Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Ežerėlis, Kauno r., teistas 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirta galutinė bausmė 6 mėn. laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d.,

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Ežerėlis, Kauno r., teistas: 1)2014-05-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b.l. 68-69, 89);2) 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., skirta galutinė bausmė 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, 3)2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., skirta galutinė bausmė 1 m.8 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 75 str. atidėtas bausmės vykdymas 2 m., 2016-07-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 145 str. 2 d., 148 str. 1 d.,

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Ežerėlis, Kauno r., teistas:1) 2015-02-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2d. viešųjų darbų 7 mėn. bausme; 2) 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. 40 parų areštu, vadovaujantis BK 64 str., 65 str., bausmė subendrinta su 2015-02-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - 45 paros arešto, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, 3) 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., skirta galutinė bausmė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 75 str., atidėtas bausmės vykdymas 2 m., 4) 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. skirta galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 75 str. atidėtas bausmės vykdymas 2 m., 2016-07-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 145 str. 2 d., 148 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., A. R. ir R. R. 2015 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.00 val. Kauno r., Ežerėlio sen., Ežerėlio k., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, prie parduotuvės „Express Market“, veikdami bendrininkų grupe smurtavo R. B. atžvilgiu, tai yra L.J. R. B. vieną kartą spyrė koja ir smogė ranka į veido sritį, o A. R. ir R. R. tuo pačiu metu sudavė smūgius rankomis ir kojomis R. B. į kojas, kaklą, šonus ir galvą. Tokiu būdu R. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinės kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Tačiau, ištyrus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo L. J. parodymais nėra neabejotinai nustatyta bei patvirtinta, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir lazda, nurodyta kaltinime. Šios aplinkybės kategoriškai ir tiesiogiai nepatvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, tame tarpe ir specialisto išvada, dėl ko ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tačiau tai nekeičia kaltinimo esmės bei veikos kvalifikacijos nei vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad susidariusiose situacijose kaltinamieji elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes nesant faktiškai jokios dingsties ėmėsi smurtinių veiksmų prieš R. B. Jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikę, pargriovė jį bei spardė kojomis, mušė rankomis, ko pasėkoje nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji L. J., R. R. ir A. R. šią veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-303/2014). Taigi, BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų kaltinamieji ėmė elgtis įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje R. B. atžvilgiu. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jie elgėsi įžūliai, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai.

Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad visų kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad visi trys kaltinamieji realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) sudėties požymius, tai yra įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais, pademonstravo nepagarbą nukentėjusiajam , aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Veikdami bendrai smurtavo prieš R. B., tai yra L. J. pirmam tyčia spyrus koja bei ranka sudavus nukentėjusiajam į galvos sritį ir jį pargriovus ant žemės, A. R. bei R. R. prisijungė ir pritarė tokiems veiksmams bei tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis, kojomis nukentėjusiajam į galvą, rankas, kojas, šonus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o tai reiškia ir viešosios tvarkos pažeidimą minėtais įžūliais veiksmais apėmė visų kaltinamųjų bendra tyčia, dėl ko ši nusikalstama veika yra įvykdyta jiems veikiant bendrai. Todėl ir atsakomybė kyla bendrai visiems.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas visus kaltinamuosius pripažinti kaltais, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jiems bausmes.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d., 148 str. 1 d.

A. R. ir R. R. dar buvo kaltinami tuo, kad jie 2015-08-22 apie 12 val., Kauno r., Ežerėlio sen., Ežerėlio k., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, veikdami bendrininkų grupėje, R. B. sakydami „jeigu dar kartą kreipsiesi į policiją, ateisim naktį užmušim ir padegsim, niekas net nesužinos ir mažiau kalbėsi“ taip terorizavo R. B., grasindami padegti, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip pat reikalavo iš R. B. susilaikyti nuo teisėtų veiksmų - kreipimosi į teisėsaugos institucijas, atlikimo, panaudodami psichinę prievartą, t.y. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir 148 str. 1 d.

Kaip matyti iš šio kaltinimo turinio, jo esmė yra ta, kad A. R. ir R. R. jau kitą dieną po to, kai bendrai su L. J. smurtavo nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu, grasino jam fiziniu smurtu, taip pat padegti, jeigu jis kreipsis į teisėsaugos institucijas, tokiu būdu dar ir reikalavo R. B. susilaikyti nuo tokio kreipimosi.

Šio kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d., 148 str. 1 d. kontekste pažymėtinai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas visų pirma paties nukentėjusiojo parodymais. Tuo tarpu patys kaltinamieji A. R. bei R. R. visiškai neprisipažino dėl šio kaltinimo. Jie nurodė, kad tą dieną iš viso nematė R. B. ir jam negrasino.

Vertinant dėl šių kaltinimų A. R. ir R. R. paties nukentėjusiojo parodymus būtina pažymėti, kad faktiškai tik jais ir buvo grindžiamas kaltinimas šioje dalyje, dėl ko jų vertinimui turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad nukentėjusiojo parodymai tiek, kiek jie susiję su grasinimu bei vertimu susilaikyti nuo kreipimosi į teisėsaugos institucijas, yra iš tikrųjų prieštaringi ir nenuoseklūs. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. B. teigė, kad kitą dieną po to, kai buvo sumuštas, apie 12 val. dienos prie parduotuvės „ExpressMarket“ sutiko vėl Algirdą ir R. R.. Praeidami jie jam pagrasino ir pasakė, kad jei dar kartą kreipsis į policiją „ateisim naktį užmušim ir padegsim, niekas net nesužinos ir mažiau kalbėsi“. Kuris tiksliai, kuriuos žodžius pasakė tiksliai nurodyti negalėjo, bet pabrėžė, kad jie kalbėjo abu, o jis stengėsi greičiau nueiti nuo jų, nes manė, kad grasinimai buvo realūs. Tuo tarpu jau teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus teisme apklausiamas parodė visiškai priešingai. Nurodė, kad niekas jam negrasino, tik nusikeikė. Dėl grasinimų parodė, kad tai įvyko ne kaltinime nurodytą dieną ir ne po šiame kaltinime taip pat nurodyto jo sumušimo. Paaiškino, kad jam buvo grasinta, bet tai buvo dar prieš jį sumušant, kai garažai sudegė. O garažai sudegė prieš du mėnesius iki šio įvykio. Todėl parodė, kad jam grasinta buvo visai dėl kitų dalykų, tai yra dėl garažų sudeginimo gal dviejų-trijų mėnesių laikotarpyje iki šito įvykio, kai jis buvo sumuštas.

Iš tokių parodymų matyti, kad jie atitinka ir kaltinamųjų parodymus, tai yra iš esmės patvirtina kaltinamųjų A. R. bei R. R. paaiškinimus apie tai, kad jie kaltinime nurodytą dieną R. B. nei matė, nei jam grasino. Iš nukentėjusiojo parodymų gali spręsti, kad toks įvykis galėjo būti po to, kai sudegė garažas, tačiau tai buvo dar anksčiau. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra iš viso jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime A. R. ir R. R. pagal BK 145 str. 2 d. ir BK 148 str. 1 d. nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad 2015-08-22 apie 12 val., Kauno r., Ežerėlio sen., Ežerėlio k., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, jie grasino R. B. fiziniu smurtu, taip pat sugadinti jam priklausantį turtą, jei šis kreipsis į teisėsaugos institucijas, tokiu būdu jį vertė nuo tokio kreipimosi susilaikyti.

Iš nukentėjusiojo parodymų gali spręsti, kad tokio pobūdžio grasinimai, kurie nurodyti kaltinime pagal BK 145 str. 2 d., 148 str. 1 d., jo atžvilgiu galėjo būti išsakyti visai kitu laiku bei vietoje ir visai dėl kitų priežasčių, tačiau šios aplinkybės, būtinos nustatyti įrodinėjant kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviosios pusės požymius, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iš viso tiriamos bei nustatinėjamos, dėl ko nėra ir patikrintos. Nors objektyviai dėl tokio pobūdžio visai kitos veikos padarymo aplinkybių šioje byloje teismas negali spręsti, nes dėl to iš viso nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir suformuluotas kaltinimas, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas pagal BK 145 str. 2 d. ir BK 148 str. 1 d. taip, kaip jis suformuluotas bei kvalifikuotas šioje byloje esamu momentu, objektyviąja prasme iš viso nėra įrodytas, nes ištirti įrodymai nepatvirtina, kad toks įvykis iš viso būtų buvęs.

Dėl to kaltinamieji iš šio kaltinimo išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3str. 1 d. 1p.).

Sprendžiant dėl bausmių skyrimo klausimo visiems kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymą, teismas pripažįsta, kad L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., kurios padarymu buvo kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kaltinamųjų A. R. bei R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybe sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinami, jis padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

L. J. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas dar neteistas, tačiau po to jau yra teistas, šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę. Ši aplinkybė, rodanti, kad L. J. yra padaręs ne tik šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką, bet ir dar vieną nusikaltimą, nežiūrint to, kad jis buvo nagrinėjamas atskiroje byloje, tačiau su šioje byloje tirta nusikalstama veika sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (šioje byloje padarytas nusikaltimas yra dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje), neduoda pagrindo spręsti, kad jis ateityje daugiau nedarys naujų nusikaltimų. Dėl to jo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas pagal BK 38 str.(kaltininkui susitaikius su nukent4jusiuoju) netaikytinas, nes tam nėra nustatyta visų būtinų sąlygų. Dėl šios priežasties, L. J. skirtina bausmė, kaip ir pirmoje byloje, nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną L. J. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nevedęs, nedirbantis.

A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, šiuo metu yra neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, dėl ko darytina išvada, kad A. R. kaip recidyvistui tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą veiką, sankcijoje. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra nevedęs, nedirbantis.

R. R. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, šiuo metu yra neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, dėl ko darytina išvada, kad R. R. kaip recidyvistui tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą veiką, sankcijoje. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra nevedęs, nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti juos, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą,, kaltinamiesiems A. R. ir R. R. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės už nusikaltimo padarymą dydžio vidurkiui, o L. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės už nusikaltimo padarymą dydžio vidurkiui..

Kadangi visiems kalinamiesiems bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai advokatė Violeta Naujokienė, Vida Kabečienė bei Ramunė Baltrušaitienė buvo paskirtos ginti kaltinamuosius, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Iš 2015-08-28 R. B. prašymo matyti, jog prašo jį pripažinti jį civiliniu atsakovu 300 Eur (trijų šimtų Eurų 00 ct) sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 24).

Tačiau 2016-04-22 posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamieji jo atsiprašė, per kelis kartus davė pinigų, bendrai apie 100 Eur, todėl pareiškė, kad kaltinamieji jam nebėra skolingi. Todėl konstatuotina, kad gautas nukentėjusiojo pareiškimas dėl žalos atlyginimo, dėl ko procesas šioje byloje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.)..

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, A. R. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie šios 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dali šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2016-02-17 nuosprendį.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, R. R. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie šios 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dali šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2016-04-12 nuosprendį.

A. R. ir R. R. iš kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. ir BK 148 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

L. J. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

A. R. ir R. R. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti paskelbus nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. J., A. R. ir R. R. nepriteisti.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. B. pareikšto civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti (BPK 107 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.