- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-5711-825/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04888-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- V. L.
- Advokatai
- Virginijus Kaminskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, išnagrinėjęs V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2013 m. liepos 1 d., apie 08.41 val., Šauklių g. ir Jonavos g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį „Nissan Maxima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Be to, nesutaręs su kitu vairuotoju dėl įvykio aplinkybių, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesulaukęs policijos. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 156, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
V. L. paaiškino, kad 2013 m. liepos 1 d., apie 8.40 val., Šauklių žiede, atvažiavo nuo Jonavos gatvės, dešine eismo juosta. Sankryžoje pradėjo stabdyti, kad praleistų iš dešinės, nuo tilto, besileidžiančią mašiną. Pristabdė automobilį ir tuomet į galinę, apatinę automobilio dalį ar sparną, pajuto nedidelį smūgį. Keletą metrų pavažiavo į priekį ir sustojo. Paskui pavažiavo ir už automobilio sustojo raudonos spalvos Nissan Sunny. Išlipo, apžiūrėjo savo automobilį. Apžiūrėjo ir šalia esantį automobilį, nieko nebuvo. Anas vairuotojas irgi apžiūrėjo automobilius. Įlenkimų ir jokių deformacijų, kurios susidarytų kampu smogiant į jo automobilį nebuvo. Buvo tik šiek tiek nubraukti galinio bamperio kairiosios pusės dažai. Nubraukta buvo per 0,5 mm. Anas vairuotojas irgi išlipo, pasikalbėjo. Jis pradžioje pasimetė, nes pradėjo jam sakyti, kad jis įvažiavo. Jis pradėjo aiškinti, kad negali būti, kad jam jis užkišo. Paprašė, kad jis kartu užpildytų eismo įvykio deklaraciją. Jis atsisakė, sakė, kad nepildys jokios deklaracijos. Pasakė, kad labai skuba, turėjo 9.20 val. žmoną pristatyti tomografiniam tyrimui. Važiavo iš svainio autoserviso, esančio Jonavos gatvėje. Iš jo išvažiavo apie 8.35 val., reikėjo važiuoti į Karaliaus Mindaugo prospektą, nes ten gyvena, ir paimti žmoną. Kai jis atsisakė pildyti deklaraciją, pasakė, kad jis kaltas ir paprašė iš jo 200 litų. Jis nesutiko. Jo žmona pasakė, kad ir 100 litų nesukrapštys. Nusprendė, kadangi tyrimo reikia laukti pusę metų, nufotografavo mašiną ir jam pasakė, kad važiuoja į policiją. Pirmiausiai būtinai turėjo nuvežti žmoną. Nuvažiavo pas žmoną. Nuvežė žmoną į Kauno klinikas. Vairuoja virš 30 metų. Žino kaip reikia elgtis po autoįvykio, pildyti deklaraciją arba nepasišalinti iš įvykio vietos. Sutinka, kad padarė pažeidimą, bet taip jam patarė sakyti advokatas.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad liepos 1 dieną, apie 9 valandą, važiavo iš senamiesčio. Važiavo su žmona. Važiavo į Raudondvarį, Šauklių gatve. Suko link Vileišių tilto. Ten yra žiedas. Pasuko į kairę, link tilto ir pavažiavus kažkiek metrų, iš dešinės pusės, nuo Jonavos gatvės, staigiai išvažiavo mašina Nissan. Jis atvažiavo iš dešinės pusės, skersai kelio. Stabdė, bet nespėjo ir dešiniu priekiniu kampu atsirėmė į jo automobilio dešinės pusės užpakalinį ratą. Susidūrimas įvyko jo važiuojamoje dalyje. Jis gal kokius 5 metrus pavažiavo į priekį, ten buvo trikampis, salelė, abu sustojo. Abu išlipo iš mašinų. Jis pasakė: ,,Ką, nemoki važinėti?“. Jis sakė, kad važiavo savo linija. Pasakė jam, kad jo kelias pagrindinis ir jam yra pirmumas. Jis pasakė, kad sugadinta mašina, reikia apmokėti. Už nubraukimą100 litų ir už nudažymą 100 litų. Nesutiko. Pasiūlė pildyti deklaraciją, jis nesutiko. Pasakė, kad kvies policiją. Išsiėmė mobilų telefoną. Jis irgi atsinešė mobilų telefoną, nufotografavo automobilį, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Paskambino policijai, policija atvažiavo po 10-15 minučių. Pareigūnams parodė, kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Draudimas įvertino 600 litų žalą.
Liudytojas Ž. B. paaiškino, kad Šauklių žiedę įvyko eismo įvykis. Rado Nissan automobilį ir du pagyvenusio amžiaus asmenis. Vienas buvo vairuotojas ir moteriškė. Tai buvo šis vyriškis (rodo į Paražinską). Jis paaiškino, kad važiavo Šauklių gatve, link Vilijampolės tilto. Jam kirto kelią automobilis, atvažiavęs iš Jonavos gatvės, šalutinio kelio. Ko pasėkoje, jis dešiniu kampu kliudė tą automobilį, kuris užkirto jam kelią. Sustojus jie bandė aiškintis aplinkybes. Sakė, kad tas automobilis, kuris jam užkirto kelią, sakė, kad jis teisus ir prašė atlyginti nuostolius apie 100 litų. Kiek suprato, tai anam automobiliui apgadinimų nebuvo ar jie buvo minimalūs. Nubraižė schemą.
Liudytojas V. Š. paaiškino, kad liepos 1 dieną ėjo iš Vilijampolės į senamiestį per Vileišio tiltą, dešine puse. Pamatė stovint du automobilius. Žmonės aiškinosi, stovėjo mašinos ir priėjo pasižiūrėti. Priėjo prie Nissan metalo spalvos, nieko nematė. Tada priėjo prie raudonos spalvos automobilio, ten buvo pažeistas buferis ir šviestuvas dešinys, priekinis, keleivio pusės. Kai priėjo prie raudono automobilio, girdėjo, kaip L. pasiūlė pildyti deklaraciją ir nuėjo. Girdėjo, kad vyresnio amžiaus žmogus atsisakė. Paties eismo įvykio nematė.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad 2013 m. liepos 1 d., apie pusę devynių, važiavo su vyru A. P., automobiliu. Važiavo nuo Šauklių gatvės, įvažiavo į žiedą ir iš žiedo kilo link Vileišių tilto. Beveik išvažiuojant iš žiedo, staigiu judesiu, iš Jonavos gatvės pravažiavo automobilis Nissan. Jis atsitrenkė į priekinį dešinės pusės ratą ir nuvažiavo. Pavažiavęs sustojo žiede, prie salelės. Sustojo ir jie, kur įvyko įvykis, ant važiuojamosios dalies. Kadangi buvo labai didelis eismas, pavažiavo link jo aiškintis. Sustojo už jo. Išlipo vyras. Buvo atsidariusi langą ir viską girdėjo. Vyras pasiūlė kviesti policiją. Jis pasakė: ,,Ką, tu durnas. Pažiūrėk kokia mano mašina, tavo šūdas. Duok 200 litų, man reikia taisyti“. Dar iškoliojo. Vyras pasiūlė pildyti deklaraciją. Jis atsisakė pildyti deklaraciją. Jis nufotografavo jų automobilio priekį. Ji irgi išlipo, nes jis pradėjo koliotis, buvo agresyvus. Ji pasakė, kad kviestų policiją. Jis nuvažiavo, ji užsirašė numerį ir išsikvietė policiją.
Liudytoja L. L. paaiškino, kad 2013 m. liepos 1 d. jai buvo paskirta kompiuterinė tomografija. Prieš tyrimą turėjo negerti vaistų nuo epilepsijos, kad nebūtų pašalinių reiškinių. Tyrimas turėjo būti atliekamas 9.30 val., Kauno klinikose. Buvo sutarę su vyru, kad nuveš. Jis turėjo būti prieš 9 valandą namuose, adresu Karaliaus Mindaugo 31 - 23. Vyrui skambino pusę devynių. Jis nekėlė ragelio. Be dvidešimt devynios paskambino, pasakė, kad įvyko avarija, kad nieko ten nėra, kad jam žmogus sumokėjo ir tuoj atvažiuos. Jis atvažiavo be penkių devynios ir nuvežė. Jis paaiškino, kad tas žmogus atsitrenkė ties salele. Važiuojant nuo Vilijampolės tilto ir sukant į dešinę, salelė yra priešais tiltą. Pasakė, kad jam žmogus sumokėjo 200 litų. Vėliau pasakė, kad pinigų negavo, taip pasakė, kad ji nesinervintų.
Ginčo dėl to, kuri gatvė pagrindinė, kuri šalutinė nėra, todėl teismas sutinka su nurodymu, kad Šauklių ir Jonavos gatvių sankryžoje, Kaune, Šauklių gatvė yra pagrindinė, o Jonavos gatvė Šauklių gatvės atžvilgiu yra šalutinė. Niekas tam neprieštarauja, priešingai neįrodinėjo.
Pagal Kelių eismo taisyklių 158 punktą: „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“. (Šaltinis: (Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo http://www.infolex.lt/ta/65354?nr=5) [2013-10-17]), todėl vairuotojas važiuojantis Jonavos gatve privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. Šauklių gatve. Pagal paties V. L., tiek liudytojų A. P. ir A. P. paaiškinimus, V. L. automobiliu „Nissan Maxima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo Jonavos gatve, o A. P. automobiliu „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo Šauklių gatve, todėl V. L. automobiliu „Nissan Maxima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalėjo duoti kelią A. P. vairuojamam automobiliui „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Teismas konstatuoja, kad V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą: „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“.
Kelių eismo taisyklių 231 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 231.1. papunktis - nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui; 231.2. papunktis pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.
Kelių eismo taisyklių 232 punktas numato, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 1 d., apie 08.41 val., Šauklių g. ir Jonavos g. sankryžoje, Kaune, įvykus autoįvykiui su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai V. L. ir A. P. dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė: tai nurodo, tiek patys su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai V. L. ir A. P., tiek liudytojai V. Š. bei A. P., todėl su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai V. L. ir A. P. turėjo pareigą kviesti policiją į eismo įvykio vietą bei nepasišalinti iš įvykio vietos. Vietoje to, V. L., kaip jis pats teigia, nusprendęs, kadangi tyrimo reikia laukti pusę metų, nufotografavo mašiną ir pasakęs, kad važiuoja į policiją, nors į policiją ne tik, kad nenuvyko, bet ir nepaskambino į policiją, išvyko iš įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad toks pasišalinimas meluojant, kad vyksta į policiją, t. y. bandant paveikti kitą su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį, yra tyčios dėl vengimo atsakomybės įrodymas, t. y. V. L. tyčia, vengdamas atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Tai, kad asmuo suprato apie gręsiančią atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos patvirtina ir tai, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis V. L. nuvykdamas iš eismo įvykio vietos nufotografavo kito, su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio, automobilį (b. l. 62).
Tai, kad asmuo suprato apie gresiančią atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos patvirtina ir tai, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis V. L. paaiškino, kad iš karto po eismo įvykio, kai, jo žodžiais, kito su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvis atsisakė pildyti deklaraciją, pasakė, kad jis kaltas ir paprašė iš jo 200 litų, jam atsisakius, V. L. nusprendė, kadangi tyrimo reikia laukti pusę metų, nufotografavo mašiną ir A. P. pasakė, kad važiuoja į policiją.
Pažeidimų faktas ir V. L. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotolentelėmis (b. l. 3 - 4), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 8), pažyma apie baustumą (b. l. 11), asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
V. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tačiau, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju V. L. 2013 m. liepos 1 d., apie 08.41 val., Šauklių g. ir Jonavos g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį „Nissan Maxima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmęs visų atsargumo priemonių, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidurdamas, įvykio metu apgadindamas abu automobilius, nesutaręs su kitu vairuotoju dėl įvykio aplinkybių, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nesulaukęs policijos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei) būtų padaryta didesnė žala, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio nuostatas. Tai, kad V. L. žmonai L. L. 2013 m. liepos 1 d. 9.30 val., Kauno klinikose buvo paskirta kompiuterinė tomografija nėra teisės saugomas interesas (vertybė), kuriam būtų padaryta didesnė žala. Tuo labiau, kad įvykis įvyko 2013 m. liepos 1 d., apie 08.41 val., t. y. buvo pakankamai laiko pasirūpinti, kad L. L. 2013 m. liepos 1 d., 9.30 val., nuvyktų į Kauno klinikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.