- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-734-582/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- G. A.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios R. B. atstovės advokatės Matildos Liatukaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo G. A. turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.
Nukentėjusiosios R. B. atstovė advokatė Matilda Liatukaitė prašė taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. A. turtui, kadangi nukentėjusioji yra pareiškusi 100 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi R. B. atstovės advokatės Matildos Liatukaitės prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo G. A. turtui atmetė.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios R. B. atstovė advokatė Matilda Liatukaitė skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam G. A. skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kad baudžiamojoje byloje būtų užtikrintas pareikštas civilinis ieškinys.
Skunde nurodo, kad teismas argumentavo, jog nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų laikinosios nuosavybės teisės apribojimo instituto taikymą, tačiau tokio pobūdžio bylose, nereikia įrodinėti tokių aplinkybių ir teikti įrodymų, užtenka vien fakto, kad kaltinamasis gali savo turtą perleisti kitiems asmenims, dėl ko civilinio ieškinio reikalavimas gali būti neužtikrintas. Kadangi civiliniu ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala yra didelė (100 000 Lt), kaltinamasis siekdamas apsaugoti savo turtą, gali jį fiktyviai perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko aukščiau minėto instituto taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.
Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji, neturėdama galimybės gauti duomenų apie kaltinamojo finansinę padėtį, nepateikė teismui informacijos apie kaltinamojo finansinę būklę, turimą turtą, tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turėdama visas teises ir įstatymo pareigą, pati nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta kaltinamojo finansinė padėtis arba neįpareigojo to padaryti paties kaltinamojo. Be to, taikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą nukentėjusioji būtų kreipusis į antstolį, kuris ir būtų surašęs kaltinamojo turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios R. B. atstovės advokatės Matildos Liatukaitės skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri yra susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. nustatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Iš bylos duomenų matyti, kad laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiuo atveju prašoma taikyti siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skunde nurodytus motyvus, civilinio ieškinio sumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog civilinio ieškiniu prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais duomenimis, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas G. A., pablogėjo nukentėjusiosios R. B. sveikata, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie laikinojo nuosavybės teisės apribojimo būtinumą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad civilinio ieškinio pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, kadangi tai iš esmės priklauso vien tik nuo pareiškėjo valios, o byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie patirtą neturtinę žalą, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio ir dydžio nuosavybės teisės ribojimas būtų akivaizdžiai neadekvatus ir neproporcingas.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti pareiškėjos skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nukentėjusiosios R. B. atstovės advokatės Matildos Liatukaitės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.