- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- B2-1101-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00886-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Verslo valdymo centras“
- Atsakovas
- UAB „Beltranza“
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Verslo valdymo centras“ ieškinį atsakovei UAB „Beltranza“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Verslo valdymo centras“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Beltranza“ iškėlimo, įmonės bankroto administratore prašo skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodo, kad 2011-12-20 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Eurota“ perleido reikalavimo teises į UAB „Beltranza“ 24 080 Lt įsiskolinimą, įskaitant netesybas, todėl atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 24 648,28 Lt. Ieškovė prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovės turto areštą iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-20 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės turtą, uždrausdama turtą perleisti ar kitaip pakeisti nuosavybės teises, įkeisti ar kitaip suvaržyti, sumažinti turto vertę, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Beltranza“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ji yra moki. Teismui yra pateikti įmonės finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovės turtas 2012-01-31 dienai yra 3 215 385 Lt, o pradelstos skolos – tik 41 842,96 Lt. Taip pat ieškovės reikalavimas apmokėti 24 080 Lt skolą ir nuo šios sumos apskaičiuotus 568,28 Lt delspinigius yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog tarp ieškovės ir UAB „Eurota“ buvo sudarytas reikalavimo teises patvirtinančių dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Esant nustatytam šalių susitarimui dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo aplinkybių, atsakovė daro išvadą, jog ieškovė pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nėra iš UAB „Eurota“ įgijusi jokių reikalavimo teisių. Ieškovės nurodyto dydžio reikalavimo vykdymas yra sustabdytas dėl priešpriešinių UAB „Eurota“ įsipareigojimų atsakovei netinkamai vykdant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė nurodo, kad ieškovės veiksmai siekiant inicijuoti atsakovės bankrotą yra nesąžiningi, todėl atsakovė prašo taikyti ieškovei iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Iš ieškinio matyti, jog ieškovė UAB „Verslo valdymo centras“ atsakovei UAB „Beltranza“ pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Savo reikalavimą pagrindė tuo, kad 2011-12-20 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Eurota“ perleido reikalavimo teises į UAB „Beltranza“ 24 080 Lt įsiskolinimą, įskaitant netesybas, ir atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 24 648,28 Lt, ir ji, kaip kreditorė, įgijo reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisę.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Pažymėtina, kad vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan. Jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnis), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas.
Ieškovė UAB „Verslo valdymo centras“ kartu su ieškiniu nepateikė jokių pakankamų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti (įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismo įsakymą, ar dokumentus, rodančius atsakovės skolos pripažinimą ir pan.).
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė yra moki. Byloje pateiktas atsakovės balansas už 2010 metus, iš kurio matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 690647 Lt, o turto įmonė turto turi už 2877729 Lt; iš pateikto atsakovės balanso už 2011 metus matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 161000 Lt, o turto įmonė turto turi už 3545529 Lt; iš pateikto atsakovės balanso už 2012 metų sausio mėnesį matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 332062 Lt, o turto įmonė turto turi už 3885454 Lt, t. y. įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir įmonė yra moki.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Beltranza“ nepripažįsta ieškovės UAB „Verslo valdymo centras“ reikalavimų dėl skolos, atsakovė yra moki, todėl atsisakytina iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Kadangi nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylos, todėl naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-20 nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str. 1 d.). CPK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Tačiau teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 152 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad visas atsakovės turtas yra areštuotas, jos veikla sutrikdyta, nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leidžiama vykdyti skubiai.
Atsakovė prašo skirti iki 20 000 Lt baudą ieškovei už piktnaudžiavimą teise. Netenkintinas atsakovės prašymas, kadangi kreditorė, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 4, 5, 6 straipsniais manydama turinti reikalavimo teisę į skolininką, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendžia, ar ieškovės ieškinys pagrįstas ar ne (CPK 178 str., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Beltranza“.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-20 nutartimi atsakovei UAB „Beltranza“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės vykdyti skubiai išsiunčiant faksu į Registrų centrą.
Netenkinti atsakovės UAB „Beltranza“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei UAB „Verslo valdymo centras“.
Nutartį per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.