- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1821-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15202-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023, suinteresuotas asmuo R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą (DOK-891), kuriuo prašė:
1.1. atnaujinti procesą išnagrinėtoje Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023 ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023;
1.2. atmesti R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Prašymą atnaujinti procesą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023, buvo nutraukta A. R. ir R. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Su šiuo sprendimu pareiškėjas A. R. nesutinka. Nurodė, kad gyvena Vokietijoje, apie šią bylą sužinojo atvykęs į Lietuvą 2023 m. gruodžio 23 d., kuomet su dukra D. M. nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį rado tuščią, beveik be baldų, iškvietė policiją. Su žmona R. R. negyvena nuo 2018 metų, bendro ūkio neveda, tačiau minėtas butas yra likęs jų bendrąja jungtine nuosavybe. 2024 m. sausio 2 d. nuvyko pas advokatą ir išsiaiškino, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023, santuoka yra nutraukta ir padalintas turtas, kuris visas atiteko R. R.. Susipažinęs su elektronine byla, pamatė, kad 2022 m. vasario 24 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu A. R. parašas yra suklastotas, taip pat suklastotas ir parašas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendime nurodytas turto padalinimas yra neteisingas, su tokiu turto padalinimu pareiškėjas niekada nebūtų sutikęs, kadangi po santuokos nutraukimo, be jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų, visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninės nuosavybės teise atiteko R. R.. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nežinant apie jos nagrinėjimą, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą (DOK-4916), kuriame prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais esminiais motyvais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad A. R. nežinojo apie procesinius dokumentus, kad dokumentai yra suklastoti, kad jis nežinojo apie skyrybų procesą yra nepatvirtintos jokiais įrodymais. Teismui nebuvo pateiktos ir aplinkybės, susijusios su momentu, kada tariamai buvo sužinota apie skyrybų procesą. Pareiškime nenurodoma, kodėl A. R., ilgai gyvenęs Vokietijoje ir nesinaudojęs butu, atvyko į Lietuvą, kokie daiktai turėjo būti bute, kada jis paskutinį kartą tame bute buvo, kodėl reikėjo iškviesti policiją, nenurodyta, kodėl kilo abejonė, kad butas nepriklauso pareiškėjui, kas jį paskatino kreiptis į advokatą. Atsiliepime nurodoma, kad buvo siekiama sukurti dirbtinę situaciją apie tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie santuokos nutraukimą.
Atsiliepimas
3.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad proceso atnaujinimu yra suinteresuotas ne pats A. R., o jo dukra D. M.. Ji, žinodama, kad tėvas pasirašė teismui skirtus dokumentus, sugalvojo pasinaudoti A. R. sutrikusia sveikatos būkle ir atnaujinti procesą. A. R. 2023 m. vasarą ištiko insultas, vėliau jį ištiko dar du insultai. Apie dvi savaites A. R. buvo komoje, vėliau gydomas ligoninėje. Dėl ištikusių insultų buvo pažeistos A. R. smegenys, jam nustatyti psichikos sutrikimai, kliedesiai, jis nesiorientavo aplinkoje, neprisimindavo, kur esąs, jam ant palatos durų būdavo paliekami užrašai apie tai, kas su juo atsitiko, kurie metai, kuris mėnuo. A. R. negalint pačiam pasirūpinti savo interesais, jam Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo paskirtas kontaktinis globėjas.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo yra aiškiai suformuluotas prašymas procesinius dokumentus siųsti A. R. elektroninio pašto adresu, todėl svarstomas, kad toks prašymas nebūtų pateiktas, jei parašai būtų suklastoti.
3.4. Atsiliepime taip pat teigiama, kad pats A. R. nebuvo suinteresuotas gyventi Lietuvoje, buto nenaudojo, juo nesirūpino, nemokėjo mokesčių. A. R. žinojo apie procesinius dokumentus, juos pasirašė 2022 m. lapkričio 13 d., prašymas atnaujinti procesą pateiktas praėjus daugiau nei metams nuo dokumentų pasirašymo. Prašyme buvo nurodytas pareiškėjo adresas, elektroninio pašto adresas, todėl procesiniai dokumentai ir buvo siunčiami nurodytu adresu Vokietijoje. Šiuo atveju skyrybų bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs teismas nepadarė jokių esminių klaidų, dėl kurių galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino. Teismas nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023 pagal pareiškėjų A. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu; bylą sustabdyti ir nustatyti A. R. ir R. R. 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti, pašalinant atnaujinimo pagrindą lėmusius trūkumus; išaiškinti A. R. ir R. R., kad per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, pareiškėjų pareiškimas bus paliktas nenagrinėtas.
5. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2022 m. lapkričio 16 d. teismui pateikė įgaliotas R. R. atstovas. 2022 m. lapkričio 16 d. lydraščiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio pagrindu, civilinė byla buvo perduota Alytaus apylinkės teismui. Minėtas lydraštis išsiųstas R. R. įgaliotam atstovui. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjams R. R. ir A. R. nustatytas 7 dienų terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau ši nutartis išsiųsta tik R. R. atstovui. R. R. atstovas pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuris buvo priimtas ir byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui. Pranešimas apie teismo posėdžio datą išsiųstas 2022 m. gruodžio 7 d. A. R. jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jokių duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą byloje nėra. Atitinkamai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo kopija išsiųsta A. R. paštu, tačiau siunta grįžo neįteikta, nurodant, kad adresas netikslus. Pareiškėjo A. R. atstovas advokatas Linas Mažonas 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Pats pareiškėjas A. R. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik kreipęsis į advokatą, nes 2023 m. gruodžio 23 d., grįžęs į Lietuvą, savo butą rado iškraustytą, kas sukėlė jam įtarimą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad duomenis apie nekilnojamo turto priklausomumą atstovas advokatas L. Mažonas tikrino 2024 m. sausio 2 d. Teismas nurodė, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai nėra paneigti.
6. Teismas sprendė, kad nors bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl A. R. elektroninio pašto adreso, tačiau su A. R. elektroniniu paštu susisiekti nebuvo bandoma. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas yra išdeklaravęs gyvenamąją vietą iš Lietuvos Respublikos dar 2014 m., prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu jis gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pareiškėjui adresuoti procesiniai dokumentai (pranešimas apie bylos nagrinėjimą, sprendimas) buvo siunčiami jo žinomu adresu užsienio valstybėje (Vokietijoje), tačiau duomenų apie tinkamą jų įteikimą byloje nėra. Priešingai, A. R. paštu siųstas sprendimas grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresas yra netikslus.
7. Taip pat teismas nustatė, kad pranešimas apie rašytinį bylos nagrinėjimą pareiškėjui paskelbtas 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Tuo tarpu 2023 m. sausio 19 d. sprendimas, pareiškėjui išsiųstas į užsienio valstybę, grįžo neįteiktas. Dėl to, byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškimą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma, kad A. R. gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje ir kad jis yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos dar 2014 m., kad A. R. procesinius dokumentus buvo prašoma įteikti elektroniniu paštu, spręstina, jog pareiškėjui A. R. nebuvo tinkamai pranešta apie inicijuotą civilinę bylą, jam taip pat nebuvo įteiktas teismo sprendimas. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad apie civilinę bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2024 m. sausio 2 d., kai kreipėsi į advokatą ir gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą.
8. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023 nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia abiejų sutuoktinių, jų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl padarė tokią išvadą, nors, kaip minėta, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
9. Teismas sprendė, kad nors sutarties sudarymo aplinkybės iš tiesų kelia tam tikrų abejonių, kadangi suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pirmoji, o tik po to ją pasirašė A. R., tačiau iš byloje esančios sutarties akivaizdu, kad buvo priešingai. Todėl R. R. teigiant, kad sutartį ir prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ji gavo paštu, po daugiau nei pusės nuo jos įteikimo, abejojama, kaip R. R. galėjo numatyti sutarties atsiuntimo datą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei R. R., nei kartu su ja sutarties įteikimo dieną buvusi liudytoja S. R. taip pat negalėjo patvirtinti, jog būtent A. R. pasirašė minėtą sutartį, kadangi, kaip jau minėta, sutartį R. R. nurodė gavusi paštu. Visgi, liudytojai S. R. neigiant suklastojus parašą, taip pat negalint atlikti rašysenos ekspertizės, nes R. R. nurodė neišsaugojusi sutarties originalo, jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ant procesinių dokumentų pasirašė ne A. R., o kitas asmuo, byloje nebuvo pateikta, tačiau tai leidžia abejoti jo valios tikrumu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas sutarties sąlygas.
10. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad šioje byloje nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 123, 130 nuostatų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, teismas neišnaudojo leistinų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, todėl procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atnaujinamas.
11. Teismas iš pareiškėjo pateiktų procesinių sprendimų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatė, kad pareiškėjas A. R. nesutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Vienas iš pareiškėjų arba abu pareiškėjai turi teisę atsisakyti savo pareiškimo. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis. Atsižvelgiant į tai, jog procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl to, kad teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria netinkamai atskleistas šalių susitarimas (šalių valia), dėl turto padalinimo, todėl byla stabdoma CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Apeliantas (pareiškėjas) A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1082-1208/2024 dalyje dėl bylos sustabdymo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Atskirajame skunde nurodo, kad A. R. nesutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Nustatyta, kad apie santuokos nutraukimo bylą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose civilinės bylos Nr. e2YT-571-939/2023 nagrinėjamą A. R. nieko nežinojo. Šioje byloje jokiuose dokumentuose A. R. nepasirašinėjo, parašai ne jo. Pareiškėjas A. R. nemato galimybių taikiai susitarti su R. R. dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria po proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje bendru sutarimu, sustabdyta civilinė byla, išaiškinant šalims, jog nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turi būti pateikta teismui per 6 (šešis) mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, jog teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju teismas taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes.
18. Įstatyme nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58- 219/2015). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Nustatęs CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).
19. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turi būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
20. Nagrinėjamos bylos atveju civilinė byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme Alytaus apylinkės teismui 2024 m. birželio 17 d. nutartimi atnaujinus procesą, be kita ko, tuo aspektu, jog patvirtinta pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (butas) buvo priskirtas R. R., apeliantui nepaskiriant jokios kompensacijos. Teismas sprendė, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, pažymint, kad prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas konstatavo, kad teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 123, 130 nuostatų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, teismas neišnaudojo leistinų priemonių procesiniams dokumentams įteikti.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad buvo padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 123, 130 nuostatų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir skundžiama nutartimi atnaujinęs byloje procesą, turėjo šalių turto padalijimo klausimą spręsti iš esmės, t. y. įvertinti sutarties turto padalijimo aspektu teisėtumą, išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtinta nuostata nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas, neatlikęs šių aplinkybių vertinimo, nepagrįstai rėmėsi CK 3.53 straipsnio 4 dalimi ir sustabdė civilinę bylą, nustatydamas šalims šešių mėnesių terminą naujai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai pateikti.
22. Pastebėtina, kad tokiu atveju procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Byloje lieka neišspręstas ir sustabdomas dar šešiems mėnesiams atnaujintos civilinės bylos procesas. Abi šalys, kaip matyti iš jų išreikštos pozicijos, šiuo metu neketina ir nesiekia teikti teismui naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri susijusi su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu padalijimo. Iš pareiškėjos pozicijos matyti, kad pareiškėjai toks turto padalijimas, koks buvo numatytas teikiant tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo reikšmingas, pareiškėja nagrinėjant bylos atnaujinimo klausimą nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo įtvirtintos tokios sutarties sąlygos, susijusios su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto padalijimu. Apeliantas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad yra tikslinga taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, kuomet civilinė byla nagrinėjama po proceso atnaujinimo, turėjo būti kilęs klausimas nagrinėjamas pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje numatytą bylos nagrinėjimo tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad jei teismas, santuokai jau esant nutrauktai, pareiškimo dalį dėl bendro turto padalijimo paliktų nenagrinėtą, nebūtų jokio procesinio instrumento, kuris įpareigotų šalis vėliau padalyti bendrą turtą susitarimu ar reikšti atitinkamą ieškinį teisme. Tai lemtų teisinių santykių nestabilumą ir buvusių sutuoktinių turto, buvusio bendrąja nuosavybe, statuso neapibrėžtumą. Turto padalijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje, kurioje sutuoktiniai siekia nutraukti ar jau nutraukė santuoką, o pareiškimo dalies palikimas nenagrinėtos šiai taisyklei prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Iš minėto išaiškinimo, darytina išvada, kad susiklosčius nagrinėjamai procesinei situacijai kai teismas turi po proceso atnaujinimo išspręsti buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimą, esant būtinybei teismas turi veikti aktyviai ir savo iniciatyva. Civilinės bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju paneigia tokią teismo pareigą.
24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties skundžiama dalis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria byla sustabdyta bei nustatytas A. R. ir R. R.f 6 mėnesių terminas naujai sutarčiai sudaryti pašalinant atnaujinimo pagrindą lėmusius trūkumus, ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.