- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-18896-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13650-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- T. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, S. Š. ir L. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. Š. (V. Š.), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime paaiškino, jog po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ajį notaro biurą, norėdama priimti tėvo palikimą pagal testamentą, tačiau notarė Snieguolė Navickaitė nurodė, kad būdamas gyvas tėvas nepaveldėjo mirusiajai sutuoktinei, pareiškėjos motinai, G. Š. priklausiusios buto dalies, todėl pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik į tėvui V. Š. priklausiusią buto dalį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų paveldėjimo teise priimti likusią turto dalį (buto dalį) po tėvo V. Š. mirties.
3. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad santuokos metu 1992 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. Š. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris, be kita ko, tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) mirusi motina G. Š. testamento nebuvo sudariusi, todėl po motinos mirties jos buto dalį turėjo teisę paveldėti ją pergyvenęs sutuoktinis V. Š. Sutuoktinis į notarą dėl mirusios sutuoktinės turto dalies paveldėjimo nesikreipė, tačiau jis ir toliau liko gyventi įgytame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute iki pat mirties ((duomenys neskelbtini)), mokėjo visus mokesčius, taip faktiškai paveldėdamas mirusios sutuoktinės buto dalį. Pareiškėja taip pat paaiškina, jog tiek iki sutuoktinės G. Š. mirties tiek ir po jos mirties tėvas V. Š. rūpinosi minėtu butu iki pat savo mirties: faktiškai gyveno priimtame valdyti bute; kaip sutuoktinės dalies įpėdinis vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir po palikimo atsiradimo įgyvendino teises į tą turtą (rūpinosi juo, remontavo, mokėjo mokesčius), todėl faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinei priklausiusį turtą, tuo atlikdamas veiksmus, patvirtinančius savo siekį tapti palikėjos turto savininku. Pareiškėja pažymi, jog vieninteliai motinos G. Š. pirmos eilės įpėdiniai yra vaikai, t. y. sūnus S. Š. ir dukra L. A., kurie paveldėjimo teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuoti asmenys S. Š. ir L. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pateiktu pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad G. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir V. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo 1959 metų buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku yra įregistruotas tik V. Š., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1992 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
7. Palikimas po G. Š. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, po G. Š. mirties jos sutuoktinis V. Š. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo būtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, remontavo. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
9. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. Š. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos tėvas V. Š. po sutuoktinės G. Š. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjos tėvas V. Š. po sutuoktinės G. Š. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip V. Š. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai T. S. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.