Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis staliumi „(duomenys neskelbtini)“ (Norvegijoje), Sodros duomenimis – nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi skirta bausmė – 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis 2017-07-02 00.30 val. buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,46 promilės girtumas, žodinio konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai R. B. už gerklės ir ją smaugė, o nukentėjusiajai ištrūkus, tęsdamas nusikalstamą veiką, kaire ranka griebė R. B. už plaukų, už veido ir tampė po balkoną, kol nukentėjusiajai nugriuvus, tyčia koja tris kartus spyrė R. B. į pilvą ir du kartus į nugarą sakydamas „tuoj išmesiu per balkoną“, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir grasino ją nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

be to, jis 2018-01-01 07.00 val. to paties buto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,88 promilės girtumas, žodinio konflikto metu tyčia ranka stumtelėjo iš balkono išeinančią sutuoktinę R. B. į nugarą, dėl ko nukentėjusioji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo ir į balkono durų kampą susimušė lūpą, taip sukėlė R. B. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. B. kaltu dėl 2017-07-02 įvykdytos veikos prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su R. B. jie susituokę 13 ar 14 metų, turi du vaikus 14 ir 5 metų amžiaus, butas yra jų bendras turtas. 2017-07-01 abu kartu su žmona gėrė alų, po vidurnakčio, jau 2017-07-02, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, žmona priekaištavo, kad jis nesurinko spintos. Ginčo metu jie nuėjo į balkoną parūkyti ir tęsė žodinį ginčą. Jis nelabai gerai prisimena įvykio sekos, nes buvo girtas. Prisimena, kad konflikto metu jis atstūmė žmoną nuo savęs, tačiau jos tikrai nesmaugė, negriebė nei už veido, nei už plaukų, į balkoną netempė, negrasino, kad išmes ją iš balkono, o tik pasakė, kad išmes jos telefoną, nes ji jau paskambino į policiją. Papildomai apklaustas kaltinamasis paaiškino, kad dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta tik iš dalies, nes dėl girtumo dalies įvykio aplinkybių nepamena, pamena tik, kad tarp jo ir sutuoktinės buvo konfliktas, kurio metu apsistumdė, apsistumdymo metu jis galėjo sutuoktinei sukelti fizinį skausmą. Negrasino išmesti žmoną iš septinto aukšto balkono, norėjo išmesti jos mobilaus ryšio telefoną. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nori su sutuoktine susitaikyti. Kad išvengtų tolimesnių neigiamų padarinių, sutinka ikiteisminio tyrimo metu gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (114, 117 b. l.)

Dėl 2018-01-01 įvykdytos veikos J. B. kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2017-12-31 kartu su žmona R. B. ir jos dėde A. P. jų namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šventė Naujųjų metų sutikimą, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01.00 val. A. P. nusprendė važiuoti namo, jie iškvietė taksi ir visi išvažiavo, dėdę nuvežė iki jo namų Šeškinėje, o jis su žmona nuvažiavo pas jo draugą Renatą, pavardės neprisimena, gyvenantį Fabijoniškėse. Taksi kvietė jis, kvietė savo dėdę E. B., dirbantį taksistu kaip tik tą naktį. Pas Renatą jie toliau šventė, jis su žmona vartojo alkoholį, Renatas negėrė. Po kurio laiko jis vėl paskambino savo dėdei, šis juos su žmona parvežė namo. Einant link namų jis suprato, kad žmona jo vengia, atėjus į butą, ji norėjo išeiti, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio žmona pabėgo iš buto. Jis nubėgo paskui ją į kiemą, kieme jos nebuvo, todėl grįžo namo, maždaug tuo laiku grįžo jų dukra Kristina, kuriai 15 metų. Jis dukrai pasakė, kad mama kažkur pabėgusi, ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kartu su policijos pareigūnais buvo ir jo žmona, tačiau kodėl jis buvo sulaikytas, nežino. Jis žmonos nemušė, jie tik ginčijosi, iš kur pas žmoną galėjo atsirasti sumušimai, jis nežino. Su žmona skirtis nesiruošia, jie apie tai nėra kalbėję, jokių dokumentų dėl skyrybų nėra gavęs. Papildomai apklaustas dėl šio įvykio, kaltinamasis paaiškino, jog visų aplinkybių gerai neprisimena, bet galėjo taip būti, kaip nurodyta įtarime. Nuoširdžiai gailisi dėl žmonai R. B. sukelto fizinio skausmo bei jai išsakytų grasinimų, jos atsiprašė, žmona jam atleido ir jiedu susitaikė. Ateityje stengsis nedaryti naujų nusikalstamų veikų, visus nesutarimus su žmona spręs taikiai. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (141, 150, 151 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

J. B. kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. B., liudytojo Arturo Kovalevskio parodymais, bylos dokumentais.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2017-07-02 namuose buvo ji, jos vyras J. B. ir dukra D. B., gimusi 2012 metais. Apie 00.30 val., kai dukra miegojo, jai su vyru būnant balkone jie susipyko, nes vyras negražiai kalbėjo apie jos mamą. Konflikto metu vyras ranka sugriebė jai už kaklo iš priekio ir pradėjo smaugti. Jai ištrūkus, vyras griebė jai už plaukų, po to už veido ir tampė po balkoną. Ji nugriuvo, o vyras ją spardė, tris kartus spyrė į pilvą ir du kartus į nugarą. Mušdamas vyras grasino išmesti ją iš 7 aukšto balkono, todėl ji puolė skambinti į policiją. Vyras ir anksčiau daug kartų smurtavo prieš ją, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. Planuoja su vyru skirtis. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2017-07-02 vyras namie vartojo alkoholį, nepadėjo jai tvarkytis, garsiai laikė įjungęs muziką, o kai ji grotuvą išjungė, kilo žodinis konfliktas. Ji išėjo į balkoną rūkyti, netrukus rūkyti atėjo ir vyras. Vyras ėmė įžeidinėti jos motiną, ji vyrą bandė tildyti, konfliktas tik augo. Vyras tyčia ranka sugriebė jai už gerklės ir ėmė smaugti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji bandė ištrūkti, rankomis bandė atitraukti jo ranką, kai tai pavyko, vyras ranka sugriebė jai už plaukų, o netrukus juos paleidęs, griebė už veido, vėl sukeldamas jai fizinį skausmą, ir tampė ją po balkoną. Ji iš skausmo šaukė ir prašė paleisti, netrukus ji nugriuvo, o vyras tyčia spyrė jai tris kartus į pilvą ir du kartus į nugarą, taip pat jis sakė: „tuoj išmesiu per balkoną“. Ji labai išsigando, bijojo, kad vyras ją tikrai gali išmesti pro 7 aukšto balkoną, nes jis buvo labai piktas, elgėsi labai agresyviai. Bijodama dėl savo gyvybės, jam šaukė, kad iškvies policiją, išsitraukė iš megztinio kišenės mobilaus ryšio telefoną ir vyro akivaizdoje ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai pamatęs, vyras nuo jos atsitraukė, nuėjo į kambarį ir daugiau nesmurtavo. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, ji jiems papasakojo, kas nutiko, jos vyras buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą, jam buvo skirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium, jis gyveno atskirai. 2017-12-31 apie 19.00 val. vyras atvyko į jų butą, nes norėjo vaikus pasveikinti su šventėmis, padovanoti jiems atvežtas dovanas. Ji vyrą įsileido, vaikai labai apsidžiaugė jo atvykimu, todėl ji jam leido pasilikti ir paprašė jį likti sutikti Naujuosius Metus kartu. Jos vyresnioji dukra po 19.00 val. išėjo Naujųjų Metų švęsti pas giminaičius, o jų bendros dukros atvyko paimti močiutė, vyro J. B. mama. Nuo 21.00 val. jiedu su J. B. bute buvo dviese, šventė, ji vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus, vyras gėrė degtinę. Per buvimo kartu laiką ji į savo mobilaus ryšio telefoną gavo daug trumpųjų žinučių su sveikinimais, taip pat sulaukė ta proga ir skambučių. Po vieno tokio skambučio vyras paklausė, kas jai skambino, ji atsakė, kad vaikystės draugas. Vyras labai supyko, pradėjo detaliai klausinėti apie skambutį. Nors ji jam dar kartą pasakė, jog tai buvo tik vaikystės draugas, su kuriuo jos niekas nesieja, tačiau J. B. nieko nenorėjo girdėti, buvo akivaizdu, jog jis labai pavydi. Visą tai vyko 2018-01-01 03.00 val. Ji vyrą nuramino, nuėjo prie stalo, pavalgė, išgėrė ir abu toliau bendravo. Galėjo būti apie 07.00 val. ryto, kai jiedu su vyru nuėjo į balkoną parūkyti, ten kelias minutes tarp jų vyko žodinis konfliktas dėl skambinusio vaikystės draugo. Po to sutuoktinis ranka stumtelėjo ją, išeinančią iš balkono, į nugarą, ji neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo, trenkdamasi į balkono durų kampą, susižalojo lūpą, kraujavo, jai skaudėjo. Nuo patirto skausmo ji kambaryje suklupo, tačiau netrukus atsistojo ir paskubomis išėjo iš buto. Vyras tuo metu liko sėdėti balkone, nerodė jokių emocijų. Išėjusi iš buto, iš karto nuėjo pas netoliese gyvenančią draugę Olią, pavardės nežino. Draugė ją įsileido, matė, jog jai kraujuoja lūpa, klausė, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad vyras ją pastūmė, ir ji griūdama susižalojo. Tai girdėjo ir draugės sugyventinis, šis išėjo į virtuvę parūkyti, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, nors ji pati jų nekvietė. Juos įsileido draugės sugyventinis, kuris policijos pareigūnams nurodė, jog ji yra nukentėjusioji, ir dėl jos jis iškvietė policiją. Pareigūnai paklausė, ar ji nukentėjo nuo savo vyro, ji patvirtino, tuomet jie pasiūlė vykti pas ją į namus, kur buvo likęs vyras J. B.. Ji atsirakino namų duris, užėjo į butą, vyras jau miegojo. Pareigūnai matė kambaryje ant grindų kraujo žymes, klausė, ar tai jos kraujas, ji patvirtino. Vyras pabudo tik tuomet, kai policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius, buvo akivaizdu, kad vyras nesuprato, kas vyksta, buvo nustebęs. Policijos pareigūnai vyrą sulaikė ir išsivežė. Ji tą kartą pareiškimo nerašė, pretenzijų vyrui neturėjo. Įvykio metu jokių rimtų sužalojimų ji nepatyrė, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Ji vyrui J. B. dėl 2017-07-02 ir 2018-01-01 įvykių, kurių metų jis jai sukėlė fizinį skausmą, jokių pretenzijų neturi, atleido, nes vyras jos atsiprašė, buvo akivaizdu, kad jis labai gailisi. Nei civilinio, nei moralinio ieškinio vyrui J. B. nereiškia. Tiki, jog jam tai bus gera pamoka, ir ateityje jis elgsis tinkamai, nes abu planuoja būti kartu ir auginti santarvėje vaikus. Dėl įvykių ji greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, rimtesnių sužalojimų nepatyrė. (55, 56, 57 b. l.)

Liudytojas pareigūnas Arturas Kovalevskis (Artur Kovalevskij) parodė, kad 2017-17-02 apie 00.20 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta šeimyninis konfliktas, kurio metu buvo smurtaujama. Atvykus pasitiko J. B., paaiškino, kad policiją kvietė jo žmona R. B., dabar užsidariusi kambaryje su vaiku. Nuėjus iki kambario, kuriame buvo R. B., pastaroji atidarė duris ir paaiškino, kad vyras jiems būnant balkone pakėlė prieš ją ranką, taip pat stumdė, mušė ją, tampė už plaukų balkone, po to po visą butą, nors ant moters kūno jokių smurto žymių nesimatė. R. B. taip pat nurodė, jog įvykio metu bute buvo jų dukra D. B., gimusi 2011 metais, tačiau jį įvykio nematė, miegojo kambaryje. J. B. elgėsi ramiai, dėl įvykio aplinkybių nieko konkrečiai paaiškinti nesugebėjo, tik prašė jo niekur nevežti motyvuodamas, jog jis taip pat kvietė policijos pareigūnus. J. B. akivaizdžiai buvo neblaivus, skido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Nustačius smurto faktą, J. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. (61 b. l.)

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2017-07-02 00.31 val. registruotas R. B. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją muša vyras, sudavė jai per galvą, tampė per grindis. (6-7 b. l.)

Garso įrašai (3 vnt.) apžiūrėti, surašytas apžiūros protokolas. (64-65 b. l.)

Iš 2017-07-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; virtuvėje buvusios nukentėjusiosios R. B. veidas ties nosimi apdraskytas, kaklo oda paraudusi. Pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuota buto virtuvė, balkonas, nukentėjusioji. (2, 3-5 b. l.)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-02 00.40 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko J. B., paaiškino, kad kvietė jo žmona R. B., ši paaiškino, kad jos vyras kėlė prieš ją ranką, stumdė, mušė, tampė už plaukų po visą butą. (8-9 b. l.)

2017-07-02 alkotesterio kvito Nr. 5678 duomenimis nustatyta, kad 01.22 val. J. B. nustatytas 2,46 promilės girtumas. (106 b. l.)

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018-01-01 08.48 val. registruotas privataus asmens pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) yra R. B., kurią prieš valandą sumušė jos vyras J. B., vyksta skyrybų procesas. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko neblaivi R. B., jos veide matėsi sumušimo žymės (kraujuota lūpa, raudonas kaklas, raudona kakta); ji medicinos pagalbos atsisakė, paaiškino, kad ją namuose (duomenys neskelbtini) sumušė (spardė, daužė rankomis) neblaivus vyras J. B. ir ją išvijo iš buto. Nuvykus į jos butą rado miegantį J. B., šis neigė mušęs žmoną, ant grindų matėsi išdžiuvusio kraujo žymės. (21 b. l.)

2018-01-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyti analogiški duomenys. (22-23 b. l.)

Iš 2018-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butas yra 7-ame namo aukšte. Svetainėje ant grindų matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, bendra tvarka nepažeista. Apžiūros metu paimti objektai – dvi nuoplovos nuo ant grindų esančių dėmių. Pridėta fotolentelė. (45-46, 47-50 b. l.)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-04-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(157)-IS1-2030 nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis nuo grindų iš svetainės, padarytomis 2018-01-01 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis rastas moters kraujas priklauso tai pačiai moteriai. (72-73 b. l.)

2018-01-01 alkotesterio kvito Nr. 7629 duomenimis nustatyta, kad 10.33 val. J. B. nustatytas 1.88 promilės girtumas. (107 b. l.)

2017-07-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33085-17 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 2018-01-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00117-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2018-01-10 prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1- 01-1-33085-17 ir Nr. 01-1-00117-18 sujungti į vieną tyrimą, paliekant Nr. 01-1-33085-17. (44 b. l.)

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis numato specialųjį subjektą, tai yra, mušęs ar kitaip smurtavęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti susietas artimos giminystės ar šeimos santykiais. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas (pakanka bent vieno iš sukeltų padarinių).

J. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis mušdamas ir smurtaudamas žmonai R. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamos nurodytos nusikalstamos veikos, nes jis yra šio nusikalimo subjektas: jis su nukentėjusiąja R. B. yra sutuoktiniai.

Siaurąja prasme fizinis smurtas suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Šiuo atveju spyriai kojomis, smūgiai rankomis, smaugimas, tampymas už plaukų bei stiprus pastūmimas, nukentėjusiajai sukėlę fizinį skausmą, vertinami kaip nukentėjusiosios mušimas ir kitas smurtas, sukėlęs asmeniui fizinį skausmą.

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis du kartus (2017-07-02 ir 2017-01-01) sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei fizinį skausmą, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

J. B. veiksmai taip pat tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nukentėjusiąją nužudyti ir jai, girdėjusiai grasinimą aukščiau nurodytomis aplinkybėmis – kai prieš ją tuo pačiu metu buvo smurtaujama, – buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis kaltę pripažino iš dalies, dalinį kaltės pripažinimą aiškina, jog buvo neblaivus ir neprisimena įvykių detalių; jo neva nuoširdų gailėjimąsi teismas vertina tik kaip deklaraciją, nes J. B. smurtavo prieš sutuoktinę ne vieną kartą, savo elgesio po pirmojo įvykio nemėgino vertinti kritiškai. Kaltinamojo atsakomybę sunkina, jog nusikaltimus įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, teismas mano, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. J. B. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (151 b. l.), nukentėjusiajai pranešta, skundo ji nepateikė. (152 b. l.)

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra viena J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. J. B. padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis teistas vieną kartą (93, 94-95 b. l.), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (91, 92 b. l.), Sodros duomenimis nedirba (101 b. l.), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, įskaitoje Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už kiekvieną nusikalstamą veiką J. B. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo (už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstas veikas paskirtos bausmės, nes sudaro idealiąją sutaptį) ir dalinio sudėjimo būdu.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis) – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei skirtinas įpareigojimas (BK 48 straipsnio 6 dalis) – būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-02 00.50 val. iki 2017-07-03 18.05 val. ir nuo 2018-01-01 09.00 val. iki 2018-01-02 16.08 val. (110, 119, 138, 144 b. l.), laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

2017-07-03 ir 2018-01-02 nutarimais J. B. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jos, įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su 2017-08-07 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus trimis garso įrašais, susijusiais su 2017-07-02 įvykiu, saugoma voke baudžiamojoje byloje (66 b. l.), paliktina saugoti byloje; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Laimos Stonienės 2018-04-16 nutarimu Nr. IBPS-IL-3568, daiktai – vokas su dviem tamponais su nuoplovomis, – perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal kvitą B 2018-04-16 serija BBB Nr. 5PK001383 (74, 75 b. l.), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-07-02 epizodas), – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose;už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, – aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose;už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018-01-01 epizodas), – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apimant ir iš dalies jas sudedant, bei skirti subendrintą bausmę – vienerius metus ir 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. nustatyti galutinę bausmę – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-02 00.50 val. iki 2017-07-03 18.05 val. ir nuo 2018-01-01 09.00 val. iki 2018-01-02 16.08 val. (dvi paras), kas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su 2017-08-07 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus trimis garso įrašais, susijusiais su 2017-07-02 įvykiu, saugomą voke baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Laimos Stonienės 2018-04-16 nutarimu Nr. IBPS-IL-3568, daiktus – voką su dviem tamponais su nuoplovomis, – perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, pagal kvitą B 2018-04-16 serija BBB Nr. 5PK001383, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. B., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti J. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.