Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2896-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
1-2896-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38785-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2896-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38785-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo žmonai A. P. per ranką, ko pasėkoje nulaužė jai nagą, o M. P. pradėjus ginti pastarąją, vieną kartą koja spyrė M. P. į pilvą ir vieną kartą į ranką, tokiais savo bendrais veiksmais smurtaudamas prieš šeimos narius – dukrą M. P. ir žmoną A. P. sukėlė joms fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona A. ir dviem jų dukromis M. ir E. 2018 m. rugpjūčio 12 d. pas jį į svečius atėjo draugas ir jie su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14.00 val. jo žmona sugrįžo iš miesto ir pamačiusi, kad jie su draugu geria labai supyko. Ji pradėjo rėkti ant jo. Tuomet draugas išėjo namo. Jų konfliktas su žmona vyko kieme, pavėsinėje. Tuomet jis nesusilaikęs vieną kartą ranka sudavė žmonai per ranką, o ji pakėlė ranką ir taip gavosi, kad jis jai nulaužė nagą. Tuomet žmonos ginti puolė jų dukra M. ir jis koja du kartus jai spyrė. Į kokias kūno vietas pataikė jis nežino. Jaunesnės dukros E. konflikto metu namuose nebuvo. Įvykus šiam konfliktui jis išėjo iš namų, kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Jis labai gailisi, kad nesusivaldė ir sudavė tiek savo žmonai, tiek savo dukrai (b. l. 40).

Šalies argumentai

A. P. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.30 val. jos vyras R. P. būdamas neblaivus pradėjo kabinėtis, grasinti, kad susprogdins namus, viską išdaužys. Trenkė su kumščiu jai į ranką, ko pasekoje pajautė fizinį skausmą (b. l. 8).

A. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras R. P. fiziškai smurtavo prieš ją, bandė trenkti jai per ranką, gindamasi pakėlė ranką ir vyras jai nulupo nagą, pajuto fizinį skausmą. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. A. P. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru R. ir dviem dukromis. Jos vyras apie mėnesį laiko vartoja alkoholį kasdien. Šiandien grįžo su draugu namo ir jie bandė kažką namuose išsiaiškinti, buvo pradėję stumdytis. Vėliau nuėjo į pavėsinę esančią lauke ir ten girdėjo, kad jie kažką aiškinasi. Vėliau draugas išėjo ir vyras grįžo namo, namuose buvo ji ir vyresnioji dukra M. P. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Vyras buvo pergėręs alkoholinių gėrimų ir visiškai neadekvačiai bendravo, kabinėjosi dėl visokių smulkmenų, pradėjo ją stumdyti, trenkė jai per ranką, ji bandė apsiginti pakėlė ranką ir vyras trenkdamas nulaužė jai nagą, pradėjo bėgti kraujas, pajuto fizinį skausmą. Jos dukra užstojo ją ir tada vyras spyrė koja dukrai į ranką, tuomet antrą kartą spyrė į pilvą dukrai, dukra nieko nelaukusi iškvietė policijos pareigūnus. Vyras, išgirdęs, kad kviečiama policija, iškart bandė bėgti iš namų, apvirto bėgdamas, trenkė kumščiu į kiemo įvažiavimo vartus, juos įlenkė ir išbėgo iš kiemo. Atvykę pareigūnai vyrą sulaikė netoli namų esančiuose krūmuose. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Vyras visą laiką kol vyko konfliktas grasino susidoroti su visa šeima, padegti namus, susprogdinti (b. l. 9-11).

M. P.pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.30 val. jos tėtis R. P., būdamas neblaivus spardėsi kojomis. Bandant sudrausminti gavo smūgį iš kojos į pilvą ir ranką. Pajautė fizinį skausmą (b. l. 16).

M. P.pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus jos tėvas R. P. fiziškai smurtavo prieš ją. Spyrė koja du kartus į pilvą. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. M. P. parodė, kad ji 2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo namuose. Apie 15.00 val. namo grįžo tėvas su draugu, neblaivus. Kažką aiškinosi su draugu, po to išėjo į lauke esančią pavėsinę ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Tėvas geria jau ilgą laiką kiekvieną dieną. Vėliau tėvo draugui išėjus tėvas grįžo namo, apie 17.30 val. namuose pradėjo konfliktuoti su mama, pradėjo ją stumdyti, norėjo jai trenkti, tada ji užstojo mamą ir tėvas atsisukęs į ją du kartus spyrė koja į pilvo sritį, vieną kartą pataikė į ranką, kitą kartą į pilvą, ji pajuto fizinį skausmą. Po spyrio nedelsiant iškvietė policiją, tėvas pabėgo iš namų, jis buvo sulaikytas lauke, netoli namų esančiose krūmuose. Viso konflikto metu tėvas vis grasino, kad susidoros su jomis, padegs namus, susprogdins. Jos jaunesnė sesuo buvo pas tetą ir konflikto nematė. Į medikus dėl sužalojimų nesikreips. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Tėvui jau ankščiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, jis lankė pykčio valdymo kursus, tačiau praėjus bausmės terminui jis vėl smurtauja (b. l. 17-19).

Vyriausiojo patrulio D. L. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad nukentėjęs asmuo – A. P. Jos būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Moteris paaiškino, kad jos vyras būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, grasinti, jog susprogdins namą, konflikto metu trenkė į ranką. Sudaužė namuose baldus, tvorą. A. P. patyrė fizinį skausmą. Prie informacijos apie įvykio aplinką pažymėta, kad išmėtyti daiktai (rūbai), sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai (b. l. 24-25).

Vyriausiojo patrulio E. I. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad nukentėjęs asmuo – M. P. Jos būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė. Ji paaiškino, kad tėvas R. P. būdamas akivaizdžiai neblaivus spardėsi kojomis. Dukrai pabandžius sudrausminti ji gavo smūgį iš kojos į pilvą ir į ranką. Patyrė fizinį skausmą. Prie informacijos apie įvykio aplinką pažymėta, kad sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai (b. l. 26-27).

Byloje yra alkotesterio duomenys, patvirtinantys R. P. apsvaigimą nuo alkoholio (b.l.45).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji A. P. yra sutuoktiniai, nukentėjusioji M. P. yra kaltinamojo dukra, jie visi trys gyvena tuo pačiu adresu, taigi nukentėjusioji A. P. yra kaltinamojo šeimos narė, o nukentėjusioji M. P. – tiek šeimos narė, tiek artima giminaitė.

Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš abi nukentėjusiąsias. Pats kaltinamasis nurodė, kad „nesusilaikęs vieną kartą ranka sudavė žmonai per ranką, o ji pakėlė ranką ir taip gavosi, kad jis jai nulaužė nagą. Tuomet žmonos ginti puolė jų dukra M. ir jis koja du kartus jai spyrė.“ (b. l. 40). Iš esmės analogiškos aplinkybės atsispindi nukentėjusiųjų pareiškimuose (b. l. 8, 16), jų pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose (b. l. 9-11, 17-19), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 24-27). Iš visų šiuo duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąsias fizinį smurtą ir jos būtent dėl kaltinamojo veiksmų juto fizinį skausmą. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Laikytina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. tam pritarė, prašė sumažinti prokuroro jam siūlomą bausmę (b. l. 56-57).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis dirba (b. l. 50), administracine tvarka baustas tik už smulkų administracinį teisės pažeidimą (b. l. 53). Kaltinamasis yra neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes susitaikė su ta pačia nukentėjusiąja A. P. (b. l. 49, 54-55). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 promilių girtumas) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 45).

Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tam, kad prisipažinimas padarius nusikaltimą būtų atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu yra reikalinga nustatyti ir nuoširdų kaltininko gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja A. P. dėl smurtaujant prieš ją padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 54-55). Todėl teismas nelaiko, kad kaltinamasis, kuris prieš tą pačią nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą antrą kartą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas pažymi, jog prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasiūlyta bausmė, jos dydis ir kartu nustatytini įpareigojimai nėra per griežti. Priešingai, šie prokurorės pasiūlymai yra pagrįsti ir pateikti atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes. Tiek siūloma bausmė, tiek jos dydis, tiek kartu siūlomi nustatyti įpareigojimai atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaltinamasis jau buvo sykį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau tai nepadarė jam teigiamos įtakos, todėl šioje byloje švelninti jo teisinę padėtį teismas neturi jokio pagrindo. Taigi, kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 17.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 10.48 val. (b. l. 35-36) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam taip pat skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis yra įpareigojamas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 17.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 10.48 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti nuteistąjį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti R. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: