Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.), jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams S. T. (nuotoliniu būdu), M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2019 m. spalio 26 d., būdamas statinio ekspertizės vadovu (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla, parengė ir pasirašė statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 26 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) pateiktas su 2019 m. spalio 29 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir 2019 m. spalio 29 d. įregistruota deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie statinio eksperto išsilavinimą ir kvalifikaciją pateikti VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, patikrinus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) esančius duomenis nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi kvalifikacijos atestato atlikti statinio ekspertizę. Atlikus 2019 m. spalio 29 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad M. B., teikdamas 2019 m. spalio 29 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, IS „Infostatyba“ statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, kad statinio ekspertizės rangovas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 26 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pažeisti Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimai, įtvirtinantys, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, bei Statybos įstatymo 17 straipsnio 10 dalies nuostatos, kurios numato, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Taip M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ekspertizės aktas yra tada, kai ant jo yra rangovo parašas, o šiuo atveju ant jo akto nėra rangovo parašo. Niekur nepažymėta, kad statinio ekspertizės rangovas yra M. B., o pažymėta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju prašymas atlikti statinio ekspertizę buvo surašytas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jam kaip fiziniam asmeniui. Užsakovas buvo Ž. K. Išvadoje nėra parašyta, kad žmogus turi teisę registruoti statinį Registrų centre, jo ekspertizėje nėra jokios išvados, jis tik konstatuoja, kad statinys yra tvarkingas, visi dokumentai surinkti. Su J. P. buvo sudarę sutartį ir J. P. žodžiu davė sutikimą žymėti jo įmonę informacinėje sistemoje. Statinio ekspertizės akto niekas netyrė, šis aktas niekada nebuvo perduotas užsakovui, jis buvo perduotas J. P., kuris turėjo pabaigti darbą. Jis pats pastebėjo, kad yra įsivėlusi klaida ir galimybės ištaisyti IS „Infostatyba“ nėra, todėl savo lėšomis užsakė naują ekspertizę, už kurią sumokėjo 350 Eur. Buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauja statinio ekspertizė, taip buvo ištaisyta techninė klaida. Šiuo atveju žala niekam neatsirado, statinys buvo apžiūrėtas, jis tinkamas, dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus.

ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatyta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla. To paties straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, jog statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Be to, to paties straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo, o statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92 punkte numatyta, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė M. B., kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas buvo Ž. K. (b. l. 9-20). Byloje nustatyta, kad užsakovas Ž. K. kreipėsi į M. B. per UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus. Be to nustatyta, kad Ž. K. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 21). Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji buvo sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, sutartimi buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugų.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B. kaip fizinis asmuo. M. B., surašydamas statinio bendrosios ekspertizės aktą nenurodė statinio ekspertizės rangovo, t. y. juridinio asmens, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai. Be to, M. B., veikdamas pagal Ž. K. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą IS „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Nors teismo posėdžio metu M. B. teigė, kad ant ekspertizės akto nebuvo pažymėta, kad statinio ekspertizės rangovas yra M. B., o pažymėta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad toks veiksmas informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ buvo atliktas jo vardu, todėl M. B. nurodyta aplinkybė, jog deklaracija buvo pateikta ne jo asmeniškai, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra vertintina kaip reikšminga. Pastebėtina ir tai, kad jokių duomenų, jog Ž. K. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurį M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėto statinio ekspertizės, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės. Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad su J. P. buvo sudarę sutartį ir J. P. žodžiu davė sutikimą žymėti jo įmonę informacinėje sistemoje. Šie teismo posėdžio metu M. B. išsakyti teiginiai vertintini kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos nėra jokių duomenų patvirtinančių tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų davęs kokį nors sutikimą naudoti įmonės rekvizitus M. B. Nurodyta M. B. pozicija laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat iš anksčiau minėtos 2019 m. rugsėjo 27 d. statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” matyti, kad sutartimi iš esmės buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugų, todėl pagal nurodytas aplinkybes M. B. neturėjo teisės naudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų, nurodydamas IS „Infostatyba“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą. Atsižvelgiant į minėtos sutarties turinį akivaizdu, jog ji nepatvirtina fakto, kad M. B. turėjo teisę surašyti statinio bendrosios ekspertizės aktą ar teikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė į informacinę sistemą IS „Infostatyba“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. nurodė, kad jo parengtas byloje nagrinėjamas 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra statinio ekspertizės aktas, kadangi jo ekspertizėje nėra jokios išvados, jis tik konstatuoja, kad statinys yra tvarkingas, visi dokumentai surinkti. Teismas kritiškai vertina tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius. Visų pirma, iš Ž. K. kreipimosi į M. B. turinio aiškiai matyti, kad buvo prašyta atlikti statinio bendrąją ekspertizę, o ne konsultaciją. Antra, dokumento pavadinime aiškiai nurodyta, kai tai yra 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėtina, kad M. B. savo parašu patvirtintą 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė į IS „Infostatyba“, šie veiksmai patvirtina, kad M. B. parengė minėtą 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ekspertizės aktą, o ne kitą dokumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nustatyta, kad M. B. parengė ir pasirašė 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu minėtas dokumentas buvo įkeltas į informacinę sistemą IS „Infostatyba“, todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas M. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pasamdė kitą ekspertizės įmonę, kad ji paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą ir šiai dienai ekspertizė dėl minėto objekto yra atlikta. Teismo vertinimu, toks M. B. siekis iš esmės pašalinti ankščiau aptartus trūkumus teigiamai charakterizuoja M. B. Byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 500 Eur. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad M. B. skirtina minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio nuobauda bus optimali ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127589345.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.