- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-421-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00928-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 93-179 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 9 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinus Komisijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą, V. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 3 metų 11 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš pataisos namų išvyko 2015 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi V. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pataisos namuose.Nuteistasis po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo bausmę atlieka nuo 2016 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2018 m. kovo 15 d. – 1 metai 11 mėnesių 17 dienų.Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 93-179 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į OASys metodika nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių balų skaičių (18 balų), kuris rodo, jog jo rizika nusikalsti yra žema. Pažymima, jog nuteistojo rizika sumažėjo, jis buvo du kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, bausmę atlieka be sargybos, socialinės reabilitacijos planą vykdo. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, jog nuteistasis bendrauja su dabartine sutuoktine, tėvu, broliu, seserimis. Jo santykiai su vaikais iš pirmosios santuokos yra geri. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis daugiau nenusikals, o tik nepagrįstai primenama apie padarytą sunkų nusikaltimą. Nuteistojo manymu, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, jam dirbant ir vykdant socialinės reabilitacijos priemones, lygtinio paleidimo atveju nebus iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Komisija priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, o teismas socialinio tyrimo išvados duomenis įvertino priešingai. Pažymima, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi subjektyvia nuomone, jog ankstesniojo lygtinio paleidimo metu nuteistasis piktybiškai ir sistemingai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje, kuria V. K. lygtinis paleidimas buvo panaikintas, tokios išvados nebuvo padarytos. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nesimoko iš ankstesnio patyrimo ir tai sudaro pagrindą abejoti dėl sėkmingos nuteistojo probacijos.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis V. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius), o nuo Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties vykdymo pradžios (2016 m. kovo 24 d.) praėjo daugiau kaip vieni metai (BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino jį charakterizuojančius duomenis priešingai nei nutarime taikyti jam lygtinį paleidimą. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, išsamiai ir motyvuotai įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (18 balų pagal OASys) ir per bausmės atlikimo laiką sumažėjo 4 balais, tačiau ją vis dar sudaro 11 dinaminių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu pataisos įstaigoje turi galimybę sumažinti. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pastangos pataisos proceso metu yra pakankamos, o pažanga yra duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Dėl aptartų priežasčių teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, taip pat turi pareigą atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu.Kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą jis vykdo – pataisos įstaigoje dirba, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą V. K. buvo du kartus paskatintas. Apeliantas skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į pozityviai jį apibūdinančias aplinkybes, tai, jog jis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau, pritariant skundžiamos nutarties motyvams, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Pažymėtina, jog nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Per pakankamai trumpą laiko tarpą nuteistasis tris kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi probacija jam buvo panaikinta ir jis pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies pataisos namuose. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog lygtinį paleidimą panaikinęs apylinkės teismas, konstatavo nuteistojo piktybišką ir sistemingą probacijos sąlygų pažeidinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pirmojo lygtinio paleidimo atveju nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo, taikant probaciją, pakartotinai sprendžiant klausimą dėl galimybės V. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog galimos probacijos atveju jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.Iš byloje esančios 2018 m. kovo 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-1205 matyti, kad nuteistasis piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje neigia. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties turinio matyti, jog nuteistasis alkoholio vartojimą, o tuo pačiu ir ankstesnės probacijos sąlygų nesilaikymą, yra linkęs pateisinti tikėjimusi, jog nebus patikrintas probacijos pareigūnų, taip pat tradicijomis vartoti alkoholį pardavus namą. Tuo tarpu skunde nuteistasis nurodo nežinojęs, kad alkoholis priskiriamas psichoaktyviosioms medžiagoms, dėl to probacijos metu jį vartojęs. Nors pataisos įstaigoje šių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo faktų nefiksuota, tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis pataisos proceso metu savo kryptingu elgesiu (dalyvaudamas alkoholio prevencijos programose) siektų eliminuoti galimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, jam būnant nestruktūruotoje aplinkoje, tokiu būdu mažindamas ir nustatomų dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų skaičių. Nors kaip kriminogeninis veiksnys piktnaudžiavimas alkoholiu nuteistajam neišskiriamas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodomos rekomendacijos galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, patvirtina, jog rizika piktnaudžiavimui šiomis medžiagomis vis dar išlieka.Kaip pažymima minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis, nors ir linkęs spręsti problemas, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą, ir kaip supranta prie jos atsiradimo prisidėjęs pats, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Kylant abejonių pakankama nuteistojo pažanga koreguojant mąstymą bei elgesį pataisos proceso metu, nėra pagrindo spręsti, jog galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis skunde išreiškia abejones, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir įvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad nuteistasis bausmę atlieka už kvalifikuoto labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, ir ankstesniojo lygtinio paleidimo atveju probacijos sąlygų nesilaikė, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę, jo pažangą pataisos proceso metu, o nusikaltimo, už kurį V. K. šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumo ir pobūdžio nevertino kaip esminės aplinkybės lygtinio paleidimo netaikymui, todėl nėra pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą neteisėtumą ar nepagrįstumą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistasis ankstesnio jam taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis – alkoholiu, tuo pažeisdamas probacijos sąlygas, jis tolimesnio pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas psichoaktyviųjų medžiagų keliamai rizikai eliminuoti. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.