respublikos sienų kirtimus nėra.
Šalies argumentai
12. Nurodė, jog skunde S. V. nurodo, kad į Techninių apžiūrų centrą, esantį Telšiuose, Mažeikių g. 13, vyko turėdamas išduotą Laikiną leidimą nuvykti į apžiūrą. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 2024 m. kovo 27 d. 16.31 val., o Laikino leidimo galiojimo data yra 2024 m. kovo 28 d. Pažymėjo, kad asmuo norėdamas įsigyti Laikiną leidimą nuvykti į apžiūrą, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos internetiniame puslapyje turi užpildyti prašymą. Pildydamas prašymą pats turi užpildyti būtinus laukus, nurodydamas į kurią techninės apžiūros stotį vyks ir pats turi pasirinkti leidimo galiojimo datą, taip pat nurodyti vietą iš kurios vyks į apžiūrą. Įvertinus kas paminėta, akivaizdu, kad S. V. 2024 m. kovo 27 d. vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tai darė suvokdamas ir žinodamas, todėl kad pats 2024 m. kovo 27 d. pildė prašymą ir jame nurodė, atliko mokėjimą, kad sekančią dieną, o būtent 2024 m. kovo 28 d. galėtų su transporto priemone „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykti į techninių apžiūrų centrą.
13. Pažymėjo, jog institucijos nuomone, Policijos departamento Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti S. V., kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinę nuobaudą – 300 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui.
14. S. V. į 2024 m. spalio 11 d. 9.00 val. teismo posėdį neatvyko, apie jį informuotas tinkamai, teismo šaukimą jam įteikiant jo nurodytu elektroniniu paštu. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
15. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
17. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
18. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
19. Skundžiamu nutarimu S. V. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2024 m. kovo 27 d. 16 val. 31 min., Telšių rajono sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. S. V., nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu, nurodė, jog jis nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.
Dėl transporto priemonės vairavimo be privalomosios techninės apžiūros.
20. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. S. V. neginčija fakto, jog jo vairuota transporto priemonė „Toyota Yaris Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be privalomosios techninės apžiūros, tačiau teigia, jog jam buvo išduotas leidimas 2024 m. kovo 27 d. nuvykti į Techninių apžiūrų centrą, esantį Telšiuose, Mažeikių g. 13, todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.
21. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, kadangi iš S. V. pateikto Leidimo nuvykti į apžiūrą matyti, jog leidimas galiojo 2024 m. kovo 28 d. (b. l. 11–12), kai tuo tarpu S. V. transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo 2024 m. kovo 27 d. 16 val. 31 min.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, jog 2024 m. kovo 27 d. pildydamas prašymą S. V. nurodė, kad leidimas nuvykti į apžiūrą jam būtų suteiktas sekančią dieną, o būtent, 2024 m. kovo 28 d., todėl S. V. suvokė savo veiksmus, jog 2024 m. kovo 27 d. jis vairuoja transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir be leidimo.
Dėl transporto priemonių vairavimo neturint teisės jos vairuoti.
23. S. V. teigia, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, kadangi turi galiojantį Rusijos Federacijos jam išduotą vairuotojo pažymėjimą; Lietuvos Respublikoje pastoviai negyvena, dirba užsienyje tolimųjų reisų vairuotoju, jo vairuotojo pažymėjimas galioja užsienyje, niekas jokių pretenzijų dėl to nekelia, deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) būna labai retai, per metus susidaro apie du mėnesius.
24. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti.
25. Vienos konvencijos, kurios dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, IV skyriaus „Automobilių vairuotojai“ 41 straipsnio „Vairuotojo pažymėjimai“ 2 dalyje yra nustatyta, kad susitariančiosios šalys pripažįsta, jog: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. To paties Vienos konvencijos straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad straipsnio nuostatos neįpareigoja susitariančiųjų šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.
26. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
27. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
28. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
29. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse. Jose nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
31. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
32. Byloje nustatyta, kad S. V. 2024 m. kovo 27 d. 16 val. 31 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, nors jam nuo 2004 m. kovo 18 d. nepertraukiamai buvo išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje S. V. išduotas 2020 m. kovo 5 d., tai yra nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo (2020 m. kovo 5 d.) praėjus daug ilgesniam laikotarpiui nei 6 mėnesiai, kas patvirtina, jog jo turimas Rusijos Federacijos išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nebegaliojo, tai yra S. V. vairavo Lietuvos Respublikoje neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
33. Be to, pažymėtina, jog gyventojų registro išrašo (Liteko) duomenimis nustatyta, kad S. V. nuo 2004 m. kovo 22 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos vykdo individualią veiklą, 2024 metais yra baustas administracine tvarka už Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą (b. l. 33–36), Lietuvos Respublikoje turi kilnojamojo registruotino turto (transporto priemones), kas, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog jis Lietuvos Respublikoje savo valia daugiau nei 20 metų išlaiko pagrindinę arba net vienintelę gyvenamąją vietą, išlaiko ne tik asmeninius ryšius, bet ir nuo 2022 metų oficialius verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog iki nustatyto nusižengimo padarymo (2024 m. kovo 27 d.) daugiau nei šešis mėnesius S. V. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog Skundžiamu nutarimu S. V. veiksmuose institucija pagrįstai nustatė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Dėl administracinės nuobaudos griežtumo.
35. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
36. Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. V. paskirta subendrinta administracine nuobauda – 300 Eur bauda, su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, tai yra minimali nuobauda ir minimalus priemonės terminas.
37. Teismas, įvertinęs administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog Skundžiamu nutarimu S. V. paskirtos minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, atsižvelgus į vieną atsakomybę švelninančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo), nenustačius sunkinančių, teisinio pagrindo švelninti administracinę atsakomybę ANK 34 straipsnio nuostatomis, nėra.
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog Skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymai pakankami S. V. padarytiems administraciniams nusižengimams įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. V. skundo netenkinti.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.