Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį traukiamas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2016-04-30 d. 0 val. 45 min. Varėnos r. sav., kelio Merkinė-Leipalingis 3,41 km vairavo transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo. Po eismo įvykio vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, kol bus nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktus, todėl R. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad padarė eismo įvykį, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad po eismo įvykio iškart negalėjo pranešti policijai, nes neturėjo su savimi telefono. Vėliau ėjo apie 10 km į namus Panaros k., buvo pasiklydęs. Apie 7 val. 30 min., paskambino policijai, kadangi policijos pareigūnas sakė, jog nesiųs ekipažo, jis išgėrė pora skardinių alaus. Žinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, tačiau manė, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą nevažiuos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. nurodė, jog yra transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. draugė. Nurodė, kad 2016-04-29 vakare ji su R. L. buvo svečiuose pas kaimynę J. Buvo keturiese. Vakaronės metu visi vartojo alkoholį, išskyrus R. L., jis tą vakarą buvo blaivus. Po valandos laiko ji susipyko su juo, todėl R. L. išėjo, o ji liko nakvoti pas kaimynę. R. L. pamatė tik rytą apie 7.30 val., jis jai pasakė, jog padarė avariją su jos automobiliu, kad automobilio nėra, jis policijos nuvežtas, todėl ji supykusi, kad paėmė jos automobilį, paskambino policijai.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, jog ji yra R. L. kaimynė, gyvena 1 km atstumu. Nurodė, kad 2016-04-29 d. ji buvo pas J. prižiūrėti jos vaikų. Vakare buvo keturiese – L. su R., ji ir J.. L. su J. gėrė brendį, ji nealkoholinį alų, o L. negėrė. Viso vakaro aplinkybių tiksliai nurodyti negalėjo, nes žiūrėjo vaikus. Nurodė, jog maždaug pabuvęs valandą, jis išėjo, o kai R. L. grįžo ryte, po eismo įvykio, buvo blaivus, tik kai paskambino policijai apie įvykį, tuomet išgėrė skardinę alaus.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. nurodė, jog ji yra R. L. pažįstama. Nurodė, kad 2016-04-29 d. pas ją svečiavosi L. B. su R. L., A., kuri beveik visada pas ją būna, žiūri vaikus. Vakare ji su L. B. vartojo alkoholį, R. negėrė. Kiek pabuvę, R. su L. susipyko ir R. išėjo, o L. liko nakvoti. Ryte atėjo R., sakė, kad padarė avariją ir skambino policijai, tačiau L. B. dar kartą paskambino į policiją, kad atiduotų jai mašiną. Kai ji paskambino atvyko policija. R. L. ryte atėjo nevartojęs alkoholio, tačiau kai jie su L. susibarė, tuomet jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir išgėrė.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-59059525-16; 2016-04-30 R. L. paaiškinimą; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo; transporto priemonės „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės L. B. rašytinį paaiškinimą, jos pakvitavimą; 2016-04-30 autoavarijos vietos planą, papildomus duomenis apie eismo įvykį; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2016-04-30 d. 9 val. 48 min. R. L. nustatytas 0,97 prom. girtumas; Patikros sertifikatą bei 2016-03-30 protokolą; 2016-04-30 d. pranešimą dėl R. L. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; transporto priemonės techninės apžiūros aktą; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą; leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę; laikino leidimo šaknelę; asmens duomenų išrašą; VĮ „Regitra“ duomenis, iš kurių matyti, kad transporto priemonė AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. B.; R. L. charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors R. L. nurodo, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio tik paskambinęs policijai ir pranešęs apie tai, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju R. L. pagal Kelių eismo taisykles kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, nes jo metu buvo apgadintas jo draugei L. B. priklausęs automobilis, tai reiškia, jog jam kilo pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis KET 3 punkte įtvirtintu apibrėžimu, įvykį norint kvalifikuoti kaip eismo įvykį, užtenka konstatuoti, kad įvykio metu buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, kas šiuo atveju byloje buvo neginčijamai nustatyta. Tuo tarpu KET 233 punkte įtvirtinta susijusio su eismo įvykiu eismo dalyvio pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kurią R. L. ir pažeidė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. N-575-2208-11). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. teiginys, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo jau po skambučio bendrajam pagalbos centrui (policijai) atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės.

Be to, R. L. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad naktį ėjo į namus mišku, o ne pagrindiniu keliu, bei jo teiginys, jog po eismo įvykio laukė apie valandą laiko, tikėdamasis, kad pravažiuos koks nors automobilis prieštarauja vienas kitam, nes suvokdamas, jog nėra tikslo kažką slėpti (pavyzdžiui girtumą) asmuo nesirinktų tokio grįžimo į namus kelio, kuris yra nežinomas ir kuriame galima pasiklysti, o eitų pagrindiniu keliu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo eismo įvykio padarymo 0 val. 45 min. iki skambučio policijai apie 7 val. 30 min. (pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą apie 8:40 val.), praėjo pernelyg ilgas laiko tarpas.

Pažymėtina, jog jei veika, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaroma neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis, kaip specialioji teisės norma, o ne atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio dalis. Jei padaromas pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir vengiama tikrintis neblaivumą, ar alkoholis vartojamas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šios veikos atitinkamai kvalifikuojamos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį (šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį atitinka šio kodekso 126 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. 2016-04-30 d. 0 val. 45 min. Varėnos r. sav., kelio Merkinė-Leipalingis 3,41 km, vairavo transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo. Po eismo įvykio vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, kol bus nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktus, todėl administracinėn atsakomybėn R. L. patrauktas pagrįstai, o jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai, pažeidimo sudėtis įrodyta.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. L. nuoširdžiai gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis teistas.

Skiriant nuobaudą R. L. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad R. L. dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti R. L. skiriant administracinę nuobaudą, numatytą atitinkamo straipsnio sankcijos ribose.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 720,00 EUR (septynių šimtų dvidešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui;

pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 40,00 EUR (keturiasdešimt eurų) baudą.

Skirti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrintą administracinę nuobaudą – 720,00 EUR (septynių šimtų dvidešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16057496297).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.