Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-85-963/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-11
Bylos Nr.
eII-85-963/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00444-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
  • 16.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-85-963/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00444-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1.; 16.11.6.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.
ROIK: 24259310159(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (A. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo S. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14540-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14540-2024 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, A. J. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių. A. J. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d., 00.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Astra S. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,56 prom. neblaivumas. Be to, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto A. J. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą. Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 7 d., 00.16 val., jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARJH-0112 iškvėptame ore buvo nustatyta 0,56 prom. etilo alkoholio. Tuo metu su nustatytu etilo alkoholio kiekiu jis, A. J., nesutiko ir nurodė, kad vyks į artimiausią gydymo įstaigą, kad būtų nustatytas tikras jo neblaivumo laipsnis, kadangi nesijautė apsvaigęs. Jo neblaivumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus, 00.01 val. nustatytas 0,66 prom. (0,0017 paklaida) neblaivumas, o 00.16 val. - 0,58 prom. (0,0017 paklaida) neblaivumas. Akivaizdu, kad jeigu alkoholio kiekio matuoklis „Drager 7510“ Nr. ARJH- 0112 būtų veikęs tinkamai, per 15 min. nebūtų iškvėptame ore testuojant etilo alkoholio kiekis pakitęs beveik 0,1 prom. Toks kiekio mažėjimas per tokį laiko tarpą nėra įmanomas. Nedelsiant nuvyko į VšĮ „Klaipėdos universitetinę ligoninę“ ir 2024 m. lapkričio 7 d. 1.10 val. buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu iškvėptame ore matavimas ir buvo nustatyta 0,38 prom. etilo alkoholio, o 2024 m. lapkričio 7 d. 1.25 val. buvo nustatyta 0,36 prom. etilo alkoholio. Dėl surinktų duomenų buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, forma Nr. 155-1/a, kuriame nurodyta, kad jis, A. J., yra blaivus ir vairuoti gali. Atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra suformuluota taisyklė, kad bylose, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Prašo panaikinti 2024 m. lapkričio mėn. 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus nutarimą ir administracinę teiseną jam, A. J. nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tuo labiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte nurodyta informacija. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Žemesnės instancijos teismas

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnams sukėlus įtarimą dėl vairuotojo blaivumo, 2024 m. lapkričio 7 d. buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. policijos alkotesteriu „Drager 7510“ (Nr. ARJH-0112, patikros Nr. 2070557 galiojanti iki 2024 m. gruodžio 8 d.), 00.16 val. nustatytas 0,58 (+- 0,017 promilės) prom. neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje esantis 2024 m. lapkričio 7 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą (00.01 val.) A. J. buvo nustatytas 0,66 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 15 min. (00.16 val.) – 0,58 promilės neblaivumas. Be kita ko, nustatytas ir kitas neblaivumo požymis, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. J. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2024 m. gruodžio 8 d. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 7 d. neblaivumas A. J. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. J. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pagal bylos duomenis, A. J. neneigė nusižengimo dieną vartojęs alkoholio, nurodė, kad vartojo prieš 2 valandas, apie tai jis nurodė tiek neblaivumo patikrinimą atlikusiems pareigūnams, tiek ir pats nuvykęs į gydymo įstaigą jo apžiūrą atlikusiam medikui.

Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10–0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Įvertinus A. J. neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, nuo A. J. antrojo tikrinimo alkotesteriu (00.16 val.) iki antrojo pūtimo medicinos įstaigoje (01.25 val.) praėjo 1 val. 09 min., per šį laikotarpį galėjo būti pašalinta 0,12 - 0,29 promilės alkoholio. A. J. pateiktame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti duomenys tik patvirtina, kad jis, A. J., pažeidimo metu vairavo automobilį neblaivus, kai neblaivumas viršijo leistiną 0,41 promilių ribą.

Institucija mano, kad A. J. 00.16 val. nustatytas 0,58 (+- 0,017 promilės) promilės girtumas yra nustatytas tinkamai ir yra neginčytinas. Vadovaujantis šiuo alkotesterio parodymu ir buvo suformuotas kaltinimas vairuotojui, tai yra inkriminuojant, kad pastarasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 (+- 0,017 promilės) promilės girtumas. A. J. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14540-2024 be pakeitimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. atstovo advokato padėjėjo S. P. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

A. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Iš A. J. skundo matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 7 d., 00.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Astra S. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neįregistruota nustatyta tvarka. Tačiau skundą pateikęs A. J. tvirtina, kad nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus, nesutinka su nusižengimo padarymo metu užfiksuotais alkotesterio rodmenimis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. patruliuojant Klaipėdos mieste, nustatytame maršrute, apie 23.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimus, kadangi transporto priemonėje sėdėjo du vyriškos lyties asmenys, o tuo adresu yra naktinis baras, kas ir sukėlė įtarimų, kad automobilio vairuotojas galimai gali būti pavartojęs alkoholinius gėrimus. Apie 23.58 val. buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas, kas sukėlė įtarimus. Paklausius ar A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, šis neigė vartojęs alkoholį, tačiau nuo blaivumo patikrinimo neatsisakė. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 00.01 val., buvo patikrintas A. J. blaivumas ir nustatytas 0,66 prom. neblaivumas. Paklausius pakartotinai A. J., ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, šis paminėjo, kad prieš 2 val. gėrė šampaną. Antrą kartą, apie 00.16 val., buvo patikrintas A. J. blaivumas ir buvo nustatytas 0.58 prom. neblaivumas. A. J. su pažeidimu nesutiko, kadangi minėjo, kad nesijaučia išgėręs ir pasakė, kad nori priduoti kraują, todėl A. J. buvo paaiškinta, kad nuo šiuo momento turi 1 val. laiko pasitikrinti kraują už savo lėšas.

Taigi, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. J. neblaivumas buvo tikrinamas viso tris kartus. Pirmas tikrinimas buvo atliktas bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Drager 5000”. Bekontakčiui alkoholio detektoriui parodžius teigiamą rezultatą, antras ir trečias neblaivumo patikrinimas buvo daromas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0112.

Pastebėtina, kad duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“, kuriuo įvykio vietoje buvo tikrinamas A. J. neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Byloje pateiktas sertifikatas Nr. 2070557, kuriame nurodytos paklaidos, alkotesterio numeris (ARJK-0112), patikros metodika ir kt., patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas A. J. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2024 m. gruodžio 8 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 straipsnis numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundą pateikęs A. J. pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į medicinos įstaigą – VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 1.10 val. A. J. alkotesteriu nustatytas 0,38 prom. blaivumas, 1.25 val. – 0,36 prom. blaivumas. Taip pat matyti, kad 1.10 val. paimtas A. J. kraujo ėminys, tačiau A. J. tyrimo rezultatų į bylos medžiagą nepateikė.

Teismo nuomone, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi gydymo įstaigoje A. J. 0,38 prom. girtumas alkotesteriu nustatytas 1.10 val., taigi, po antros policijos pareigūnų patikros alkotesteriu praėjus beveik valandai (54 min.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau teismų praktikoje yra remiamasi, kad minimalus ir maksimalus alkoholio šalinimo iš žmogaus organizmo greitis yra 0,10 –0,25 promilės etilo alkoholio per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, 2AT-31-489/2024, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).

Šiuo atveju visiškai logiška, jog per 54 min. A. J.alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore sumažėjo iki leistinos ribos. Įvertinus A. J. neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, per laikotarpį nuo jo antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu (00.16 val.) iki tikrinimo alkoholio matuokliu gydymo įstaigoje (01.10 val.) pagal Vidmarko formulę galėjo būti pašalinta 0,23 promilės alkoholio, o esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų ar piktnaudžiavimo alkoholiu poveikyje) – galėjo būti pašalinta ir 0,36 promilės alkoholio.

Apibendrinus šiuos duomenis, matyti, kad gydymo įstaigoje gauti A. J. blaivumo rezultatai iš esmės yra paaiškinami ir nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų. Nors medicinos įstaigos pateiktose išvadose nurodoma, kad asmuo medicinos įstaigoje neviršijo leistino 0,40 promilių, neblaivumo laipsnio, tačiau, kaip minėta aukščiau, asmuo į gydymo įtaigą nuvyko praėjus daugiau nei 50 min. po policijos patikrinimo alkotesteriu. Pažymėtina, kad A. J. galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys A. J. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. J.neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs, todėl neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nurodyta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais.

Teismo vertinimu, aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 0,41 promilių neblaivumo laipsnis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju už šį nusižengimą A. J.skirta straipsnio sankcijos vidurkio neviršijanti 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.

Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą. užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už šį nusižengimą A. J. skirta minimali 50 Eur dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo asmenybę ir jo elgesį, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams. Institucija skirdama administracines nuobaudas, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino padarytus nusižengimus, patį A. J. apibūdinančius duomenis, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti ar naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14540-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo A. J. atstovo advokato padėjėjo S. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. J. atstovo advokato padėjėjo S. P. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14540-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė