Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N. ir jo įstatyminei atstovei L. N.,

išnagrinėjęs A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r PK VPS PP vyresn. specialistė R. P. 2015-02-10 A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-25675292-15 už tai, kad A. N. 2015-01-15 15.30 val. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme rado ir pasisavino svetimą daiktą – J. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Trend Lite“, 95,28 eurų vertės, kuriuo naudojosi J. S., jį išjungdamas, išimdamas jame buvusią kortelę bei įsidėdamas mobilaus ryšio telefoną į kišenę. Be to, A. N. šį pasisavintą mobilaus ryšio telefoną, turėdamas tikslą įgyti turtinės naudos, 2015-01-17 apie 17.00 val. Kaišiadoryse, Gedimino g. 115A, prie parduotuvės „Rimi“ pardavė nepilnamečiui A. G. už 30,00 eurų, nuslėpdamas, kad mobilaus ryšio telefonas jam nepriklauso. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (toliau- ATPK )

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. paaiškino, kad po pamokų, lipdamas laiptais, mokyklos kiemelyje, rado mobilųjį telefoną ir jį pasiėmė, vėliau išėmė kortelę, ją išmetė. Grįžęs į Kaišiadoris, pasiūlė telefoną pažįstamam ir pardavė. Apklaustas, parodė, kad supranta, jog svetimo daikto paimti negalima, tačiau nepagalvojo jo grąžinti. Telefono vertę maždaug žino. Kam priklausė rastas telefonas nežinąs. Nežino, kodėl išmetė kortelę. Policija informavo, jog šiuo metu telefonas grąžintas. Pripažįsta, kad blogai padarė. Mama apie įvykį sužinojo, kai paskambino policija, jis pats jai nepasakė. Prie gautų už parduotą telefoną pinigų prisidėjo savų ir nusipirko naują telefoną, nes per Naujuosius buvo pametęs savo telefoną. Su nepilnamečių inspektore reikalų neturėjo. Asmuo, kuris nusipirko telefoną, yra jo pažįstamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N. įstatyminė atstovė mama L. N. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš policijos. Nežino, kaip galėjo taip atsitikti, kadangi anksčiau su sūnumi nėra buvę problemų. Mano, kad įvyko nesusipratimas. Sūnus savo pajamų neturi, todėl baudą turės mokėti ji.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo įrodinėjama: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP vyresn. specialistės R. P. 2015-02-10 A. N. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-25675292-15 (b.l. 4-5), J. R. 2015-01-15 pareiškimu Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK viršininkui dėl pavogto telefono (b.l. 7), Numeruoto daikto (mobiliojo ryšio telefono) išrašu (b.l. 9), J. S. 2015-01-22 paaiškinimu Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP (b.l. 10), Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS specialisto E. B. 2015-01-27 ir 2015-02-02 tarnybiniais pranešimais (b.l. 12-13, 15-16), Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. 2015-02-04 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu (b.l. 17), J. R. 2015-02-05 pakvitavimu dėl jai grąžinto mobiliojo ryšio telefono (b.l. 18), A. G. ir R. G. 2015-02-04 paaiškinimais (b.l. 23-25), A. N. 2015-02-05 paaiškinimu (b.l. 30).

ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 str. numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Pažymėtina, kad šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (žr. administracines bylas Nr. N62-800/2007, N556-1482/2008). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t.y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 str. prasme. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 str.). Nedidelės vertės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (CK 4.62 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-913/2013).

Pažymėtina, kad ATPK 50 str. numatytas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad iš tiesų paėmė kieme rastą mobilųjį telefoną, kurį vėliau pardavė pažįstamam asmeniui, tačiau nuosekliai teigė, kad jo nevogė, o jį rado mokyklos kieme. Policijos pareigūnas, tyręs įvykį nesurinko duomenų ir nustatyta tvarka ne tik neįrodinėjo, kad A. N. galėjo pagrobti ar pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą- mobilaus ryšio telefoną, bet pats administracinio teisės pažeidimo protokole konstatavo, kad šis asmuo telefoną rado ir pasisavino kaip rastą svetimą daiktą. Teismui pagrindą tikėti A. N. pateikta įvykio versija sudarė ir tai, kad jo paaiškinimas teisme visiškai atitiko jo rašytinį paaiškinimą bei visą įvykio situaciją – A. N. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nuosekliai teigė, kad jis išėjęs iš mokyklos, vidiniame kiemelyje rado ant žemės gulintį mobilaus ryšio telefoną, kurį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę, išėmęs išmetė jame buvusią telefono kortelę ir vėliau jį pardavė savo pažįstamam asmeniui. Jokių objektyvių neginčytinų duomenų, galinčių paneigti A. N. paaiškinimus, nesurinkta, be to, pažymėtina, kad iš esmės A. N. išdėstytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog A. N. tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors A. N. ir rado telefoną mokyklos vidiniame kieme, ir kad šis telefonas, rastas mokyklos kieme, akivaizdžiai buvo pamestas, o ne neapdairiai be priežiūros paliktas, tačiau apie tokį radinį jis nepranešė nei mokyklos administracijai, nei policijai, jiems radinio neperdavė, o pasiliko jį sau ir vėliau pardavė kitam asmeniui, tačiau pripažintina, kad pamestas daiktas - mobilusis telefonas - nagrinėjamu atveju yra radinys, todėl nelaikytinas vagystės dalyku ir jo pasisavinimas nėra svetimo turto pagrobimas.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad A. N. kaltė dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis būtų pagrobęs svetimą turtą, nėra įrodyta.

Esant šioms aplinkybėms, A. N. veiksmuose nenustatytas ne tik būtinasis ATPK 50 str. įtvirtinto pažeidimo požymis – kaltė, tačiau nelaikytina, jog jis apskritai padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.