Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gyčio Večersko ir teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui T. S. , gynėjui advokatui Vytautui Jasbučiui, nukentėjusiesiems B. B. , J. M. , S. M. ,

I.Č., gimęs 1981 m. rugsėjo 23 d., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:

1) 1998 m. birželio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2) 2001 m. balandžio 23 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 8 mėnesiams, 3) 2001 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. vieneriems metams 9 mėn. laisvės atėmimo, BK 43 str. pagrindu subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, 2002 m. vasario 25 d. nutartimi iš laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai 1 metams 1 mėn. 8 d., dirbantis AB “Montuotojas“ darbininku, gyvenantis J. A. –Brazaičio g. 27-33, Marijampolėje, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai B. B. . Taip pat I. Č. tyčia nužudė K. M. , peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Būtent, 2006 m. balandžio 3 d. apie 12 val. tikslus laikas nenustatytas, bute Nr.33, esančiame J. A. -Brazaičio g. Nr.27, Marijampolės m., kilus konfliktui I. Č. tyčia keturis kartus kumščiu sudavė bei du kartus spyrė buvusiai sugyventinei – nukentėjusiajai B. B. į įvairias galvos vietas ir tuo jai padarė poodines kraujosruvas akių vokuose – skruostuose, nosies srityje, kaktos dešinėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2006 m. rugsėjo 19 d. apie 2 val. 20 min., bute Nr.3, esančiame Dailidės g. 11, Marijampolėje, virtuvėje I. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, kilusio konflikto su K. M. metu, kai pastarasis jį užpuolė, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė peiliu į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo priekinės sienelės kairės pusės žaizdą su didžiosios taukinės, plonosios žarnos ir storosios žarnos pasaito kraujagyslės sužalojimu, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir to pasėkoje nukentėjusysis K. M. mirė.

I. Č. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad B. B. yra buvusi jo sugyventinė ir jie turi bendrą mažametį vaiką, kurio nukentėjusioji neprižiūri, nesirūpina. 2006 m. balandžio 1 d. jis grįžo iš komandiruotės, apie 23 val. pas jį į butą atėjo nukentėjusioji B. B. ir jis pastebėjo, kad nukentėjusioji sumušta, kaktoje buvo guzas, o ant dešinės akies mėlynė. Pati nukentėjusioji jam pasakė, kad ją sumušė brolis, trenkdamas kėdute į galvą. Tą vakarą kilus ginčui, kad B. B. neprižiūri vaiko, jis tik vieną kartą jai sudavė delnu per veidą. Sekančią dieną B. B. išėjo namo. Jie išsiskyrė prie tilto. Tik žymiai vėliau jis sužinojo, kad jo ieško policija, o pasiteiravus pas B. B. , dėl ko ši jį apkalbėjo, pastaroji atsakė nežinanti. Jo nuomone B. B. jį apkalbėjo, nes jis atsisakė su ja bendrai gyventi.

2006 m. rugsėjo 18 d. apie 8 val. vakaro jį į svečius pasikvietė J. M. , jie turėjo švęsti J. M. vaiko gimtadienį. Ten pat dalyvavo J. M. kaimynė Trapavičienė, kuri vėliau išėjo, J. M. vyras K. M. . Jie visi kartu vaišinosi, gėrė “Sidrą“. Vėliau jis kartu su J. M. ir K. M. išėjo pirkti alaus, o grįžtant į butą, Kęstutis įsėdo į privažiavusį “taksi“ automobilį ir nuvažiavo. Beeinant namo tas pats automobilis jiems buvo užblokavęs kelią, bet jis Kęstui pasiūlius važiuoti kartu, atsisakė ir kartu su J. M. į butą sugrįžo pėstute. Sugrįžus į butą, būnant kambaryje, apie 1 val. nakties, ten pat parėjo ir K. M. . Kęstas susiginčijo su Jolanta ir abiejų rankų delnais sudavė jai per veidą. Tuomet jis užstojo Jolantą ir K. M. jį puolė. Taip jie abu susigrūmė, krisdamas jis galėjo Menkauskui suduoti. Po šio grumtynių K. M. iš buto išėjo. Maždaug po 5 minučių, kai jis atsitūpęs virtuvėje prie pečiaus rūkė ir telefonu skambino draugui, į virtuvę įbėgo nukentėjusysis K. M. ir D. U. ir abu pradėjo jį mušti, sakė užmušim. Nuo suduotų smūgių jis parkrito ant grindų, po to paėmę už pažastų kėlė ir tuo pačiu metu jis nuo spintelės paėmė ten gulėjusį peilį. Paėmęs peilį, kad apsiginti jis pradėjo šiuo peiliu mosikuoti, bet kuriuo metu nukentėjusiajam įdūrė nejuto. Po to nukentėjusysis ir jo draugas iš buto išbėgo, o dar vėliau įsitikinęs, kad nukentėjusiojo ir jo draugo nėra, iš buto pasišalino ir jis pats.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji B. B. parodė, kad 2006 m. balandžio 3 d. jai telefonu paskambino buvęs sugyventinis I. Č. ir pakvietė ateiti pas jį į butą. Nuėjusi pas kaltinamąjį ten rado taip pat ir pastarojo brolį Evaldą, jie abu gėrė alų. Kadangi pas I. Č. nebuvo jos sūnaus Manto, ji norėjo išeiti namo, bet Irmantas jos iš buto neišleido ir pradėjo mušti. I. Č. ją pargriovė ant lovos ir mušė kumščiais į veidą, per galvą. Vėliau I. Č. brolis išėjo, bei taip pat ir ji apsivaliusi kraują, iš buto išėjo. I. Č. jai liepė sakyti, jog ją sumušė nepažįstami ant tilto. Taip ji parėjo iki savo mamos G. V. buto, bet kadangi jos nebuvo, ją pakvietė užeiti kaimynė R. M. . Pas R. M. ji miegojo, o vėliau jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ligoninėje.

L. G. V. parodė, kad 2006 m. balandžio 2 d. vakare pas juos į namus atėjo dukros Birutės sugyventinis I. Č. ir prikalbino dukrą išeiti kartu. Dukra iš namų išėjo sveika. Sugrįžo į namus B. B. 2006 m. balandžio 4 d. apie 6 val. ryto, matėsi, kad jos veidas labai sumuštas, skundėsi galvos skausmais. Iš dukros ji sužinojo, jog ji miegojo pas R. M. , ir kad ją sumušė I. Č. . Pasiteiravus pas R. M. , ši taip pat atpasakojo B. B. pasakojimą, jog ją sumušė I. Č. .

L. M. B. parodė, kad 2006 m. balandžio 2 d. jo sesuo B. B. išėjo iš namų kartu su savo sugyventiniu I. Č. . Išėjo būdama sveika. Į namus sesuo parėjo tik 2006 m. balandžio 4 d. apie 6 val. ryto ir pasakė, kad nakvojo pas kaimynę Redą. Jis pastebėjo, kad Birutė buvo sumušta. Pasiteiravus, kas ją sumušė, B. B. atsakė, kad ją sumušė I. Č. su broliu. Vėliau jis su seserimi kalbėjosi ligoninėje ir tuomet ji sakė, kad ją sumušė I. Č. . Jis pats sesers nemušė.

L. R. M. parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, apie 18 val. pas ją į namus atėjo B. B. . Ji pastebėjo, kad B. buvo sumušta, ji skundėsi galvos, krūtinės skausmais. Taip pat B. B. sakė, jog ją sumušė Irmantas, bei dar su juo buvo ir pastarojo brolis. K. B. mamos nebuvo namuose, ji liko pas ją miegoti, o namo išėjo sekančią dieną apie 6 val. ryte.

L. E. Č. parodė, kad 2006 m. balandžio 3 d. apie 11 val. atvažiavo pas brolį Irmantą į butą. Atvykęs rado I. ir B. B. , jie abu gėrė degtinę. B. jam parodė mėlynę po akimi ir pasakė, jog ją sumušė jos brolis. Taip jis suprato iš B. B. pasakymo. Prie jo Irmantas ir Birutė tarpusavyje ginčijosi, Irmantas priekaištavo, kad B. neprižiūri vaiko. Taip pat jis matė, kaip Irmantas ranka kartą sudavė B. B. per ausį, o po to vėl abu gėrė. Truputį pabuvęs jis išvažiavo namo, o brolį su B. B. paliko dviese.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr.G-1478/06(02) ir Nr.G-117-1478/06(02) (t.1, b.l. 28, 30) seka, kad atlikus nukentėjusiosios B. B. medicininį tyrimą, jai buvo nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose – skruostuose, nosies srityje, kaktos dešinėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį. Šie sužalojimai B. B. buvo padaryti 2006 m. balandžio 3 d. keturių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje – kietu buku daiktu, kuo galėjo būti sudavimas kumštimi, spiriant ar panašiai.

Tokiu būdu iš virš paminėtų įrodymų darytina išvada, kad nukentėjusiąją B. B. 2006 m. balandžio 3 d. sumušė ir tokiu būdu sužalojo, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto, padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis I. Č. .

Netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog ją sužalojo kaltinamasis, jokio pagrindo nėra. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t.1, b.l. 12-13, 15-16) jau pirmų apklausų metu B. B. kaltinamąjį nurodė, kaip asmenį ją sumušusį, nurodė nusikaltimo padarymo laiką ir vietą. B. I. Č., kaip nusikaltimo vykdytoją ji netrukus po įvykio nurodė ir R. M. , bei savo motinai ir broliui. Tad B. B. parodymai laikyti nuosekliais ir objektyviais, o kaltinamojo aiškinimas, jog jis tik vieną kartą sudavė nukentėjusiajai per žandą, laikytinas gynybine versija ir siekiu sušvelninti atsakomybės laipsnį.

Sprendžiant kaltinamojo kaltės laipsnį, liudytojo E. Č. , M. P. parodymais nesivadovautina, nes šie asmenys yra artimi I. Č. giminaičiai, dėl ko suinteresuoti kaltinamajam palankia bylos baigtimi.

I. Č. padarytieji nusikalstami veiksmai B. B. atžvilgiu tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė tyčia peržengiant būtinosios ginties ribas, nužudžius K. M. įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

N. S. M. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. ryte jam telefonu paskambino D. U. ir pranešė, kad jo brolį Kęstutį nužudė žmonos Jolantos draugas. Iš D. U. pasakojimo jis suprato, kad Kęstutis sugrįžus į nuomojamą butą buvo sumuštas, žmonos draugo, o po to jau kartu su D. nuėjus į butą, Kęstučiui įdūrė į pilvą. Jis palaidojo nužudytąjį brolį, todėl prašo priteisti iš kaltininko 2086,80 Lt laidojimo išlaidų.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. ji nutarė švęsti dukros gimtadienį, jos vyras K. M. pasiūlė pasikviesti jai savo draugą, o pats žadėjo atsivesti savo draugę. Taip I. Č. atėjo pas juos į butą į svečius, ir jie trise kartu vaišinosi, po to vyras išėjo pas draugę. Tuo metu pas juos taip pat svečiavosi kaimynė S.. Sugrįžus vyrui, I. Č. pasiūlė nueiti nusipirkti alaus ir jie trise išėjo. Grįžtant į namus, jos vyras K. M. sutiko pažįstamą, kuris dirbo taksi automobiliu ir įsėdo pas pastarąjį, siūlė taip pat važiuoti ir jiems kartu. Priėjus namus (butą) ji matė, kad vyras su draugu sėdėjo taksi automobilyje. Ji kartu su I. Č. nuėjo į butą. Neužilgo į butą sugrįžo ir K. M. . Jis liepė I. Č. eiti namo, o jai abiem rankomis trenkė per veidą. Po šių veiksmų K. M. ir I. Č. susimušė, vienas kitam sudavė smūgius, o po muštynių Kęstutis iš buto išėjo. Maždaug po 5 minučių, jai kartu su I. Č. būnant virtuvėje, į butą, įbėgo Kęstutis su savo draugu “taksistu“ ir abu puolė Irmantą. Ji matė, kaip pirmas Irmantui į veidą sudavė Kęstutis, daugiau muštynių nematė, nes nuėjo į kambarį pas vaikus. Po muštynių Kęstutis su draugu iš buto išbėgo, o Irmantas norėjo iššokti per langą, bet perspėjus, kad tai antras aukštas, išbėjo iš buto per duris. Neužilgo išėjusi į koridorių ji pamatė ten nukritusį K. M. , iš D. U. sužinojo, kad jam įdūrė peiliu.

L. S. T. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. svečiavosi pas J. M. , ten taip pat buvo ir kaltinamasis, jie kartu gėrė “Sidrą“. Apie 22 val. ji išėjo namo, o naktį, apie 2 val. išgirdusi triukšmą, išėjo į koridorių ir ten pamatė sužalotą K. M. . Svečiuojantis pas M. ji pjaustė peiliu pyragą, po to tą patį – virtuvinį peilį padėjo virtuvėje ant spintelės. Po įvykio šio peilio jie ieškojo, bet nerado.

Liudytojas D. U. parodė, kad įvykio naktį, apie 1 val. važiuojant taksi automobiliu sutiko einantį K. M. . Kęstas jam parodė einančius, jo žmoną su meilužiu, bei pavadino juos važiuoti kartu. Šiems atsisakius, jie privažiavo iki K. M. namo ir automobilyje šnekučiavosi. Maždaug apie 3 val. nakties K. M. nuėjo namo, o po 10 minučių jis gavo telefoninę žinutę “atvažiuok“. Atvažiavus prie K. namų, nukentėjusysis jo paprašė padėti iš namų išvaryti tą vyrą, ant nukentėjusiojo veido matėsi mėlynė. Taip jie abu nuėjo į Kęstučio butą. K. M. užėjo pirmas, jis – antras. Įėjus į butą K. M. susigrūmė su I. Č. ir tuo metu apglėbęs rankomis jis atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Laikant kaltinamąjį apglėbtą, jis pajuto smūgį į kairį petį ir atstūmus pamatė pas jį rankoje peilį. Sušukęs, kad pas kaltinamąjį yra peilis, jis iš buto išėjo, o iš paskos išėjo ir Kęstas. Kadangi nukentėjusysis nenulipo laiptais žemyn, jis sugrįžo ir rado pastarąjį gulintį koridoriuje, matėsi jam padaryta durtinė žaizda. Po to iš karto apie įvykį jis pranešė policijai.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 115-121) matyti, kad liudytojas D. U. tapačiai įvykio aplinkybes patvirtino ir nusikaltimo parodymo vietoje metu jis parodė vietą buto virtuvėje prie spintelės ir stalo, kur prieš jiems įeinant stovėjo kaltinamasis. Šių parodymų metu jis patvirtino, kad K. M. ir kaltinamajam pradėjus stumdytis, jis paėmė kaltinamąjį už pažastų ir patraukė link kitos virtuvės sienos, po ko ir pamatė pas pastarąjį rankoje peilį.

Iš lavono apžiūros protokolo (t.1, b.l. 78-84), teismo medicinos specialisto išvados Nr.M302/06(09) seka, kad K. M. buvo nustatyta durtinė pjautinė pilvo priekinės sienelės kairės pusės žaizda su didžiosios taukinės, plonosios žarnos ir storosios žarnos pasaito kraujagyslės sužalojimu, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir dėl to įvyko nukentėjusiojo mirtis. Toje pačioje išvadoje konstatuoti ir kiti nukentėjusiojo kūno sužalojimai, padaryti jam esant gyvam – tai kraujosruva veide bei odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairėje kojoje.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G1117/06(09) (t.1, b.l. 107) seka, kad D. U. buvo nustatyta durtinė – pjautinė kairio peties sąnario srities žaizda, galimai padaryta 2006 m. rugsėjo 19 d. kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu.

Tad vertinant virš paminėtuosius įrodymus nėra pagrindo abejoti, kad K. M. peiliu sužalojo kaltinamasis ir šio sužalojimo pasėkoje įvyko nukentėjusiojo mirtis. Iš D. U. parodymų seka, kad nukentėjusįjį kaltinamasis peiliu sužalojo, kai šis pirmasis užėjo į virtuvę ir susigrūmė-susistumdė su kaltinamuoju, nes po to kaltinamasis buvo atitrauktas nuo K. M. ir kontakto su juo neturėjo.

Sprendžiant kaltinamojo padarytų veiksmų tyčios klausimą, atsižvelgtina ne tik į paties I. Č. , nukentėjusios J. M. , liudytojo D. U. parodymus, bet ir į iki nukentėjusiojo sužalojimo peiliu, nukentėjusiojo bei kaltinamojo elgesį sąlygojusias aplinkybes.

Iš ištirtų įrodymų seka, kad nukentėjusysis K. M. dėl jam žinomų kaltinamojo santykių su jo žmona, bei dėl pirmiau įvykusio konflikto, buvo priešiškai nusiteikęs I. Č. atžvilgiu ir pasitelkęs draugą (D. U. ) siekė jį išvaryti iš savo buto. Įvertinant šias aplinkybes nėra pagrindo abejoti J. M. parodymais, kad nukentėjusysis K. M. su draugu į butą neužėjo, kaip teigia D. U. , bet įbėgo, o tai rodo agresijos pobūdį nukentėjusiojo veiksmuose. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad buvo užpultas kaltinamasis. Tą pačią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytojas D. U. , kuris nenurodė, kad juos būtų puolęs kaltinamasis. Minėtas liudytojas patvirtino tik tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykusio susistumdymo faktą, po ko iš karto sekė K. M. sužalojimas peiliu.

Tad gi, įvertinus virš paminėtuosius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusiajam su kitu asmeniu (D. U. ) įbėgus į butą, nukentėjusiajam užpuolus kaltinamąjį, pastarajam kilo būtinosios ginties situacija. Tačiau įvertinant tai, kad kaltinamajam buvo aiškiai suprantamas ir jo paties amoralus elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu, kai jis su šiuo susimušė ir pasiliko su jo žmona svetimame bute, buvo suprantamas ir nukentėjusiojo siekis jį išvaryti iš buto, bei įvertinant, kad prieš kaltinamąjį nebuvo panaudoti kokie nors įrankiai ar daiktai kūnui žaloti, šioje konkrečioje situacijoje I. Č. puolimui atremti panaudotas peilis – nebuvo būtina tam priemonė. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, I. Č. gynyba suduodant smūgį nukentėjusiajam peiliu, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžiui bei pavojingumui, ir todėl laikytina būtinosios ginties ribų peržengimu.

I. Č. aiškinimas, jog tik užpuolus, ir nukentėjusysis ir pastarojo draugas jį mušė, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, grasino užmušti, vertintinas kaip siekis pateisinti puolimo neatitinkančią gynybą. Minėtus kaltinamojo teiginius apie grasinimą užmušti, bei patirtus sužalojimus, paneigė liudytoja J. M. ir teismo medicinos specialisto išvada Nr.G-1113/06(09) (t.1, b.l. 144), kurioje konstatuota, kad išorinių kūno sužalojimų pas kaltinamąjį nebuvo surasta.

Kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam K. M. peiliu, veikė sąmoningai, siekdamas šį sužaloti, suprasdamas, kad tokiu būdu gali atimti gynybą. Tokiu būdu I. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas (BK 129 str. 1 d.), padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 str. 3 d., 4 d.).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į šių veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, sukeltas pasekmes, bei paties kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo priskiriami prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d., 6 d.), vieno iš jų pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tyčinį nužudymą I. Č. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino ištirti įrodymai (liudytojų parodymai, alkotesterio parodymai (t.1, b.l. 137).

Kaip asmenybė I. Č. charakterizuotinas neigiamai. Jis anksčiau buvo teistas tris kartus, teistumai išnykę, tačiau tai rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas elgesio normas. Kaip seka iš bylos aplinkybių I. Č. dažnai girtavo, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš kitų žmonių gyvybę ir sveikatą.

Tad įvertinus virš paminėtąsias aplinkybes, jų visumą, I. Č. skirtinos griežtos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Nors kaltinamasis tyčinį nužudymą padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, kolegijos nuomone, įvertinant visas virš paminėtąsias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, švelninti kaltinamajam bausmę, taikant BK 62 str. nuostatas, pagrindo nėra. Įvertinant paminėtą, pagal BK 129 str. 1 d. jam skirtina bausmė mažesnė už šios bausmės įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl B. B. gydymo išlaidų atlyginimo ir S. M. civilinis ieškinys dėl K. M. laidojimo išlaidų atlyginimo, tenkintini. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad minėto dydžio, t.y. ligonių kasai – 2129,- Lt, S. M. – 2086,80 Lt, žala padaryta I. Č. nusikalstamų veiksmų pasėkoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I.Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir BK 129 str. 1 d., BK 28 str. 3 d., 4 d. Pagal BK 135 str. 1 d. paskirti bausmę penkerius metus laisvės atėmimo, pagal BK 129 str. 1 d., BK 28 str. 3 d., 4 d. paskirti bausmę šešerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę aštuonerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos – 2006 m. rugsėjo 19 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. Č. 2086,80 litų S. M. ir 2129,- litus Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus: K. M. rūbus, batus, lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti, I. Č. džinsines kelnes, marškinėlius, švarką, batus, grąžinti savininkui – I. Č. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.