- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 1-1414-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58893-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 4 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2015 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), vykdančiam savo įgaliojimus valstybės tarnautojui, Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-tojo būrio vyriausiajam patruliui R. A., davė 20 eurų dydžio kyšį (dvi 5 eurų nominalo kupiūras Nr. VA8645468357 ir VA7871677184 bei vieną 10 eurų nominalo kupiūrą Nr. VA6134305313), siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų paimti 315 pakelių cigarečių NL jis (A. B.) nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. spalio 23 d., apie 14 val. patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė 315 cigarečių NL pakelių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Taip A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. apie 14 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamatė ant lango gulinčias dvi dėžes su cigaretėmis be lietuviškų banderolių. Jis paprašė pareigūnų palikti cigaretes, tačiau pareigūnai atsisakė. Tada jis priėjęs prie vieno pareigūno išsitraukė iš kišenės 20 eurų ir įdėjo pareigūnui į ranką. Po to pareigūnai jį sulaikė už kyšio davimą (b. l. 19, 33).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. dirbo su patruliais S. S. ir R. A. Pagal iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Patekę į patalpą viduje rado keturis jaunuolius, kurie buvo neblaivūs, taip pat rado cigaretes NL su baltarusiškomis banderolėmis. Vienas iš jaunuolių priėjo prie patrulio R. A. ir jam pasiūlė 20 eurų kyšį, kad būtų paliktos cigaretės. Pilietis buvo perspėtas, bet nereagavo, todėl buvo sulaikytas (b. l. 7).
Iš 2015 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. A. pateikė 3 vnt. kupiūrų, viso 20 eurų (b. l. 8-9).
Iš 2016 m. vasario 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos trys kupiūros, dvi po penkis eurus ir viena dešimties eurų (b. l. 10-12).
Iš 2015 m. spalio 23 d. patrulio R. A. tarnybinio pranešimo matyti įvykio aplinkybės (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. realizavo bent vieną iš alternatyviai numatytų objektyviųjų veikos požymių.
Apklaustas tyrimo metu kaltinamasis A. B. savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis davus kyšį už tai, kad būtų paliktos cigaretės NL nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis ir jam nebūtų surašytas ATP protokolas, pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. apie 14 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamatė ant lango gulinčias dvi dėžes su cigaretėmis be lietuviškų banderolių. Jis paprašė pareigūnų palikti cigaretes, tačiau pareigūnai atsisakė. Tada jis priėjęs prie vieno pareigūno išsitraukė iš kišenės 20 eurų ir įdėjo pareigūnui į ranką. Po to pareigūnai jį sulaikė už kyšio davimą (b. l. 19, 33). Tokie jo parodymai atitinka kitų bylos įrodymų turinį. Pažymėtina, kad liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. dirbo su patruliais S. S. ir R. A. Pagal iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Patekę į patalpą viduje rado keturis jaunuolius, kurie buvo neblaivūs, taip pat rado cigaretes NL su baltarusiškomis banderolėmis. Vienas iš jaunuolių priėjo prie patrulio R. A. ir jam pasiūlė 20 eurų kyšį, kad būtų paliktos cigaretės. Pilietis buvo perspėtas, bet nereagavo, todėl buvo sulaikytas (b. l. 7). Pirmiau minėtų asmenų parodymus patvirtina ir detalizuoja 2015 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad R. A. pateikė 3 vnt. kupiūrų, viso 20 eurų (b. l. 8-9); 2016 m. vasario 15 d. apžiūros protokolas, kuris patvirtina, kad buvo apžiūrėtos trys kupiūros, dvi po penkis eurus ir viena dešimties eurų (b. l. 10-12); taip pat 2015 m. spalio 23 d. patrulio R. A. tarnybinis pranešimas, kuriame atsispindi įvykio aplinkybės (b. l. 2).
Taigi, byloje surinkti įrodymai nepalieka abejonių, jog A. B., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir nebūtų paimtos cigaretės, pareigūnui davė 20 eurų dydžio kyšį. Tokia A. B. veika, atsižvelgus į tai, kad 20 eurų suma nesiekia 1 MGL dydžio, kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis A. B. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 42-43).
Dėl A. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – jauno amžiaus, nedirbantis, nevedęs, neteistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį A. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, pinigai – 10 eurų kupiūra ir dvi 5 eurų kupiūros konfiskuotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 27 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 18 parų.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pinigus – dvi 5 eurų nominalo kupiūras Nr. VA8645468357 ir VA7871677184 bei vieną 10 eurų nominalo kupiūrą Nr. VA6134305313, kaip nusikalstamos veikos priemonę.
1. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.