- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- A5.-782-660/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00563-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. A.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., jo atstovui advokatui A. A. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atlikus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) vadovas J. A., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei I. H. (gim.), V. D. (gim.), O. K. (gim.) ir V. D. (gim.) atžvilgiu darbdaviu, padarė darbo įstatymų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, pažeidimus, tai yra leido trečiųjų šalių piliečiams I. H. laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2020-12-22; V. D. laikotarpiu nuo 2020-09-29 iki 2020-12-17; O. K. laikotarpiu nuo 2020-10-06 iki 2020-12-10; V. D. laikotarpiu nuo 2020-08-24 iki 2020-12-11 dirbti įmonėje Lietuvos Respublikos Vyriausybei uždraudus užsieniečiams atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 “Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo” 3.3 punktą ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.2 punktą ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus trečiųjų šalių piliečius V. D., O. K., V. D. ne vėliau kaip jų įdarbinimo dieną, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 7 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį ir padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir J. A. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2), V. D., O. K., V. D., I. H. darbo sutarčių kopijos (b. l. 3-18), VSDFV sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad V. D. įmonėje dirbo nuo 2020-08-24 iki 2020-12-11, V. D. - nuo 2020-09-29 iki 2020-12-17, O. K. - nuo 2020-10-06 iki 2020-12-10, I. H. - nuo 2020-12-01 iki 2020-12-22 (b. l. 20-23), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 24-29), darbuotojų saugos ir sveikatos informacinė sistemos duomenys (b. l. 30-35), juridinių asmenų išrašas (b. l. 36-37), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad J. A. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 45-57), prašymas (b. l. 69-71), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo” 3.3 punktas numato, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (leidžiant atvykti užsieniečiams su tam tikromis išimtimis).
Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 7 punktą darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis, 43 straipsnis).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. A., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei I. H., V. D., O. K. ir V. D. atžvilgiu darbdaviu, padarė darbo įstatymų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, pažeidimus, tai yra leido trečiųjų šalių piliečiams I. H. laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2020-12-22; V. D. laikotarpiu nuo 2020-09-29 iki 2020-12-17; O. K. laikotarpiu nuo 2020-10-06 iki 2020-12-10; V. D. laikotarpiu nuo 2020-08-24 iki 2020-12-11 dirbti įmonėje Lietuvos Respublikos Vyriausybei uždraudus užsieniečiams atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 “Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo” 3.3 punktą ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.2 punktą. Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie įmonėje įdarbintus trečiųjų šalių piliečius V. D., O. K., V. D. ne vėliau kaip jų įdarbinimo dieną, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 7 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl baustinas.
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, J. A. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, ir:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 21129024291.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.