- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-64-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00045-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2024-02-21 Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos Reagavimo departamento Eismo saugumo valdymo biuro (toliau – ir Latvijos Respublikos Eismo saugumo valdymo biuras, Institucija) prašymas pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos reagavimo departamento Eismo saugumo valdymo biuro 2022-04-13 (bylos Nr. VL03452082) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą piniginę sankciją – 160 Eur baudą – už padarytą administracinį nusižengimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 160 Eur bauda paskirta už tai, kad 2024-04-07 19.08 val. Latvijos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas viršijo leistiną greitį (50 km/val.), važiuodamas 74 km/val. greičiu (pritaikius paklaidą, važiavo 71 km/val. greičiu). Greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu GATSO, nestabdant transporto priemonės. Tuo buvo padarytas nusižengimas, numatytas Kelių eismo įstatymo 101.1 punkte, o atsakomybė už šį nusižengimą numatyta minėto įstatymo 55 straipsnio 10 dalyje. Sprendimas įsiteisėjo 2022-05-07.
2. Skundžiama 2024-04-03 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas pripažino Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos Reagavimo departamento Eismo saugumo valdymo biuro 2022-04-13 sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VL03452082 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą piniginę sankciją – 160 Eur baudą – ir perdavė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-03 nutartį panaikinti ir Latvijos Respublikos Eismo saugumo valdybos biuro prašymą atmesti.
3.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl toliau nurodomų motyvų.
3.2. Visų pirma skunde pažymima, kad teismo 2024-04-03 nutartyje klaidingai nurodomas įmonės pavadinimas, be to, vienur nurodoma, kad pažeidimas padarytas 2024-04-07, kitur kad sprendimas įsiteisėjo 2022-05-07. Taip pat 2024-04-03 nutartyje teismas klaidingai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdį ir kad įmonės atstovas telefonu patvirtino, kad paskirtą piniginę sankciją pripažįsta ir ją įvykdys.
3.3. Skunde (duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad 2024 m. kovo mėn. sulaukė skambučio, kaip prisistatė, iš teismo ir nurodė, kad šiandien įmonės atstovas turi dalyvauti teismo posėdyje ir kad teisėja nori pasikalbėti. Buvo pasakyta, kad apie jokį teismo posėdį nėra žinoma, tuo pokalbis ir baigėsi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L. teigia, jog telefonu niekam nepatvirtino, kad paskirtą piniginę sankciją pripažįsta ir ją sumokės. Kitam asmeniui įgaliojimų atstovauti įmonei nesuteikė. Iš viso apie jokią piniginę sankciją ir pažeidimą nebuvo žinoma iki 2024-04-03 priimtos nutarties gavimo, kuri buvo įteikta 2024-04-24.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus juridinis asmuo neatsako.
3.5. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 2 dalies numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo informuotas asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (7 punktas); piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus <...>, kad asmuo buvo informuotas apie procesą <...>, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos (8 punktas).
3.6. Duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas asmeniškai ar per įgaliotą atstovą buvo informuotas apie priimtą sprendimą, apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisės gynimo priemonės terminus, nėra. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos reagavimo departamento Eismo saugumo valdybos biuro 2022-04-13 sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VL03452082, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti teise jį skųsti (ginčyti savo kaltę). Be to, kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, juridinis asmuo už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (greičio viršijimą) neatsako. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepripažįsta piniginės sankcijos ir nesutinka jos vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
4. Skundas iš dalies tenkintinas.
5. Europos Sąjungos Tarybos 2005-02-24 pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas) nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Šio Pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, įgyvendinant jas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kitų klausimų. Vis dėlto piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyta, kad kitos valstybės narės teismo sprendimas gali būti nepripažintas, nustačius objektyvų įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą.
6. Atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai numatyti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus juridinis asmuo už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (šiuo atveju – už nustatyto greičio viršijimą) neatsako, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos Reagavimo departamento Eismo saugumo valdybos biuro – 2022-04-13 sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VL03452082, kitaip tariant, buvo pažeista informavimo teisė, dėl to įmonė neturėjo galimybės ginčyti priimto sprendimo.
7. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. L. skundo argumento, kad jo vadovaujama bendrovė nėra tinkamas administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą subjektas, nes pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo, pažymėtina, kad nors ANK iš tiesų nenumato atsakomybės juridiniam asmeniui (ANK 2 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo; taigi, jei KET pažeidimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone būtų padarytas Lietuvoje, būtų privaloma aiškintis, kas vairavo transporto priemonę nusižengimo padarymo metu), tačiau šioje situacijoje reikia vadovautis Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi, net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo. Nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklių, viršijant nustatytą važiavimo greitį, buvo nesilaikyta Latvijos Respublikoje, kur pripažįstamas juridinių asmenų baudimo principas (viena iš Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų yra KET pažeidimai, įskaitant taisykles dėl nustatyto greičio viršijimo). Todėl nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus skundo teiginiai, kad jo vadovaujama įmonė yra netinkamas administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo – nustatyto greičio viršijimo, kuris patenka į Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą, subjektas, nepagrįsti.
8. Tačiau nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo argumentu, kad Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjamu atveju tinkamai nepatikrino, ar neegzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte (Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g) punkto i) papunktis) numatytas atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindas – teismas atsisako pripažinti sankciją, jei ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pažymėtina, kad reikalavimas neabejotinai nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009-02-26 Tarybos pamatiniame sprendime 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiame 2005-02-24 Pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir stiprinančiame asmenų procesines teises bei skatinančiame tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime.
9. Byloje esančiame Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotame liudijime (b. l. 29–36) nurodyta, kad byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą ir patvirtinta, kad atitinkamas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 35). Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-03 nutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismui telefonu patvirtino, kad sankciją pripažįsta ir ją įvykdys. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L. apygardos teismui pateiktame skunde nurodo, kad įmonės atstovas asmeniškai ar per įgaliotą atstovą nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą, apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisės gynimo priemonės terminus, iš viso apie jokią piniginę sankciją ir pažeidimą nežinojo iki skundžiamos 2024-04-03 nutarties gavimo, be to, priešingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, telefonu teismui nepatvirtino, kad paskirtą piniginę sankciją pripažįsta ir ją sumokės.
10. Apie Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos reagavimo departamento Eismo saugumo valdybos biuro 2022-04-13 sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VL03452082 įteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų byloje nėra. Todėl nagrinėjamu atveju negalima neabejotinai ir patikimai nustatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų žinojo apie Latvijos Respublikos Eismo saugumo valdymo biuro 2022-04-13 sprendimu įmonei paskirtą baudą.
11. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą Klaipėdos apylinkės teisme. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdį ir kad įmonės atstovas telefonu patvirtino, jog paskirtą piniginę sankciją pripažįsta ir ją įvykdys, tačiau byloje esantys duomenys, priešingai apylinkės teismo išvadai, nepagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie apylinkės teisme paskirtą teismo posėdį – teismo šaukimai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek šios įmonės direktoriui M. L. grįžo neįteikti (b. l. 39, 40), o duomenų, jog įmonės vadovas teismui telefonu neva patvirtino, jog sankciją pripažįsta ir ją įvykdys, byloje nėra (įmonės direktorius apygardos teismui pateiktame skunde šią aplinkybę neigia). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai pranešta apie teisminį procesą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodytas aplinkybes ir nesant jokių jas paneigiančių duomenų, negalima daryti išvados, kad įmonės atstovo informavimas apie vykstantį teismo procesą buvo atliktas laiku ir tinkamai. Aukštesniojo teismo vertinimu, prezumpcija, kad asmeniui yra žinoma apie teismo procesą ir informavimas apie teismo posėdį telefono skambučiu, kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nėra pakankama išvadai, jog asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą. Tokia prezumpcija turi būti patvirtinta objektyviais duomenimis, o besąlyginis jos laikymasis gali lemti asmens teisių suvaržymus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apie teisminį procesą, todėl šiam negalėjus dalyvauti teismo posėdyje nesudarė jam sąlygų pasiruošti gynybai, pateikti argumentus ir įrodymus, todėl jam nedalyvaujant priėmė skubotą sprendimą, neišsiaiškinęs visų reikšmingų sprendimo priėmimui aplinkybių.
12. Kadangi anksčiau aptartas aplinkybes (buvo ar nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuotas apie Latvijos Respublikos Eismo saugumo valdymo biuro 2022-04-13 priimtą sprendimą, savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisės gynimo priemonės terminus) įvertinti ir nustatyti privalo Lietuvos Respublikos kompetentinga Institucija, nagrinėjanti ir sprendžianti kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, konkrečiu atveju – Klaipėdos apylinkės teismas, o šiuo atveju pareigos tinkamai įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą nebuvo laikytasi, skundžiama apylinkės teismo 2024-04-03 nutartis naikinama ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo priimamas naujas sprendimas – klausimas dėl Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos Reagavimo departamento Eismo saugumo valdybos biuro 2022-04-13 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo byloje Nr. VL03452082 paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl kreipimosi į Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, siekiant įsitikinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą skirti piniginę sankciją ir galimybę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant įmonės teisių ir teisėtų interesų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, ir sklausimą dėl Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos Reagavimo departamento Eismo saugumo valdybos biuro 2022-04-13 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.