Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-643/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-26
Bylos Nr.
2-643/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „K. K. odontologijos paslaugos“, K. K.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-643/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NBG grupė“ ieškinį D. S. , uždarajai akcinei bendrovei „Strategy management group“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „K. K. odontologijos paslaugos“, K. K. dėl žalos, padarytos neteisėtais įmonės administracijos vadovo veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „NBG Grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. S. ir UAB „Strategy and management group“, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 7800 Lt žalos atlyginimą už žinomai nuostolingą inžinierinių įrenginių perleidimą UAB „Strategy and management group“; pripažinti negaliojančiais 2006 m. balandžio 5 d. konsultavimo paslaugų sandorį Nr. S-01 ir 2006 m. gegužės 15 d. konsultavimo paslaugų sandorį Nr. S-02 bei priteisti subsidiariai iš atsakovo D. S. 37 000 Lt tuo atveju, jei UAB „Strategy and management group“ negalėtų įvykdyti savo pareigų; priteisti ieškovui iš atsakovo D. S. 26 496,90 Lt žalos atlyginimą už žinomai nuostolingą baldų perleidimą UAB „Strategy and management group“; priteisti ieškovui iš atsakovo D. S. neteisėtai iš kasos pasisavintus 20 000 Lt; nuo teismo priteistos pinigų sumos priteisti iš atsakovo D. S. 5 proc., o iš atsakovo UAB „Strategy and management group“ - 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 91 296,90 Lt vertės atsakovo D. S. ir 37 000 Lt vertės atsakovo UAB „Strategy and management group“ nekilnojamojo turto, o jo nesant pakankamai – atitinkamą dalį piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Šalies argumentai

Atsakovas D. S. kreipėsi į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą BUAB „NBG grupė“ per 15 dienų įmokėti 45 998,540 Lt užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą (27 998,40 Lt dėl priešlaikinio vartojimo kredito nutraukimo minimaliems nuostoliams padengti; šešių mėnesių vidutinių atsakovo išlaidų, išskyrus paskolos grąžinimo įmoką – 18 000 Lt pagal apskaičiavimus).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino atsakovo D. S. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas sutiko, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui gali atsirasti nuostolių, tačiau reikalavimas užtikrinti jų atlyginimą pažeistų ĮBĮ tikslus, LR CPK 2 straipsnyje reglamentuotus civilinio proceso tikslus bei LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo principus. Teismas nurodė, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, kurios turtas šiuo metu parduodamas, siekiant patenkinti teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Todėl ieškovo įpareigojimas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 45 998,40 Lt galimų buvusio įmonės administracijos vadovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui sutrikdytų operatyvų atsiskaitymą su įmonės kreditoriais, pažeistų prioritetinę viešojo intereso ir kitų kreditorių turtinių teisių ir interesų apsaugos būtinybę.

Šalies argumentai

Atsakovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo D. S. prašymą ir įpareigoti ieškovą BUAB „NBG grupė“ per 15 dienų nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti 45 998,40 Lt užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba šiai sumai pateikti neatšaukiamą banko garantiją galimiems atsakovo D. S. nuostoliams, susijusiems su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas yra bankrutavusi įmonė, ji, praėjus tam tikram laikotarpiui, gali būti nepajėgi atlyginti atsakovui nuostolius, kuriuos jis patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Nepritaikius atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, buvo pažeisti ginčo šalių interesų pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo bei priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principai. Teismui kartu su 2008 m. gruodžio 15 d. atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – sutartys ir galimų patirti nuostolių paskaičiavimai – įrodo, kad dėl laiku nevykdomų ir vėliau nutrauktų sutarčių atsakovas D. S. ir jo nepilnamečiai vaikai patirs didelių nuostolių.

3. Teismas, suteikdamas pirmenybę bankrutavusiai įmonei, grubiai pažeidė Konstitucijos, LR CPK ir LR ĮBĮ nuostatas, iškreipė teisinės valstybės siekius ir byloje nepagrįstai suteikė pranašumą vienai iš proceso šalių – ieškovui BUAB „NBG grupė“.

4. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl užstato sumokėjimo, kaip pagrindinį motyvą nurodė tai, kad įmonė neturi pinigų. Tokiu būdu teismas sukūrė pavojingą teisinį precedentą, sudarantį sąlygas bankroto administratoriui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir kitokiu būdu suvedinėti sąskaitas su buvusių įmonių administracijos vadovais, išvengiant bet kokios atsakomybės, kadangi atmetus bankrutavusios įmonės ieškinį bet kokiu atveju nebūtų iš ko atlyginti atsakovo nuostolių, kuriuos jis patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Byloje esantys įrodymai kelia abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo.

Atsiliepimas

BUAB „NBG grupė“ bankroto administratorius atsiliepimu į atsakovo D. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas UAB „Strategy and management group“ atsilipimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovo D. S. atskirojo skundo reikalavimus, iš esmės sutikdamas su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Atsakovas D. S. atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirojo skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamų procesinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, taikymo, kadangi, atmetant atsakovo prašymą vien tuo pagrindu, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, buvo pažeisti ginčo šalių interesų pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo bei priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principai.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 91 296,90 Lt vertės atsakovo D. S. ir 37 000 Lt vertės atsakovo UAB „Strategy and management group“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai – atitinkamą dalį piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Atsakovas D. S. prašė teismą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą BUAB „NBG grupė“ per penkiolika dienų įmokėti 45 998,40 Lt užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Preliminarų nuostolių paskaičiavimą grindė 27 998,40 Lt nuostoliais dėl priešlaikinio kredito nutraukimo, kurių dydį sudaro negrąžinta kredito suma, o taip pat 18 000 Lt dydžio vidutinėmis išlaidomis per šešių mėnesių laikotarpį, išskyrus paskolos grąžinimo įmoką, kurių dydį sudaro atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, buto nuomos, komunaliniai mokesčiai, kitos išlaidos (maistui, drabužiams, vaistams ir pan.).

Pagal LR CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas šių atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Iš atsakovo D. S. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo matyti, jog jo prašymas yra grindžiamas ne nuostoliais, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet sutarčių ir įstatymo pagrindu atsiradusiomis prievolėmis (prievole grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas, teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas ir pan.), kurių jis negali tinkamai įvykdyti dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – jo turto arešto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo D. S. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nėra grindžiamas galimais nuostoliais, todėl pagrįstai buvo atmestas.

Pažymėtina, jog tam, kad teismas pritaikytų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, būtina įrodyti ne tik tai, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolių, bet ir tai, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas dėl to, jog, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti juos atlyginti ar pan. Ta aplinkybė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju yra bankrutuojanti įmonė, kurios turtas yra perduotas administratoriui, eliminuoja galimybę, jog įmonės turtas gali būti nuslėptas ar perleistas tretiesiems asmenims, siekiant išvengti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo atsakovui D. S. . Bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės turtą valdo ir jo disponuoja LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasi LR CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, yra pareiškęs prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo jis nėra nepareiškęs, jis teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo bet kokiu atveju įgytų tik ieškinio atmetimo civilinėje byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisimo. Tokiu atveju atsakovo D. S. reikalavimas bankrutuojančiai įmonei būtų tenkinamas bendra LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka (LR ĮBĮ 35 str.), nepriklausomai nuo to, ar buvo pritaikytos atsakovo nuostolių užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsakovui manant, kad, įvykdžius teismo nutartį dėl laikinąsias apsaugos priemonių taikymo, jo faktiškai areštuotas turtas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principui ir nepagrįstai varžo jo teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis LR CPK 146 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Teismas taip pat galėtų panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsakovas įmokėtų reikalaujamą priteisti pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą būtų laiduojama (LR CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius.

Apeliantas D. S. taip pat teigia, kad byloje esantys įrodymai kelia abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus galimo nešališkumo ir jo tinkamumo klausimas nėra prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimo dalykas. Todėl atsakovo nurodyti argumentai nesvarstytini kaip nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Kartu pažymėtina, kad įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktas teises įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas, todėl ĮBĮ yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas