- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-369-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05735-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 180 MGL (6778,80 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.
G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
G. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. R1008767, nuosprendžiui įsiteisėjus, privalo būti perduotas VĮ Regitra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. G. nuteistas už tai, kad, 2017 m. vasario 5 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas, priimdamas G. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas padarė išvadą, jog kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių – po veikos padarymo G. G. transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, pakartotinai nevairavo, todėl laikė, kad nėra pagrindo iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, todėl transporto priemonės nekonfiskavo, taip pat nesprendė klausimo ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš G. G. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
3.1. Prokuroro vertinimu, teismas, nekonfiskavęs iš G. G. automobilio, kuriuo jis padarė nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-376/2006). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, „Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn“. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.“ Trečiojoje dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais“. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad „Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas“.
3.2. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo. Prokuroro įsitikinimu, be kaltinime nurodyto automobilio šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius ir yra nuteistasis, turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone.
3.3. Prokuroro vertinimu, nepagrįsti nuosprendyje nurodyti argumentai, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, šiuo atveju, automobilio konfiskavimas būtų laikytinas kaip perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjui dėl jo padaryto teisės pažeidimo, nes įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. anksčiau jau buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam, ką konstatavo ir pats teismas.
4. Atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą G. G. prašo prokuroro skundo netenkinti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą. Jo vertinimu, teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju nebuvo būtinybės konfiskuoti automobilį, kuriuo jis padarė nusikaltimą, nes neteisėti veiksmai nebuvo padaryti pakartotinai.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
6. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu BPK 320 straipsnio 3 dalis. Apeliaciniu prokuroro skundu nėra ginčijama G. G. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras kelia klausimą dėl nepagrįstai teismo nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų.
8. G. G. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
9. Prokuroras skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai šį klausimą sprendė atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir padarė išvadą, jog automobilio konfiskavimas būtų laikytinas kaip perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjui dėl jo padaryto teisės pažeidimo, nes įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais.
9.1. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies ir nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsiradusios BK 281 straipsnio 7 dalies lyginamoji analizė, neatspinti jame išdėstyto valstybės nustatomų poveikio priemonių skyrimo, vertinant proporcingumo principą pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tačiau kolegijai pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl BK 72 straipsnio nuostatų G. G. atžvilgiu netaikymo, laikoma, kad spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką, vadovavosi baudžiamosios teisės principais ir priėjo pagrįstos ir teisingos išvados, jog pritaikius transporto priemonės, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, šiuo atveju nebūtų išlaikytas proporcingumo principas.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko su BK 72 straipsnyje išdėstytomis imperatyviomis nuostatomis, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir pripažino, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią neblaivus vairavo šios bendrovės direktorius G. G., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu teisingai ir pagrįstai nurodė, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
9.3.Prokuroras teigia, kad teismas negali remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nes įstatyme nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas nustatytas kaip imperatyvus visais atvejais. Tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kur nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuose nutarimuose nėra išskirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomos poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).
9.3. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, kurio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26). Nors G. G. dirba šio automobilio valdytojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir iš jo parodymų matyti, kad jis realiai naudojosi šiuo automobiliu, tačiau transporto priemonės savininkas yra kitas juridinis asmuo. Šiuo atveju turėjo būti sprendžiama, ar yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą ir ar yra šio straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, kai reikia spręsti dėl konfiskuotino turto vertės pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko. Nors skundžiamu nuosprendžiu teismui konstatavus, kad transporto priemonė iš kaltininko nekonfiskuotina, nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašė pakeisti nuosprendį tik remiantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir konfiskuoti iš G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, todėl dėl BK 72 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų taikymo šiuo atveju aukštesnysis teismas nepasisako. Tačiau be kita ko, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamo turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas.
10. Įvertinus aptartą, kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.