- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1243-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00336-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ dėl neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti UAB „Druskininkų butų ūkis“ veiksmus dėl skolos išreikalavimo neteisėtais ir panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Druskininkų butų ūkis“ įspėjimą dėl įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. L. ieškinį atsakovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl neteisėtų veiksmų.
3. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkės, ir atsakovo, objektų administratoriaus, yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau atsakovo ieškovei pateiktas 2019 m. balandžio 19 d. įspėjimas dėl įsiskolinimo pats savaime nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovei pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš ieškovės prašomo panaikinti atsakovo įspėjimo dėl įsiskolinimo, o iš tarp šalių galimai susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių. Taigi, reikalavimas panaikinti minėtą įspėjimą dėl įsiskolinimo negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė prašymas pripažinti atsakovo veiksmus dėl skolos išreikalavimo neteisėtais, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – konstatavimą, tačiau nesukurtų atsakovo civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamai ieškovės reikalavimo teisės, nes civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus). Teismas konstatavo, kad reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus dėl skolos išreikalavimo neteisėtais fakto konstatavimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių. Įvertinus tai, kad ieškovės pareikštu ieškiniu nereikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, jis nelaikytinas ieškiniu dėl pripažinimo.
Šalies argumentai
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurie nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, nes jais nebus apgintos jokios ieškovės pažeistos teisės, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas atsisakė priimti ieškinį, tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau teismas nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjai kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
1.2. Nurodė, kad įspėjimas laikytinas priverstiniu reikalavimu apmokėti skolą, kurio neįvykdžius gali būti pradėtas išieškojimas. Taigi, įspėjimo reikalavimo neįvykdymas sukelia ne tik materialiuosius teisinius padarinius, susijusius su skolos ir kitų išlaidų išieškojimu, bet ir asmens duomenų naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis).
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu konstatavęs, kad toks ieškinys (ginčas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nutartyje nurodė, jog įspėjimas dėl įsiskolinimo pats savaime nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovei pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš ieškovės prašomo panaikinti atsakovo įspėjimo dėl įsiskolinimo, o iš tarp šalių galimai susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių bei nurodė, kad reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus dėl skolos išreikalavimo neteisėtais fakto konstatavimas nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad įspėjimas laikytinas priverstiniu reikalavimu apmokėti skolą, kurio neįvykdžius gali būti pradėtas išieškojimas, todėl tai sukelia materialiuosius teisinius padarinius, susijusius su skolos ir kitų išlaidų išieškojimu.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius, teismas atsisako priimti ieškinį. Vienas iš jų - kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir atsisakė priimti ieškovės A. L. ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį nurodytu pagrindu.
12. Teismas pažymi, kad ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Be to teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 6 punktas). Tuo tarpu atsisakyti priimti ieškinį, teismas gali tik konstatavęs vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu konstatavęs, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurie nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, nes jais nebus apgintos jokios ieškovės pažeistos teisės. Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu.
14. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai suformuluoti gana abstraktaus pobūdžio. Konstatuotina, kad atsakovo ieškovei pateiktas įspėjimas dėl įsiskolinimo pats savaime nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių bei negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pastebėtina, kad pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, jog ieškovės reiškiami reikalavimai nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių ir jais nebus apgintos ieškovės pažeistos teisės, pagrįstai ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas. Pažymėtina, kad ieškovė atskirajame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o jos pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės A. L. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Įvertinęs šioje byloje ieškovės A. L. pateiktų procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovei teisę teikiant procesinius dokumentus teismui naudotis profesionalių teisininkų pagalba. Ieškovės A. L. turtinei padėčiai esant blogai, ji turi galimybę kreiptis dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.