- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2-4067-452/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01822-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. L.
nedalyvaujant atsakovui R. L., ieškovės atstovui adv. Antanui Cemnolonskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. L. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. V. prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. L., gim. 2008-12-18, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jos pilnametystės, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 8800 Lt įsiskolinimo priteisimo. Raštu patvirtino savo atsisakymą ir nurodė, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Paaiškino, kad su atsakovu R. L. santuokos sudarę nebuvo. 2008-12-18 gimė dukra V. L., kurios tėvystę pripažino atsakovas. Atsakovas nuo 2010 metų liepos mėnesio visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ji pati niekur nedirba, nes laukiasi vaiko, gaunamos pajamos per mėnesį - 624 Lt socialinė pašalpa. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, todėl jai vienai išlaikyti dukrą yra sunku. Dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 800 Lt – maistui, rūbams, avalynei, žaislams ir kitoms reikmėms, be to, reikalinga išlaidoms už buto nuomą ir komunalinėms paslaugoms.
Atsakovas R. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad skyrius sutinka, kad ieškovės ieškinys pareikštas nepilnametės V. L. interesams ginti ir neprieštarauja, kad būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ( 14 b.l.). Pateikė prašė bylą nagrinėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant ( 22 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti nuo pareikšto ieškinio ar jo dalies. Ieškovės atsisakymas ieškinio dalyje dėl 8800 Lt įsiskolinimo priteisimo patvirtintas raštu, todėl šis atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kartu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus konkretaus vaiko poreikių ir abiejų vaiko tėvų turtinės padėties faktus. Tokių teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydžio nustatymą, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimaliausius) vaiko poreikius. Todėl teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė J. V. ir atsakovas R. L. yra V. L., gim. 2008-12-18, tėvai (4 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. šiuo metu viena augina dukrą V., gim. 2008-12-18 ( 7 b.l.). Ieškovė paaiškino, kad buvo registruota darbo biržoje, tačiau šiuo metu išbraukta iš darbuotojų ieškančių darbo sąrašo (5 b.l.). Jos pajamos yra 624 Lt gaunama socialinė pašalpa (6 b.l.). Registruoto nekilojamojo ar kilnojamojo turto ji neturi (23-24 b.l.).
Atsakovas R. L. reikalaujamų dokumentų apie turimą turtą ir gaunamas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad registruoto nekilnojamojo turto neturi ( 19 b.l.). Jo vardu 2012-05-30 yra įregistruotas automobilis F. E., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( 20 b.l.). Iš rašytinių įrodymų matyti, kad R. L. nuo 2011-09-08 savo vardu yra įsigijęs verslo liudijimą ( 18 b.l.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1,2 dalis). Didžiąją vaiko išlaikymo naštą šiuo metu prisiima viena ieškovė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis materialiniai prisideda prie dukters išlaikymo. Teismas pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgia į tai, kad ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atitinkamai ribodama savo poreikius, atsakovas prie būtinų vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengimo gera valia neprisideda. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 800 Lt ir daugiau. Atsakovas neginčijo išlaikymo dydžio, nepateikė įrodymų apie jo gaunamas pajamas, todėl teismas vertina tai, kaip jo ieškinio pripažinimą ir galėjimą teikti 400 Lt dydžio išlaikymą. Be to, nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia ir į atsakovo objektyvias galimybes dirbti bei gauti pajamas vaiko išlaikymui: atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 400 Lt išlaikymą. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.) bei realiai įvykdoma.
Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80,88,92,93,96 straipsniai).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. L., gim. 2008-12-18, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2012-05-02, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametei V. L., gim. 2008-12-18, priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. L. dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodai 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.