- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1051-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18556-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- S. Š., L. Š.
- Kategorijos
- 119.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo civilinėje byloje Nr. N2-16-131/2012 pagal pareiškėjų S. Š. ir L. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų S. Š. ir L. Š. santuoką nutraukė. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šį sprendimą pareiškėjas S. Š. apskundė apeliaciniu skundu, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-02-14 gautas pareiškėjo (apelianto) S. Š. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr.N2-16-131/2012 pagal pareiškėjų S. Š. ir L. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakymas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo (apelianto) S. Š. apeliacinio skundo atsisakymą; nutraukė apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr.N2-16-131/2012 pagal pareiškėjų S. Š. ir L. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l.61)
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia (CPK 42 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Š. pateikė atskirąjį skundą (b.l.66-67), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo atsisakymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog apeliaciniame skunde jis nurodė, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesiėmė priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 str. nustatyta tvarka bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikinęs, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus, tuo neužtikrino viešojo intereso apsaugos. Savo apeliacinio skundo atsisakymą pateikė tikėdamasis, kad šį kartą teismas atsižvelgs į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir atsisakys jį priimti, vadovaudamasis CPK 42 str. 2 d. pagrindu, taip ištaisydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendime padarytą klaidą. Iš skundžiamos nutarties aišku, kad teisėjui santuoka, šeima ir meilė nėra esminės vertybės. Pažymi, jog atsisakymą nuo apeliacinio skundo pateikė vasario 14 d., t.y. šv. Valentino dieną. Teismo argumentas, kad atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, formalus, nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių motyvų.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.68-69) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog teismas nenustatė CPK 42 str. 2 d. numatytų sąlygų, todėl priėmė apelianto apeliacinio skundo atsisakymą. Iš atskirajame skunde nurodomų argumentų darytina išvada, jog apeliantas iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu, o ne su skundžiama nutartimi. Pažymi, jog teismas ėmėsi visų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šiuo atveju sutuoktiniams susitaikymo terminas nebuvo reikalingas, pareiškėjai nurodžius to priežastis: dėl pareiškėjo S. Š. vartojamo psichologinio smurto sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymi, jog S. Š. yra advokatas, turintis teisinių žinių, todėl pateikdamas tiek apeliacinį, tiek atskirąjį skundus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Santuoką buvo nuspręsta nutraukti abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, apie procesą apeliantui buvo pranešta ir žinoma, be to yra viešai skelbiami teismo posėdžių tvarkaraščiai, o apeliantas, būdamas proceso šalimi, privalo domėtis bylos eiga.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
CPK 308 str. 1 d. numatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos, t.y. jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) galioja ir apeliaciniame procese, todėl asmuo turi teisę atsisakyti savo inicijuoto apeliacinio proceso atsisakydamas apeliacinio skundo. Apelianto pareikštas apeliacinio skundo atsisakymas teismui nėra privalomas. Tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, teismas gali nepriimti apelianto pareikšto apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu, jo manymu, toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 str.2 d.). Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. (CPK 308 str. 4 d.).
Apeliantas, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, kaip prieštaraujančio viešajam interesui, nes teismas nesuteikė sutuoktiniams galimybės susitaikyti. Taip pat apeliantas nurodo, jog santuoka ir šeima yra susiję su viešuoju interesu, apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka. Kita vertus, CPK 384 str. 3 d., numatančioje teismo pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, numato teismo teisę skirti sutuoktiniams terminą susitaikyti, tačiau toks terminas nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja nemato galimybės išsaugoti santuoką, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog sutuoktiniams susitaikymo terminas nebuvo reikalingas, nes dėl pareiškėjo S. Š. vartojamo psichologinio smurto sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Taigi, šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, būtent susitaikymo termino skyrimas prieštarautų tiek imperatyvioms įstatymų nuostatoms, tiek viešajam interesui.
Atskirasis skundas grindžiamas ir tais motyvais, jog teismo argumentas, kad atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, yra formalus, nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių motyvų.
Pažymėtina, jog nepriėmęs apelianto pareikšto apeliacinio skundo atsisakymo, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti nurodydamas, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja apelianto pareikšto apeliacinio skundo atsisakymas arba, kodėl, teismo manymu, toks skundas pažeistų viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto pareikšto apeliacinio skundo atsisakymą, nes nenustatė, jog toks apelianto veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, be to nutartyje pirmosios instancijos teismas tai ir pažymėjo. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, konstatuoja, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad apelianto pareikštas apeliacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia pareiškėjų ir (ar) kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis (CPK 178 str.). Taigi nenustačius CPK 42 str. 2 d. įtvirtintų pagrindų, pirmosios instancijos teismas kitaip ir negalėjo motyvuoti skundžiamą nutartį, kaip kad motyvavo, nes tų pagrindų nagrinėjamu atveju paprasčiausiai nėra, taigi ir papildomi argumentai būtų pertekliniai, todėl atmetamas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis yra formali, nemotyvuota.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimo nėra padavę apeliacinio skundo; nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apelianto atsisakymas nuo apeliacinio skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą; be to iš viešai skelbiamų Lietuvos Advokatūros duomenų ir procesinių dokumentų (b.l. 57) matyti, jog pareiškėjas yra teisininkas (advokatas), todėl akivaizdu, kad jam yra žinomos civilinio proceso normų reikalavimai, atsisakymo nuo skundo pasekmės ir prasmė. Tuo tarpu, iš pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų motyvų matyti, jog procesinis dokumentas - atsisakymas nuo apeliacinio skundo CPK 308 str. 1 d. pagrindu – buvo pateiktas atsakovui aiškiai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, jam sąmoningai siekiant su skundo atsisakymu nesusijusių tikslų, dėl ko pareiškėjo teisės negali būti ginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su apeliacinio skundo atsisakymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.