Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-19778-717/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2-19778-717/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
A. K., A. K. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Advokatai
Olgai Reznik
Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-19778-717 (S) 2-69-3-15487-2014-2/2014m.Procesinių sprendimų kategorija: 128.1; 128.2; 112; 113.1; 113.8; 113.9;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.spalio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. J, a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokato padėjėjai Olgai Reznik, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 19,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. J. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė prašė nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, būdamas nepilnametis, kartu su tėvais J. J., gim. (duomenys neskelbtini)., A. J., gim. (duomenys neskelbtini). buvo nuo 1946 m. įrašytas į tremiamųjų asmenų sąrašus, kad siekdamas išvengti tremties pabėgo iš nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi iki 1953 metų rugsėjo mėnesio, dėl ko negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis su tėvais ir seserimi gyveno (duomenys neskelbtini). Jo tėvas buvo Lietuvos karininkas, priklausė Šaulių sąjungai. Atsiradus partizaniniam pasipriešinimui jo tėvas, būdamas siuvėju, siūdavo partizanams uniformas, kitus drabužius. Jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl kai sovietų armija 1946 metais sugrįžo į Lietuvą jis neatsimena. Iš tėvų ir kitų asmenų pasakojimų žino, kad 1946 metų vasario mėnesio pradžioje Veiverių viršaitis pasakė jo tėvui, jog jų šeima yra įtraukta į sąrašus asmenų, kuriuos ketinama ištremti. Tuomet visa šeima pasitraukė į (duomenys neskelbtini), kur gyveno daug giminaičių ir apsistodavo pas juos. Tėvas pastoviai nebūdavo vienoje vietoje dėl to, jog bijojo būti suimtas bei dėl to, kad jis, kaip siuvėjas, vaikščiodavo pas žmones, teikdamas jiems siuvėjo paslaugas. Ilgainiui ir (duomenys neskelbtini) tapo nesaugu gyventi. Tuomet visa šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini), apsistojo pas tėvo draugą J., gyvenusį (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat pastoviai keisdavo buvimo vietas. Kilus pavojui, šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 1950 metų. Nuo 1950 metų gyveno (duomenys neskelbtini) kino teatro rūsyje, čia lankė mokyklą. Iškilus pavojui, nakvodavo pas mokyklos draugą. Mirus Stalinui, 1953 metais legalizavosi, tačiau grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) negalėjo dėl to, kad jų gyvenamasis būstas buvo nacionalizuotas. Jis kreipėsi į archyvus, norėdamas gauti įrodymus apie tai, kad jų šeima buvo įtraukta į sąrašus tremtinų asmenų, tačiau tokie dokumentai nebuvo rasti. Apie sąrašus žino tik iš tėvo pasakymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą (b.l. 27-30) prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie jų šeimos įrašymą į tremtinų asmenų sąrašą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 36) taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsisakė patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir suteikti jam nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio statusą (b.l. 8-9), motyvuojant tuo, kad norint suteikti šį statusą, būtina įrodyti tris sąlygas, t.y. kad asmuo buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ar kitaip išvengė tremties, dėl to negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat nurodė, kad asmens įrašymas į tremiamųjų sąrašus yra būtina įstatymo sąlyga ir kad vien slapstymosi fakto nepakanka tremtinio statuso suteikimui.

Pareiškėjas pateikė teismui dviejų fotonuotraukų kopijas, tačiau nėra tikslus nei jų padarymo laikas, nei jame užfiksuoti asmenys, kokią uniformą jie vilki, todėl šių fotonuotraukų nelaiko patikimu įrodymu, įrodančiu, kad pareiškėjo tėvas buvo Lietuvos karininkas ir Šaulių sąjungos narys.

Lietuvos ypatingojo archyvo 2014-01-14 rašte (b.l. 11) nurodyta, kad LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie pareiškėjo, jo tėvų ir sesers įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945-1952 m. iš Kauno m. už Lietuvos ribų, nerasta; šiuose archyviniuose fonduose sąrašai asmenų 1943-1944 m., 1953 m. numatytų ištremti už LTSR ribų, nesaugomi.

Dėl to, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie jo ir jo šeimos narių įtraukimą į tremtinų asmenų sąrašus, Kauno apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi civilinė byla Nr. 2-15469-615/2014 buvo palikta nenagrinėta (b.l. 12), išaiškinant pareiškėjui, kad siekdamas nusistatyti prašomą faktą, jis privalo kreiptis į ypatingąjį archyvą dėl duomenų apie jo šeimos įrašymą į sąrašą asmenų, numatytų ištremti iš Prienų rajono (o ne Kauno miesto) už Lietuvos TSR ribų gavimo. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir 2014-07-09 gavo atsakymą (b.l. 13), kuriame nurodoma, jog nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie pareiškėjo ir jo šeimos narių įrašymą į asmenų, numatytų ištremti 1945-1952 m. iš (duomenys neskelbtini)už Lietuvos TSR ribų sąrašus, nerasta.

Pareiškėjas pateikė savo gimimo liudijimo ir tėvų mirties kopijas. Šiais rašytiniais įrodymais jis įrodė giminystės ryšį su savo tėvais J. ir A. J. (b.l. 14-16). Tačiau pareiškėjo pateikti išrašai apie tremiamų asmenų skaičių (b.l. 17-18) neįrodo aplinkybių, kad pareiškėjo šeima buvo įtraukta į tą skaičių asmenų.

Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje buvo apklausti du liudytojai: Z. K. ir J. D.. Pastarasis parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1962 metų, kai pradėjo dirbti Dzeržinskio staklių gamykloje. Iš savo sutuoktinės giminaičių (uošvių) sužinojo apie pareiškėjo šeimą, t.y. kad jie gyveno (duomenys neskelbtini), slapstėsi, kad nebūtų ištremti. Uošviai šias aplinkybes gerai žinojo dėl to, kad jo uošvis ir pareiškėjo tėvas buvo geri draugai. Žino, kad pareiškėjo tėvas buvo siuvėjas, siuvo kaimo gyventojams drabužius, siūti vaikščiojo vienas, o kur tuo tarpu buvo šeima, nežino. Jo velionė žmona atpažino iš nuotraukų pareiškėjo tėvą.

Liudytojas Z. K. parodė, kad pareiškėjas yra jo mokyklos draugas. Pareiškėjo šeima gyveno (duomenys neskelbtini) esančio namo rūsio patalpoje. Pareiškėjas kartais prašydavosi pas jį, kad leistų pernakvoti. Jo šeima jį priimdavo. Kaip vėliau sužinojo, pareiškėjas prašydavosi pernakvoti dėl to, kad jų šeima slapstėsi siekdami išvengti tremties.

Pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Jis nepateikė teismui įrodymų, kad iki 1946 metų – momento kai pradėjo slapstytis, jų šeima (duomenys neskelbtini) turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nesant šių įrodymų, negalima teigti, kad dėl slapstymosi jie negalėjo nuolat gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad jo šeima buvo priversta slapstytis: kad pareiškėjo tėvas buvo Lietuvos karininkas, Šaulių sąjungos narys, kad padėjo partizanams, siūdamas jiems uniformas. Neįrodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad šeima galėjo užsirekomenduoti kaip antitarybiška. Apklaustas liudytojas J. D. nurodė aplinkybes, kurias sužinojo netiesiogiai, o iš kitų asmenų, t.y. žinojo faktą, kad pareiškėjo tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), o kur tuo tarpu gyveno kiti šeimos nariai, negalėjo paaiškinti. Dėl to negalima nustatyti ar pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) gyveno kaip keliaujantis siuvėjas ar kaip asmuo, besislapstantis nuo tremties. Antrasis liudytojas Z. K. nurodė aplinkybes, kad pareiškėjo šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kino teatro rūsyje ir kad pareiškėjas retkarčiais pas jį slėpdavosi. Ar buvo realus pagrindas pareiškėjui ir jo šeimai slapstytis nė vienas iš liudytojų nenurodė.

Pareiškėjui neįrodžius pareiškime nurodytų aplinkybių, jo pareiškimas atmestinas kaip neteisėtas, nepagrįstas ir neįrodytas.

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos – 15,50 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,50 Lt (penkiolika Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė