- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-843-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34340-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. Š. nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsniu subendrinta su 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 2 mėnesiams.
2. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi panaikintas 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 9 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. rugsėjo 9 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra prieštaringa. Viena vertus, apylinkės teismas nurodo, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, lankė Anoniminių alkoholikų grupės susitikimus, įgijo apdailininko specialybę, baigė 12 klasių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlygino žalą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kita vertus, toje pačioje nutartyje apylinkės teismas pabrėžia, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistasis elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą reiškia nepasitikėjimą lygtinio paleidimo komisijos kompetencija ir šioje įstaigoje vykdomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis. Tuo tarpu apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi turi vertinti tik ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, todėl ankstesnių nuteistojo teistumų ir padarytų veikų pavojingumo vertinimas išeina už Komisijos nutarimo vertinimo ribų.
4.3. Nuteistojo nuomone, vien tik nusikalstamą veiką padariusio asmens izoliacija pati savaime neužtikrina tokio asmens elgesio korekcijos, o kartais tik dar labiau komplikuoja bausmę atlikusio asmens integraciją į visuomenę. Nuteistasis yra pateikęs pažymą apie būsimą darbovietę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja sukurti šeimą, kas tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme ir išėjęs į laisvę jis nebenusikals, ir laikysis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. Š. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų skaičiui, pobūdžiui ir pavojingumui bei išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su sumažėjusia apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. Š. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
7. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors M. Š. praeityje teistas kelis kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą už kelių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį (likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2019 m. rugsėjo 5 d.) – 7 mėnesiai 9 dienos), kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl sprendžiant M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad M. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nors 2019 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šioje M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos), tačiau nuteistojo artimi ir glaudūs ryšiai su artimaisiais, pas kuriuos jis grįš gyventi lygtinio paleidimo taikymo atveju bei teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio nusikalstamumo. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nors nusikaltimai, už kurių padarymą M. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, kas itin akcentuojama skundžiamame procesiniame sprendime, tačiau šiuo metu nuolatiniai agresijos požymiai M. Š. elgesyje nestebimi, pataisos namuose jis nebuvo baustas už smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimą kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė projektą „Harmonizacija muzikoje ir sieloje“, šiuo metu nesielgia impulsyviai, agresyviai, nepraranda savitvardos, stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes bei problemas spręsti konstruktyviai, teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, remia visuomenės vertybes, o tai skundą nagrinėjančiam teismui leidžia spręsti, kad stebima aiški ir teigiama M. Š. smurtinio elgesio korekcija.
9. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kas visumoje neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje M. Š. tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek ir jų pasekmėje atsiradusius padarinius vertina kritiškai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuotus nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau ir šį jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį, būdamas pataisos namuose, M. Š. vėlgi koregavo išimtinai teigiama linkme. Bylos duomenimis, per bausmės atlikimo laiką vartojant alkoholinius gėrimus, jų surogatus, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas M. Š. pastebėtas nebuvo, nors ir teigė, jog priklausomybės alkoholiui neturi, tačiau, siekdamas visiškai eliminuoti alkoholio vartojimą iš savo tolesnio gyvenimo, dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai.
10. Išvadą, jog išėjęs į laisvę M. Š. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. 2019 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors ankščiau nuteistasis kartodavo tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, tačiau šiuo metu M. Š. nėra agresyvus, savitvardos nepraranda, gali save kontroliuoti, sugeba priimti kitų nuomonę tam tikru laipsniu, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, nėra duomenų, kad jis vadovautųsi nuteistųjų subkultūros elementais, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, palaiko artimus ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, turi aiškiai suformulavęs ilgalaikius tikslus, žino ką veiks išėjęs į laisvę – dirbs, grįš gyventi pas tėvus, ketina sukurti savo šeimą. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. Š. tinkamai analizuoja savo praeitį, padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistasis ėmėsi atitinkamų veiksmų, atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.
11. Pritariant M. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis dirbo, pataisos namuose taip pat įsidarbino ūkio aptarnavimo brigadoje, statybininko pareigose, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio M. Š. nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo 12 klasių išsilavinimą, taip pat apdailininko specialybę, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, siekdamas įgyti naujų žinių, kurios neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus M. Š. skola yra pilnai atlyginta, kas neabejotinai patvirtina, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jokių didesnių finansinių įsipareigojimų, galinčių paskatinti nuteistąjį nusikalsti siekiant asmeninės finansinės naudos sau, ir su kuriais negalėtų susitvarkyti būdamas laisvėje, M. Š. neturi. Ši aplinkybė sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei vertinant nuteistojo finansinį stabilumą lygtinio paleidimo atveju, yra itin aktuali, tačiau skundžiama apylinkės teismo nutartimi taip ir liko neįvertinta.
12. Tinkamą nuteistojo elgesio korekciją pataisos namuose neabejotinai patvirtina ir teigiamas jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka M. Š. baustas buvo tik vieną kartą (2017 m. spalio 19 d.), paskirta nuobauda nebegalioja, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad po šios nuobaudos paskyrimo už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą programose jis buvo paskatintas tris kartus, kas rodo, jog M. Š. elgesys buvo koreguojamas tinkamai. Tokiu būdu, spręsti apie dviprasmišką nuteistojo požiūrį į priežiūrą bei jam taikomas pataisos priemones, priešingai nei skundžiama nutartimi tai iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, šiuo metu ji tik nežymiai viršija žemos rizikos ribą ir sudaro 48 balus (nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo 6 balais). Nuteistasis palaiko ryšius su motina, tėvu, broliais ir drauge, kas leidžia pagrįstai manyti, jog M. Š. socialiniai santykiai jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aptarti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tačiau teigiamai M. Š. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo M. Š. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. rugsėjo 9 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo atžvilgiu nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirti pareigas:
- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;
- lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.