- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-679-579/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- I. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 22 d. priimto nutarimo Nr. 357-157 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. S. nuteistas 2016 m. kovo 31 d. Norvegijos Karalystės Maldomo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausme su automobilio ir telefono konfiskacija. 2016 m. birželio 8 d. Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė pakeista, nustatant I. S. laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2017 m. spalio 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį I. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 12 d.
3. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2020 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-157 nutarta netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš kurių yra padengęs tik labai mažą dalį. I. S. geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau tai daro paviršutiniškai, yra linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes, jo kaltės jausmas dėl įvykdyto nusikaltimo yra negilus. Priklausomybės problemą pripažįsta, tačiau kompleksinėmis pagalbos priemonėmis jos nėra sprendęs, išskyrus trumpą laiko tarpą lankytą Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę. Elgesyje stebimi impulsyvumo bruožai, I. S. pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui. Nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau jų detaliau analizuoti nėra linkęs. Geba suvokti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau mažai supranta neigiamą poveikį visuomenei. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas. Nuteistasis iš dalies palaiko neformalias nuteistųjų bendravimo taisykles. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo nuo 66 iki 60 balų, tačiau Komisija konstatavo, kad daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama. I. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos netikslinga, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo I. S. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą. Prieš tai teistas du kartus. Paskutinis nusikaltimas, už kurį I. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pats sunkiausias, o tai rodo, kad jis nėra linkęs taisytis ir charakterizuoja jį neigiamai, kaip nedarantį tinkamų išvadų ir linkusį nusikalsti asmenį, ignoruojantį visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, I. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 60 balų. Nuo paskutiniojo vertinimo ši rizika sumažėjo 6 balais, o tai nelaikytina žymiu balų sumažėjimu, kuris suteiktų teismui pagrindą spręsti, jog I. S. elgesio korekcija pakankama ir bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis turi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemą, kurios efektyviai nesprendžia, taip pat vis dar išlieka psichologinis gynybiškumas, jam stinga atvirumo, vyrauja kiek egocentriškas, arogantiškas bendravimo stilius, nors tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip pakankamas. Savo elgesį I. S. analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro paviršutiniškai, yra linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes. Todėl, nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis I. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pritaikius asmeniui lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojasi ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu. Lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.
6.2. Skundo autorius pažymi, kad skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Iš teismo nutarties matyti, kad grįsdamas savo sprendimą netaikyti jam, I. S., lygtinio paleidimo, teismas rėmėsi tuo, kad jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama, taip pat akcentavo neigiamas jo charakterio savybes, praeities klaidas ir skolinius įsipareigojimus.
6.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 60 balų pagal OASys metodiką. Be to, ankstesnio svarstymo metu Komisija buvo nutarusi taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors tuo metu jam buvo nustatyti 66 rizikos nusikalsti balai. Šiuo metu jis yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatliktos bausmės dalis negali nusverti kitų – tiek formaliųjų, tiek materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku, o tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6.4. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė vien tik neigiamus jo asmenybės bruožus, todėl ši nutartis yra neobjektyvi. Iš tiesų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis elgėsi pavyzdingai, nėra nei karto baustas drausmine tvarka. Už mokslo pasiekimus vieną kartą buvo paskatintas padėka, lankė anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, taip pat aktyviai dalyvauja lokalinio sektoriaus veikloje – sodina gėles, įrengė baseiną, tvarko visą aplinką. Pagal turimą išsilavinimą yra stalius, savo profesinius gebėjimus naudoja ir pataisos įstaigoje. Skundo autorius pažymi, kad turi tėvus, brolį, su kuriais palaiko tvirtus ryšius, pritaikius jam lygtinį paleidimą, neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos, kadangi tėvai noriai priima jį gyventi kartu su jais, kur Probacijos tarnyba turės visas galimybes jį tinkamai prižiūrėti. Be to, laisvėje jis bus įdarbintas, tad dirbdamas galės lengviau atiduoti turimas skolas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam yra diagnozuotas cukrinis diabetas ir šiuo metu liga intensyviai progresuoja, o pataisos įstaigoje nėra tinkamų sąlygų gydytis. Jis sutinka būti paleistas lygtinai ir taikant intensyvią priežiūrą.
6.5. I. S. vertinimu, tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir šiame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog, paleidus jį lygtinai iš pataisos namų, jis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinio paleidimo instituto taikymas nesutrukdys pilnai realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų bei nepažeis teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas, priimdamas nutartį netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nurodyti motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Bylos duomenimis nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis yra per maža ar nepakankama, pagrindo nėra. Priešingai nei skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo I. S., apylinkės teismas priimtoje nutartyje įvardijo ne vien neigiamus jo asmenybės bruožus, tačiau ir teigiamai koreguojamas sritis, t. y. pažymėta, jog nuteistasis bendrauja adekvačiai, geba palaikyti ir vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus, jis taip pat geba atpažinti koreliacinį ryšį tarp psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir nusikalstamo gyvenimo būdo. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba (yra susiradęs darbą laisvėje ir galimo lygtinio paleidimo atveju), nėra baustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi jų palaikymą bei užtarimą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja I. S., rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, paskirtos švelnesnės, nei realus laisvės atėmimas, bausmės jam nebuvo efektyvios ir neskatino rinktis socialiai priimtino gyvenimo būdo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. I. S. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jau 2008 m. jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, nes teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė ir darė naujus teisės pažeidimus. 2011 m. nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tuomet I. S. išvyko uždarbiauti į užsienį, tačiau, siekdamas materialinės gerovės bei turėdamas stiprią priklausomybę narkotinėms medžiagoms, padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, už kurį šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, jo daromos priešingos teisei veikos sunkėja ir jau neapsiriboja vien Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina I. S. daromą pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar nuteistasis pakankamai aktyviai sprendžia piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemą, taip pat kokia yra jo emocinė gerovė, ateities planai, mąstymo kryptingumas ir pan. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje, I. S. heroiną ir kokainą vartojo kiekvieną dieną, t. y. pastoviai buvo vartojamos itin stiprios psichiką veikiančios medžiagos. Nors šiuo metu nuteistasis teigia nesisvaiginantis, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius vertina atsargiai. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog pataisos įstaigoje narkotinių bei psichotropinių medžiagų gavimas yra apsunkintas, už nustatytą apsvaigimo faktą gresia kalinimo sąlygų sugriežtinimas, todėl vien aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuotas nusižengimas, susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, dar nereiškia, kad I. S. nebeturi potraukio šioms medžiagoms ir supranta jų daromą žalą tiek vartojančiam asmeniui, tiek visai visuomenei. Bylos duomenimis nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybės problemą, tačiau niekada kompleksinėmis pagalbos priemonėmis jos nėra sprendęs, išskyrus trumpą laiko tarpą lankytą savipagalbos grupę „Narkomanai Anonimai“. Taigi, sudalyvavimas daugiau vienkartinio pobūdžio užsiėmimuose, nei realus, pastovus, sistemingas, ilgalaikis gydymasis, rodo, jog I. S. efektyviai turimos problemos, kuri skatina jo nusikalstamumą, nesprendžia ir neskiria tam pakankamai dėmesio.
12. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra nurodę daugybę ydingų nuteistojo mąstysenos aspektų, kuriuos I. S. ignoruoja ir nesistengia koreguoti, pavyzdžiui, psichologinis gynybiškumas, atvirumo stoka, vyraujantis egocentriškas, arogantiškas bendravimo stilius, paviršutiniška savo elgesio analizė, savo elgesio pasekmių minimizavimas, negilus kaltės jausmas dėl padaryto nusikaltimo, elgesyje stebimi impulsyvumo bruožai, pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui, sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas: stinga vidinės introspekcijos ir savirefleksijos gebėjimų atpažinti sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ar spręstinos, pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ar su teisės normomis nesuderinamos problemų sprendimo strategijos, gyvenimo tikslus formuluoja pernelyg abstrakčiai, neįvardija konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija, remiasi daugiau iliuziniu mąstymu, o ne realybe. Pažymėta ir tai, kad teisės pažeidėjas į pataisos namų administraciją dėl dalyvavimo resocializacijos programose (pavyzdžiui, priklausomų asmenų reabilitacijos programa „Įžanginė grupė“) yra kreipęsis, tačiau nei vienoje jų nėra dalyvavęs, išskyrus jau minėtą savipagalbos grupės „Narkomanai Anonimai“ lankymą ir dalyvavimą „Žaliosios oazės“ projekte. Darytina išvada, jog nuteistasis labiau orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas, o ne į socialinę reabilitaciją, kas yra svarbiausia bausmės atlikimo metu.
13. Teisėjų kolegija nepalankiai vertina ir aplinkybes, susijusias su I. S. palaikomomis nuostatomis, t. y. jis nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, iš dalies palaiko neformalias nuteistųjų bendravimo taisykles. Nors I. S. akcentuoja šeimos, artimųjų svarbą, tačiau stebimos ir materialinės-hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos, fatališkas požiūris į gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo gyvenimo draugę, su kuria susilaukė sūnaus, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau I. S. buvo vedęs, tačiau santuoka nutrūko, taigi, ilgalaikių šeiminių ryšių jam puoselėti nepavyko. Duomenų, ar nuteistasis bando ieškoti būdų, kaip galėtų bendrauti su savo sūnumi bei jam finansiškai padėti, pateiktoje medžiagoje nėra. Nors I. S. pataisos namuose dirba, tačiau finansiškai jam pinigus siunčia ir motina, kas liudija, jog nuteistasis negeba tinkamai tvarkyti turimų lėšų, kad jų užtektų pragyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi 4715,62 Eur skolinį įsipareigojimą, tačiau yra atlyginęs vos 192,40 Eur. Ankstesnio svarstymo metu jis buvo padengęs 181,28 Eur, vadinasi, per pusmetį I. S. tesugebėjo sumažinti turimą skolą vos 11,12 Eur. Toks neatsakingas finansinių įsipareigojimų vykdymas rodo, kad nuteistasis neplanuoja pilnai padengti turimos skolos, šiuo metu jis tik imituoja skolos mažinimą, kas patvirtina, jog gyvenimui laisvėje jis dar nėra pasiruošęs. Finansinis nestabilumas neabejotinai apsunkintų jo probaciją ir galimai skatintų pakartotinai nusikalsti, nes I. S. siekia prabangaus ir turiningo gyvenimo.
14. Nors nuteistasis teigia, jog paleistas lygtinai grįš gyventi pas tėvus į jiems nuosavybės teise priklausantį namą, kur bus galima tinkamai jį prižiūrėti ir netgi stebėti elektroninėmis priemonėmis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ir ankstesniais gyvenimo laikotarpiais I. S. gyveno tėvų namuose (pavyzdžiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu), tačiau tai jo nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė, taigi, tėvai jam nėra autoritetas bei apsauginis veiksnys nuo priešingų teisei veiksmų darymo. Akivaizdu, jog I. S. mąstymui trūksta lankstumo, jis dažnai renkasi drastiškas, kraštutines problemų sprendimo priemones, pavyzdžiui, pataisos įstaigoje 2018 m. lapkričio mėnesį buvo paskelbęs bado akciją dėl netenkinančių kalinimo sąlygų. Psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, jog nuteistojo asmenybei trūksta brandumo – stebimas pernelyg aukštas ir nepagrįstas savęs vertinimas, savikritikos stoka. Visus šiuos turimus koreguoti aspektus atspindi ir vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 60 balų pagal OASys metodiką. Nors ši rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 6 balais, tačiau ji nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tai, jog pirmą kartą svarsčiusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą Komisija nutarė jam taikyti šį institutą, o antrąjį kartą atsisakė tai daryti, tik patvirtina, kad I. S. daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.
15. Lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi ir jam diagnozuota liga – I tipo cukrinis diabetas. Nors nuteistasis teigia, kad liga progresuoja į blogąją pusę, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų prie pateikto skundo I. S. nepridėjo, šių duomenų taip pat nėra ir jo asmens byloje, t. y. neaišku, ar nuteistasis vartoja kokius nors vaistus, ar jaučia atitinkamus ligos simptomus ir kaip jie pasireiškia, taip pat neaišku, kada ši liga jam buvo diagnozuota (galbūt ja sirgo ir nusikaltimų darymo metu). Todėl teigti, kad nuteistajam būtų pernelyg sunku toliau tęsti bausmės atlikimą, nėra pagrindo.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. I. S. asmenybės korekcija nėra pakankama. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. S. (I. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.